|
1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas savo
slaptuoju protokolu nubrėžė Vidurio ir Rytų Europos valstybių padalijimo liniją.
Šis padalijimas ne tik sukūrė Antrojo pasaulinio karo prielaidas, nulėmė tragišką
Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos valstybių likimą, bet ir penkiems
dešimtmečiams nubrėžė “geležinės uždangos” ribas. 1979 m. rugpjūčio 23 d.
keturiasdešimt penki pabaltijiečiai pasirašė atsišaukimą, kuriuo pasmerkė
Molotovo-Ribentropo paktą ir jo padarinius, o po dešimtmečio jau šimtai tūkstančių
aneksuotų Baltijos šalių gyventojų dalyvavo “Baltijos kelyje” reikalaudami
panaikinti pakto pasekmes ir atkurti šalių nepriklausomybę. Slaptieji susitarimai bei
jų pasekmės 50 metų lėmę Rytų bei Vidurio Europos valstybių ir tautų gyvenimą
buvo ir lieka svarbiu tyrimo objektu.
Konferencijoje
SOVIETŲ SĄJUNGOS IR VOKIETIJOS 1939 METŲ SLAPTIEJI
SUSITARIMAI IR JŲ PASEKMĖS VIDURIO BEI RYTŲ EUROPOS VALSTYBĖMS
buvo nagrinėjamos tokios problemos:
 | Vidurio ir Rytų Europos šalių saugumo Antrojo pasaulinio karo išvakarėse
istoriografija ir naujų tyrimų perspektyvos; |
| Molotovo-Ribentropo pakto ištakos ir prielaidos; Sovietų Sąjungos ir Vokietijos
karinis, politinis-diplomatinis bendradarbiavimas tarpukaryje; |
| Pakto pasekmės Vidurio ir Rytų Europos šalių saugumui ir valstybingumui, okupuotų
teritorijų gyventojų genocidas, demografiniai ir teritoriniai pokyčiai ir t.t. |
| Sovietų Sąjungos ir Vokietijos nepuolimo pakto bei jo slaptųjų susitarimų analizė
ir vertinimas tarptautinės teisės požiūriu; |
| Slaptieji susitarimai ir „šaltasis karas“ (aneksuotų šalių valstybingumo
atkūrimo koncepcijos); |
| Pakto slaptųjų protokolų pasekmių panaikinimas 1989–1994 metais; |
| Slaptosios politikos vieta tarptautiniuose santykiuose. |
Pranešimai
1. VOKIETIJOS IR SSRS DIPLOMATINIS BENDRADARBIAVIMAS BALTIJOS
ŠALYSE 1920–1940 m.
Doc. Zenonas Butkus, Vilniaus universitetas
2. RIBENTROPO-MOLOTOVO SLAPTŲJŲ PROTOKOLŲ IŠTAKOS
1922–1932 m.
Doc. Algimantas Kasparavičius, Vilniaus Pedagoginis Universitetas
3. KELIAS Į STALINO-HITLERIO PAKTĄ
Dr. Joachim Tauber, Šiaurės rytų Vokietijos kultūros institutas
4. ESTIJOS UŽSIENIO POLITIKA 1939–1940 m.
Dr. Magnus Ilmjäru, Estijos Mokslų akademija, Istorijos institutas (Talinas, Estija)
5. VKP (B) CK POLITINIS BIURAS IR PRIE SSRS PRIJUNGTŲ
TERITORIJŲ SOVIETIZACIJA 1939–1940 m.
Dr. Natalija Lebedeva, Rusijos MA, Visuotinės istorijos institutas
6. BALTIJOS VOKIEČIŲ REPATRIACIJA PO PAKTO PASIRAŠYMO: NAUJA
NACIŲ POLITIKA GYVENTOJŲ ATŽVILGIU AR ANKSČIAU SUKURTŲ PLANŲ REALIZAVIMAS?
Dr. Karlis Kangeris, Baltijos studijų departamentas, Stokholmo universitetas
7. LIETUVOS VISUOMENĖS PASTANGOS PRIPAŽINTI NIEKINIU MOLOTOVO-RIBENTROPO
PAKTĄ 1987–1990 m.
Prof. Vanda Kašauskienė, Lietuvos istorijos institutas
8. MOLOTOVO-RIBENTROPO PAKTO PADARINIAI DABARČIAI:
TARPTAUTINĖS TEISĖS ASPEKTAI
Prof. Dietrich Andrew Loeber, Kylio universitetas, Hamburgas/Ryga
|
