|
Terminija naujausiųjų laikų istorijoje
|
|
Analizuojant naujausiųjų laikų istorijai būdingus istorinius reiškinius ar įvykius, nuolat iškyla teisinių, istorinių terminų vartojimo problema. Dažnas istorikas ar teisininkas juos traktuoja skirtingai, kartais net visiškai priešingai. Kita vertus pasigendama precizikos istorikų darbuose ar teisininkų darbuose istoriškai ar teisiškai vertinant tuos pačius įvykius. Genocidas, okupacija, aneksija, kolaboravimas – šios sąvokos yra esminės apibrėžiant reiškinius, kurie buvo Lietuvoje 1940-1990 metais. Gali būti analizuojamas šių sąvokų (seminarui galima siūlyti ir kitas dviprasmiškai ar netiksliai naudojamas sąvokas) vartojimas sovietinėje, užsienio ir šių laikų lietuviškoje istoriografijoje. Taip pat neturėtų likti be dėmesio šių terminų vartojimas teisininkų moksliniuose darbuose ar net kaip jie yra prigiję visuomenės sąmonėje. Kiekviena nagrinėjamų sąvokų ar terminų yra susijusi su daugybe kitų istorinių reiškinių, moralinių, politinių, teisinių vertinimų. Tai ir vadinamoji “dvigubo genocido teorija”, “okupacijos-išvadavimo” santykis, rezistencijos įtaka kolaboravimo mastui bei pobūdžiui… Kiekvieno termino vartojimas turėtų būti labai aiškiai apibrėžtas: termino raida bėgant laikui, tarptautinis vertinimas ir suvokimas, išaiškinimo lietuviškoji specifika, vartojimas teisininkų ir istorikų darbuose bei dabartinėje politinėje leksikoje. To nepadarius paliekamas kelias dviprasmybėms ir spekuliacijoms, pseudomoksliniams darbams.
PRANEŠIMAI
|
|
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |