GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMAS

Lietuvoje mokslinius istorinius tyrimus vykdo kelios mokslinės institucijos, bet aktualiems naujausiųjų laikų istorijos tyrimams skiriamas ne pats didžiausias dėmesys. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras mokslinių tyrimų srityje įsitvirtino kaip Lietuvos okupacijų, holokausto ir teroro istorijos tyrimų programas vykdanti bei šios srities tyrimų valstybinę politiką formuojanti institucija. 1997–2000 metais atliktas mokslinis tiriamasis darbas ženkliai įtakojo Naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos tyrimus, suteikė jiems solidų pagrindą: paskelbti dokumentų rinkiniai, specialūs represinių institucijų raidos ir vadovybės tyrimai, pirmieji martirologijos tyrimų tomai. Moksliniai tyrimai sudaro tik mažesnę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veiklos dalį, bet jie yra būtinas Centro veiklos elementas. Moksliniais tyrimais grindžiamas informacijos piliečiams ir valstybės institucijoms teikimas. Represinių institucijų, jų vadovų bei eilinių darbuotojų vaidmens atskleidimas padėjo ir padeda prokuratūros, teismų darbuotojams nepasiklysti artimiausios istorijos peripetijose. Holokausto, teroro ir rezistencijos bei jų pasekmių tyrimais buvo pagrįsti priimti teisiniai aktai dėl socialinės paramos okupacijų aukoms ir laisvės kovų dalyviams. Tyrimai sudarė galimybę šimtams žmonių sužinoti žuvusių ar dingusių be žinios artimųjų likimą. Sukurtos ir nuolat papildomos politinių kalinių, tremtinių, ginkluotos rezistencijos dalyvių kompiuterinės duomenų bazes.

MOKSLINĖS TIRIAMOSIOS PROGRAMOS


HOLOKAUSTO BYLA
LIETUVOS LAISVĖS BYLA
OKUPUOTOS IR ANEKSUOTOS LIETUVOS VALDYMAS
ANTIBAŽNYTINĖ POLITIKA
KULTŪRINIO GYVENIMO SOVIETIZAVIMAS LIETUVOJE 1940–1990 M.
LIETUVOS ISTORIJA 1940–1990 METAIS
REZISTENCIJOS ISTORIJA
	REZISTENCIJOS ATLASAS
LIETUVOS DISIDENTINIS SĄJŪDIS
TREMTIS. SOCIALINIAI–DEMOGRAFINIAI IR MIGRACINIAI PROCESAI
TERORO IR REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ (KGB) ISTORIJA
MARTIROLOGINIAI IR TERORO ARCHYVO TYRIMAI
	MARTIROLOGINIŲ TYRIMŲ PROGRAMA
	TERORO ARCHYVO PROGRAMA
	ARCHYVO SISTEMATIZUOTŲ DUOMENŲ KOMPIUTERIZAVIMO PROGRAMA

Įgyvendinant vieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro uždavinių – “skelbti mokslinę, informacinę ir analitinę medžiagą”, mokslo tiriamųjų programų rezultatai nuolat skelbiami žurnale “Genocidas ir rezistencija”.

“Genocidas ir rezistencija”. Nuo 1997 metų leidžiamas mokslinis tęstinis žurnalas “Genocidas ir rezistencija” (ISSN 1392-3463). 1997–2000 metais išleisti 8 žurnalo numeriai. Redakcijos kolegiją sudaro Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir kitų mokslinių institucijų mokslininkai : Dalia Kuodytė (vyr. redaktorė), dr. Arvydas Anušauskas (mokslinis redaktorius), doc. Algirdas Jakubčionis (Vilniaus universitetas), doc. Antanas Kulakauskas (Vytauto Didžiojo universitetas), dr. Vytautas Tininis (Karo akademija), prof. habil. dr. Antanas Tyla (Lietuvos istorijos institutas), prof. habil. dr. Liudas Truska ( Vytauto Didžiojo universitetas).

Mokslinės tiriamosios programos

Tyrimų objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje 1939–1991 m. veikusios okupacinės institucijos, partijos, organizacijos ir grupuotės, propagavusios nusikalstamą žmoniškumui ideologiją, planavusios, vykdžiusios ar dalyvavusios vykdant nusikaltimus žmoniškumui, genocidą ir karo nusikaltimus, persekiojusios Lietuvos gyventojus dėl jų pasaulėžiūros, pasipriešinimo okupacijai ar priklausymo etninėms, tautinėms, religinėms, socialinėms, politinėms grupėms. Taip pat tiriamos nusikaltimų žmoniškumui, genocido ir karo nusikaltimų pasekmės Lietuvos visuomenei bei pasipriešinimo okupaciniams režimams, kovos už Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymą procesai. Susiformavo šios mokslinių tyrimų kryptys, kuriose Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro moksliniai projektai užima svarbiausias ar svarbias pozicijas: Holokausto istorijos, Rezistencijos istorijos, Tremties istorijos, Teroro ir represinių struktūrų (KGB) istorijos, Lietuvos laisvės bylos Vakaruose bei Disidentizmo istorijos. Tyrinėtinų problemų spektras ganėtinai platus. Visa tai taip pat turėtų padėti spręsti pokomunistinę visuomenę kamuojančias socialines, moralines ir politines problemas, kurias sąlygojo egzistavusi totalitarinė santvarka. Siekdamas šių tikslų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro programų specialistai-istorikai (6) bei programose dirbantys kitų institucijų mokslininkai (7) skelbia tyrimų rezultatus, informacinę medžiagą bei dokumentus (1997–2000 m. išleido ar atidavė spaudai 13 monografijų bei dokumentų rinkinių, ruošia 6 monografijas ir kolektyvinius darbus, paskelbė ar parengė 74 straipsnius), rengia konferencijas ir seminarus genocido bei rezistencijos tyrimo klausimais. Šiuo metu Centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamente vykdomos 9 mokslinio tyrimo (Istorinių tyrimų programų skyriuje) ir 3 martirologinių tyrimų (Archyviniame-vardynų skyriuje) programos, kuriomis siekiama ir sekančių bendrų tikslų:

Išlaikyti tyrimų tarpdisciplinarinį pobūdį (prievartos ir teroro pasekmių istoriniai, psicholologiniai, sociologiniai tyrimai ir pan.) ir įtraukti įvairių institucijų specialistus;
Išlaikyti ir išplėsti sąsajas su Europoje vykdomomis tyrimų programomis;
Vykdant visuomenės švietimo programas, plačiau ir efektyviau panaudoti tyrimų rezultatus;
Tyrimų rezultatus daryti prieinamais visiems Lietuvos piliečiams elektroninės žiniasklaidos pagalba (TV, Informacija Internete);
Kad tyrimų rezultatai kuo plačiau būtų skelbiami kitomis kalbomis ir būtų prieinami kitų šalių tyrinėtojams (vertimai ir leidyba, autentiškų dokumentų skelbimas).

HOLOKAUSTO BYLA

1998–2005 metų programa

Tyrinėjant Holokausto istoriją pastaruosius dvejus metus didesnis dėmesys buvo skirtas Lietuvos žydų turto likimui Antrojo pasaulinio karo metais: aiškintasi, kokio požiūrio į likusį be šeimininko žydų turtą laikėsi dviejų pagrindinių lietuvių valdžios institucijų – Lietuvos laikinosios vyriausybės ir Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto – pareigūnai, Lietuvos Katalikų Bažnyčios atstovai, kiek prie jo likimo reglamentavimo prisidėjo apskričių administracija. Kelių apskričių pavyzdžiu nagrinėtas kilnojamojo ir nekilnojamojo žydų turto likimas Lietuvos provincijoje: aptarti trys pagrindiniai turto likvidavimo etapai – grobstymas, įkainojimas ir pardavimas, pardavimo tempai bei apimtys; įvardytas lėšų, gautų už parduotą turtą, panaudojimas. Švėkšnos valsčiaus pavyzdžiu aptarta “Žydų turtui likviduoti komisijų” veikla. Atskirai aptartas kultūrinių vertybių grobstymas bei naikinimas, sinagogų pritaikymas naujai paskirčiai. Paskelbti keli originalūs dokumentai, vaizdžiai iliustruojantys minėto turto likimo reglamentavimą.

Žurnale „Genocidas ir rezistencija“ šia tema paskelbti du moksliniai straipsniai:

1. V. Brandišauskas, „Žydų nuosavybės bei turto konfiskavimas ir naikinimas Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais“, Genocidas ir rezistencija, 2002, Nr. 2(12), p. 104–113.
2. V. Brandišauskas, „Lietuvos žydų turto likimas Antrojo pasaulinio karo metais“, Genocidas ir rezistencija, 2004, Nr. 1(15), p. 86–107.

Atlikti ar atliekami tyrimai	Publikacijos
Holokaustas Lietuvoje	V. Sakaitė, „Žydų gelbėjimas“, Genocidas ir rezistencija, 1998, 2(4), p. 81–103.
	Anušauskas, Terrorsopfer von zwei Diktaturen in Litauen, 1999, 23 p.
	Holokaustas Lietuvoje, kompaktinis diskas, parengė – A. Anušauskas, D. Kimtienė
	A. Bubnys, Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944), Vilnius, 1998, 608 p.
	L. Truska, A. Bubnys, V. Brandišauskas, Holokausto Lietuvoje istorija, 2002
1941 m. birželio sukilimas	1941 m. birželio sukilimas, Dokumentų rinkinys, sudarytojas V. Brandišauskas, V., 2000, 379 p.
Karinės ir policinės formuotės Lietuvoje nacių okupacijos metais	P. Stankeras, Lietuvių policija 1941–1944 metais, V., 1998, 305 p.
	A. Bubnys, „Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944)“, Genocidas ir rezistencija, 1997, 1, p.160–175.
	A. Bubnys, „Lietuvių viešoji policija ir policijos batalionai (1941–1944)“, Genocidas ir rezistencija, 1998, 1(3), p. 81–104.
	A. Bubnys, „253-iasis lietuvių policijos batalionas (1943–1944)“, Genocidas ir rezistencija, 1998, 2(4), p. 104–120.
	A. Bubnys, „Lietuvių policijos 2-asis (Vilniaus) ir 252-asis batalionai (1941–1944)“, Genocidas ir rezistencija, 2000, 2 (8), p. 42–55.
	A. Bubnys, 5-asis lietuvių policijos batalionas, 2000, 11 p.
	A. Anušauskas, Recenzija Knut Stang knygai “Kollaboration und Massenmord. Die litauische Hilfspolizei, das Rollkommando Hamann und die Ermordung der litauischen Juden”, Genocidas ir rezistencija, 1998, 1(3), p. 121–128.
	S. Knezys, „Kauno karo komendantūros Tautinio darbo batalionas 1941 metais“, Genocidas ir rezistencija, 2000, 1 (7), p. 122–167.
	S. Knezys, TDA bataliono karių pavardžių rodyklė 1941 06 28–1941 12 30, 2000, 29 p.
	S. Knezys, Vietinės Rinktinės karininkai, Biografinis sąvadas, 2000, 23 p.
	S. Knezys, Paleistų ir pabėgusių TDA bataliono (1-ojo PPT, 1-ojo apsaugos bataliono) karių sąrašas 1941 m. liepos–gruodžio mėn., 2000, 10 p.
	S. Knezys, TDA bataliono 1 kuopos (12 p.), 2 kuopos (11 p.), 3 kuopos (22 p.), 4 kuopos (14 p.), 5 kuopos (15 p.), 6 kuopos (12 p.), 7 kuopos (9 p.), bataliono štabo (12 p.) vadovybė ir vardiniai biografiniai sąvadai.
	S. Knezys, 1-ojo TDA – 13-ojo bataliono baudžiamųjų bylų apžvalgos (su masinių žudynių dalyvių sąrašais), 2000, 61 p.
	S. Knezys, Lietuvių savisaugos daliniai – baudžiamųjų bylų apžvalga, 2000, 143 p.
	S. Knezys, TDA bataliono karių rodyklė, 2000, 29 p.
	S. Knezys, 2-ojo PPT bataliono įsakymų rinkinys, 41 p.
	S. Knezys, Įsakymų Vilniaus įgulai ir savisaugos daliniams 1941 m. birželio–gruodžio mėn. rinkinys, 132 p.

LIETUVOS LAISVĖS BYLA

1999–2005 metų programa

Partneriai: Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkai, Užsienio reikalų ministerijos specialistai

Atlikti ar atliekami tyrimai	Publikacijos
Lietuvos diplomatija egzilyje (1940–1990)	L. Jonušauskas, „Stasio Lozoraičio ir VLIK’o santykiai (1946–1947)“, Genocidas ir rezistencija, 2000, 1(7), p. 7–13.
	L. Jonušauskas, „Stasio Lozoraičio ir VLIK’o santykiai (1947–1948)“, Genocidas ir rezistencija, 1998, 2(4), p. 70–80.
	L. Jonušauskas, „Lietuvos diplomatinė tarnyba 1940–1941 m.“, Genocidas ir rezistencija, 1999, 2(6), p. 7–19.
	L. Jonušauskas, „Lietuvos diplomatinė tarnyba Antrojo Pasaulinio karo metais Europoje“, Genocidas ir rezistencija, 2000, 1(7), p. 7–13.
	L. Jonušauskas, „Lietuvos diplomatinis atstovavimas Prancūzijoje 1940–1960 m.“, Genocidas ir rezistencija, 2000, 2 (8), p. 56–66.
	L. Jonušauskas, Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK'o) santykiai 1950– 1955 metais, 2000, 23 p.
	L. Jonušauskas, Lietuvos diplomatinis atstovavimas Vašingtone 5–6 dešimtmetyje, 2000, 10 p.
	L. Jonušauskas, Lietuvos diplomatinė tarnyba: ieškojimai ir pastangos sudaryti vadovaujančią lietuvių išeivijoje politinę vadovybę, 2000, 20 p.
	L. Jonušauskas, Lietuvos diplomatija egzilyje (1940–1990), 10 a.l., 2001
Lietuvos laisvinimo byla Vakaruose	J. Banionis, „Devintojo dešimtmečio Lenkijos lietuvių politinio gyvenimo bruožai KGB bylos “Tramplinas” puslapiuose“, Genocidas ir rezistencija, 1998, 1(3), p. 7–19.
	J. Banionis, „Helsinkio susitarimų įtaka Lietuvos laisvės bylai“, Genocidas ir rezistencija, 1999, 1(5), p. 66–76.
	J. Banionis, „Belgrado susitikimas: Lietuvos laisvinimo lūkesčiai“, Genocidas ir rezistencija, 2000, 1 (7), p. 58–71.
	A. Rupšienė, „Išeivijos organizacijų vaduojamoji veikla. Šaltinių publikacijos“, Genocidas ir rezistencija, 1999, 2 (6), p. 120–133.
	D. Kuizinienė, „Rezistencijos tema A. Landsbergio, V. Alanto ir V. Ramono kūryboje“, Genocidas ir rezistencija, 2000, 1 (7), p. 72–87.
	D. Dapkutė, „Lietuvių rezistencinės santarvės dalyvavimas Lietuvos laisvės byloje“, Genocidas ir rezistencija, 2000, 1 (7), p. 14–44.
	J. Banionis, Madrido konferencija: aktyvinamas Lietuvos laisvės bylos kėlimas, 2000, 36 p.
	D. Kuizinienė, Lietuvos rašytojų draugijos veikla 1945–1950 m., aktualizuojant Lietuvos problemą pasaulyje, 1999, 18 p.
	A. Rupšienė, Išeivijos organizacijų vaduojamoji veikla 1945–1956 m. Šaltinių publikacijos, 1999, 48 p.
	D. Dapkutė, Lietuvių rezistencinės santarvės veiklos atspindžiai žurnale “Santarvė”, 1999, 23 p.
	L. Saldukas, Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Užsienio delegatūros taktika Lietuvos rezistencijos atžvilgiu, 1999, 21 p.
	L. Saldukas, Visuomenės ir organizacijų DP stovyklose bandymas įtakoti Lietuvos laisvės bylą, 1999, 18 p.
	J. Bagušauskas, Užsienio žiniasklaidos įtaka Lietuvos pasipriešinimo judėjimui, 2000, 42 p.
	J. Banionis, Lietuvos laisvinimo byla Vakaruose 1975–1990 m., 2001, 10 a.l.

OKUPUOTOS IR ANEKSUOTOS LIETUVOS VALDYMAS

1997–2005 metų programa

Atlikti ar atliekami tyrimai	Publikacijos
Lietuvos komunistų partijos sudėtis ir Lietuvos sovietizavimas 1940–1941 m.	N. Maslauskienė, „Lietuvos komunistų tautinė ir socialinė sudėtis 1939 m. pabaigoje–1940 m. rugsėjo mėn.“, Genocidas ir rezistencija, 1999, 1(5), p. 77–104.
	N. Maslauskienė, „Lietuvos komunistų sudėtis 1940 m. spalio–1941 m. birželio mėn.“, Genocidas ir rezistencija, 1999, 2(6), p. 20–46.
Aneksuotos Lietuvos administracija 1940–1941 m.: sudėtis, sovietizavimas ir rusifikavimas	N. Maslauskienė, „Valdininkijos šalinimas iš okupuotos Lietuvos administracijos ir jos keitimas okupantų talkininkais 1940 m. birželio–gruodžio mėn.“, Genocidas ir rezistencija, 2000, 2 (8), p. 7–41.
	N. Maslauskienė, Lietuvos valdininkijos pašalinimo iš LSSR valdymo aparato proceso išplėtimas 1941 m. pradžioje, 2000, 25 p.
	N. Maslauskienė, Lietuvos valdininkijos šalinimas iš LSSR administracijos ir jos pastangos pasipriešinti kadrų valymui 1941 m. kovo–birželio mėn., 2000, 35 p.
	N. Maslauskienė, Sovietų Lietuvos biurokratija 1940–1941 m.: tautinis aspektas, 2000, 59 p.
	N. Maslauskienė, Lietuvos tautinių mažumų įtraukimas į LSRS administravimą ir sovietinės biurokratijos tautiniai santykiai 1940–1941 m., 2000, 58 p.
	N. Maslauskienė, Okupuotos ir aneksuotos Lietuvos valdymas 1940–1941 m., 15 a.l., 2002

SOVIETŲ VALDŽIOS ANTIBAŽNYTINĖ POLITIKA IR BAŽNYČIOS PASIPRIEŠINIMAS

1997–2002 metų programa (užbaigta)

Partneriai: Vilniaus universiteto, Katalikų Mokslo Akademijos mokslininkai

Atlikti ar atliekami tyrimai	Publikacijos
Sovietinės valdžios antibažnytinė politika ir Bažnyčios pasipriešinimas jai	A. Streikus, „Sovietų valdžios antibažnytinė politika (1953–1967)“, Genocidas ir rezistencija, 1997, 1, p. 122–159.
	A. Streikus, „Lietuvos Katalikų Bažnyčia ir ginkluotasis pasipriešinimo sąjūdis Lietuvoje“, Genocidas ir rezistencija, 1997, 2, p. 32–37.
	A. Streikus, „SSRS–Vatikano santykiai ir sovietų valdžios politika Bažnyčios atžvilgiu Lietuvoje 1945–1978 m.“, Genocidas ir rezistencija, 1999, 2(6), p. 66–80.
	A. Streikus, „The Resistance of the Church to Soviet Regime from 1944 to 1967“, The Anti-Soviet Resistance in the Baltic States, Vilnius, 1999, p. 84–112.
	A. Streikus, „Bažnyčios ir sovietų valdžios santykiai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 1940–1990 m. Panašumai ir skirtumai“, Genocidas ir rezistencija, 2002, 2, p. 45–60.
	A. Streikus, Sovietų valdžios antibažnytinė politika Lietuvoje (1944–1990), Vilnius, 2002.
	E. Jaseliūnas, „Periodinės savilaidos formavimasis: sovietinio disidentizmo reiškinys ir Lietuvos katalikiškasis judėjimas“, Genocidas ir rezistencija, 2002, 1, p. 7–43.
	E. Jaseliūnas, „Vatikano II Susirinkimo nutarimų įtaka katalikiškojo pasipriešinimo formavimuisi Lietuvoje“, Genocidas ir rezistencija, 2002, 2, p. 61–80.

LIETUVOS ISTORIJA 1940–1990 METAIS

2000–2004 metų programa

Partneriai: Vilniaus Universiteto, Lietuvos istorijos instituto, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus Pedagoginio universiteto, Karo akademijos mokslininkai.

Atlikti ar atliekami tyrimai	Publikacijos
LIETUVOS ISTORIJA 1940–1990 M.	Lietuvos istorija 1940–1941 m., redakcinė kolegija: L. Truska, A. Anušauskas, D. Kuodytė, A. Jakubčionis, V. Tininis, A. Bubnys, 2002, 500 p.

REZISTENCIJOS ISTORIJA

1997–2005 metų programa

Atlikti ar atliekami tyrimai	Publikacijos
Antisovietinis ir antinacinis pogrindis 1940–1944 m.	A. Janavičienė, „Sovietiniai diversantai Lietuvoje (1941–1944)“, Genocidas ir rezistencija, 1997, Nr. 1, p. 98–121.
	A. Bubnys, „NKGB–NKVD prieš lenkų pogrindį Lietuvoje 1944 m. antroje pusėje–1945 m. pirmoje pusėje“, Genocidas ir rezistencija, 1999, 2(6), p. 47–165.
	A. Bubnys, „Lietuvių ir lenkų pasipriešinimo judėjimai 1942–1945 m.: sąsajos ir skirtumai“, Genocidas ir rezistencija, 2000, 1 (7), p. 109–113.
Antisovietinė rezistencija 1944–1953 m.	Partizanai apie pasaulį, politiką ir save, Dokumentų rinkinys, sudarė N. Gaškaitė-Žemaitienė, V., 1998, 711 p.
	N. Gaškaitė-Žemaitienė, Frauenschicksale während der sowjetischen Okkupation in Litauen, 1999, 8 p.
	N. Gaškaitė-Žemaitienė, Lietuvos partizaninis karas, 1999, 21 p.
Baltijos tautų antisovietinė rezistencija ir jos slopinimas 1940–1956 m.	The Anti–Soviet Resistance in Baltic States, General Editor A. Anušauskas, V., 1999, 272 p.
	A. Anušauskas, „Ginkluotos kovos dėl Baltijos šalių ir Vakarų Ukrainos nepriklausomybės lyginamoji analizė“, Genocidas ir rezistencija, 1997, 2, p. 14–18.
Rezistencinės organizacijos	N. Gaškaitė-Žemaitienė, Žuvusiųjų prezidentas, V., 1998, 510 p.
	N. Gaškaitė-Žemaitienė, „Generolo Jono Žemaičio vaidmuo partizaniniame kare“, Genocidas ir rezistencija, 1998, 2(4), p. 27–51.
	N. Gaškaitė-Žemaitienė, „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio strategija“, Genocidas ir rezistencija, 1999, 1(5), p. 24–40
	J. R. Bagušauskas, Lietuvos jaunimo pasipriešinimas sovietiniam režimui ir jo slopinimas, Vilnius, 1999, 447 p.
	J. R. Bagušauskas, Lietuvos jaunimo antisovietinis pasipriešinimas ir jo slopinimas 1940–1990 m., Dokumentų rinkinys, Vilnius, 2000, 414 p.
	N. Gaškaitė-Žemaitienė, „Partizaninis pasipriešinimas antrajai sovietinei okupacijai Pandėlio apylinkėse“, Genocidas ir rezistencija, 2000, 1 (7), p.174–197.
	N. Gaškaitė-Žemaitienė, „Pogrindinės jaunimo organizacijos Pandėlio vidurinėje mokykloje“, Genocidas ir rezistencija, 2000, 2 (8), p. 143–156.
Rezistencijos atlasas	Parengti Dainavos, Tauro, Didžiosios Kovos, Kęstučio ir Žemaičių partizanų apygardų teritorijoje vykusių kautynių aprašai.

LIETUVOS DISIDENTINIS SĄJŪDIS

1998–2005 metų programa

Partneriai: Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, “Karta” (Lenkija), “Memorial” (Rusija) mokslininkai.

Atlikti ar atliekami tyrimai	Publikacijos
Antisovietinis pasipriešinimas (opozicija sovietiniam režimui) 6–9 dešimtmečiuose	Ž. Račkauskaitė, „Pasipriešinimas sovietiniam režimui Lietuvoje septintajame–aštuntajame dešimtmetyje“, Genocidas ir rezistencija, 1998, 2(4), p. 52–69.
	Ž. Račkauskaitė, „Pasipriešinimas sovietiniam režimui Lietuvoje aštuntajame dešimtmetyje“, Genocidas ir rezistencija, 1999, 2(6), p. 91–106.
	A. Žilinskas, Lietuvos Katalikų Bažnyčios „Kronikos” ištakos, jos sekimas ir kova prieš ją, 1999, 37 p.
Disidentų vardynas	Disidentų biografinis sąvadas (50 biografijų), 2001

TREMTIS

SOCIALINIAI-DEMOGRAFINIAI IR MIGRACINIAI PROCESAI

1999–2005 metų programa

Atlikti ar atliekami tyrimai	Publikacijos
Lietuviai Sibire Tremtinių socialinis mobilumas	A. Anušauskas, Lietuviai Sibire, 2001, 10 a.l.
	J. Kuprytė, „Galimybės tirti tremtinių ir politinių kalinių socialinį mobilumą“, Genocidas ir rezistencija, 1999, 2(6), p. 81–90.
	J. Kuprytė, Tremtis mokytojų šeimų patirtyje: sociologinis požiūris, 18 p.
	J. Kuprytė, Preliminarūs tremtinių šeimų istorijų apibendrinimai (9 šeimų istorijos), 42 p.
Migraciniai srautai ir demografiniai pokyčiai Lietuvoje 1940–1958 m.	S. Grybkauskas, „Lietuvos vyriausybės reakcija į nacistinės Vokietijos politiką Klaipėdos krašto lietuvių atžvilgiu (1939 03 23–1940 06 15)“, Genocidas ir rezistencija, 1998, 1(3), p. 72–80.
	K. Kangeris, „Baltijos vokiečių “repatriacija” po pakto pasirašymo: nauja nacių demografinė politika ar iš anksto sukurtų planų įgyvendinimas“, Genocidas ir rezistencija, 2000, 1 (7), p. 101–108.
	A. Anušauskas, Der Einfluß der Deportationen und Umsiedlungen aus der litauischen Gesellschaft, 1999, 14 p.

TERORO IR REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ (KGB) ISTORIJA

1997–2005 metų programa

Atlikti ar atliekami tyrimai	Publikacijos
Antisovietinio pasipriešinimo slopinimo struktūros 1944–1953 m.	L. Truska, A. Anušauskas, I. Petravičiūtė, Sovietinis saugumas Lietuvoje 1940–1953 metais, V., 1999, 415 p.
	I. Petravičiūtė, „Sovietinio saugumo struktūra ir funkcijos Lietuvoje (1941–1954)“, Genocidas ir rezistencija, 1997, 1, p. 66–81.
	A. Anušauskas, The role of the Soviet Security in sovietization of Lithuania in 1940–1941 and 1944–1953, 30 p.
	M. Pocius, „MVD–MGB specialiosios grupės Lietuvoje (1945–1959)“, Genocidas ir rezistencija, Genocidas ir rezistencija, 1997, Nr.1, p. 7–42.
Karinės represinės okupantų struktūros Lietuvoje 1944–1953 m.	J. Starkauskas, Čekistinė kariuomenė Lietuvoje 1944–1953 metais, V., 1998, 542 p.
	J. Starkauskas, Stribai, V, 2001, 500 p.
	J. Starkauskas, „Frontų užnugario apsaugos kariuomenės veikla Lietuvoje (1944–1945 m.)“, Genocidas ir rezistencija, 1997, 1, p. 43–65
	J. Starkauskas, „Sovietinė vidaus kariuomenė. Jos taktika ir veiklos metodai (1944–1953)“, Genocidas ir rezistencija, 1997, 2, p. 19–31
	J. Starkauskas, „Čekistai pasieniečiai Lietuvoje pokario metais“, Genocidas ir rezistencija, 1998, 1(3), p. 37–58
	J. Starkauskas, „MVD vidaus kariuomenės 4-osios divizijos antrasis veiklos periodas. 1946 m.“, Genocidas ir rezistencija, 1998, 2(4), p. 7–26
	J. Starkauskas, „Ginkluotas sovietinis partinis aktyvas ir kiti sukarinti dariniai“, Genocidas ir rezistencija, 1999, 1(5), p. 41–65
	A. Anušauskas, Suppression Methods of the Resistance Movement and their Effectiveness. Lithuania’s Experience in the Period of 1944–1953, 14 p.
	A. Anušauskas, „NKVD kariuomenės dokumentai Rusijos valstybiniame karo archyve“, Genocidas ir rezistencija, 1997, 1, p. 176–182.
KGB Lietuvoje	A. Anušauskas, „Du KGB slaptosios veiklos aspektai“, Genocidas ir rezistencija, 1998, 1(3), p. 20–36.
KGB Lietuvoje	N. Žemaitienė, „MGB–KGB agentūra okupuotoje Lietuvoje“, Genocidas ir rezistencija, 1997, 2, p. 97–105.
Teroro istorija Lietuviai GULAG-o lageriuose ir tremtyje (Lietuvos intelektualinio elito naikinimas)	Rainių tragedija, parengė – A. Anušauskas, B. Burauskaitė, V., 2000, 95 p.
	G. Kilikevičienė, „Lietuvos valstybės veikėjai Kraslage 1941–1954 m. (A. Stulginskis, J. Stanišauskis, S. Šilingas, J. Tonkūnas)“, Genocidas ir rezistencija, 1999, 1(5), p. 121–150.
	G. Kilikevičienė, Lietuvos visuomenės elito sovietinis naikinimas (V. Mironas), 1998, 38 p.
	S. Knezys, Lietuvos karininkijos naikinimas, Biografinis sąvadas, 2000, 44 p.
	S. Knezys, Lietuvos karininkų (1940 m.) biografinis sąvadas, 159 p.

MARTIROLOGINIAI IR TERORO ARCHYVO TYRIMAI

1997 m. į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sudėtį įtrauktas, paliekant savarankišką ilgalaikę programą, Represijų Lietuvoje tyrimo centras (iki 1990 m. – Sąjūdžio komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti). Nuo tada Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras tęsia darbą dar keliomis kryptimis: ruošia spaudai nuo okupacinių režimų nukentėjusių Lietuvos gyventojų, tremtinių, politinių kalinių, laisvės kovų dalyvių vardynus, formuoja genocido organizatorių ir vykdytojų bei jų aukų, pasipriešinimo okupaciniams režimams kompiuterinį duomenų banką; teikia informaciją apie buvusius politinius kalinius ir tremtinius, įamžinamus rezistencijos dalyvius; dalyvauja tarptautiniuose projektuose, susijusiuose su informacijos mainais apie Lietuvoje vykdytų represijų aukas, ginkluoto bei neginkluoto pasipriešinimo dalyvius. Šiems veiklos uždaviniams įgyvendinti vykdomos 3 programos:

MARTIROLOGINIŲ TYRIMŲ PROGRAMA

Lietuvos gyventojų genocido aukų vardynų sudarymas ir leidyba

Numatyta sudaryti ir išleisti seriją leidinių (10 vardyno tomų su 200 tūkst. pavardžių) “LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDAS” panaudojant sukauptą ir kompiuterizuotą informacinę medžiagą. 1992 metais išleistas serijos I-asis tomas –“Lietuvos gyventojų genocidas 1939–1941 m.” I tomas (28 tūkst. pavardžių), papildytas šio tomo leidimas – 1999 m. (30,4 tūkst. pavardžių) ir II-jo tomo (1944–1947 metai) 1-oji knyga (27 tūkst. pavardžių nuo “A” iki “J”).

TERORO ARCHYVO PROGRAMA

Genocido organizatorių ir vykdytojų bei jų aukų, pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių abėcėlinio bei dalykinio katalogo sudarymas

Ši programa yra parengiamasis etapas sistematizuotų duomenų kompiuterizavimui. Iš įvairių šaltinių – gautų laiškų, anketų, aprašymų, dokumentų(buvusi Sąjūdžio komisija stalinizmo nusikaltimams tirti sukaupė aapie 80 000 laiškų, anketų, aprašymų, dokumentų, nuotraukų bei kitos rašytinės medžiagos) bei kitos autentiškos rašytinės medžiagos apie Lietuvoje vykusį gyventojų naikinimą ir persekiojimą, kalinimą, trėmimą nacių ir bolševikų okupacijų metais išrinkta informacinė medžiaga yra kaupiama, sisteminima, kataloguojama. Taip pat kaupiama ir sisteminama medžiaga Laisvės kovotojų vardynui.

Skyriaus sukauptame archyve šiuo metu yra:

Naikintojų batalionų dalyvių-stribų kartoteka – 17 tūkst. pavardžių.

Tremtinių kartoteka – 110 tūkst. pavardžių.

KGB darbuotojų kartoteka – 8,5 tūkst. pavardžių

Represijų Lietuvoje tyrimo centro sudarytame archyve – 150 tūkst. represuotų asmenų anketų.

Laisvės kovotojų kartotekoje – 25 tūkst. pavardžių

ARCHYVO SISTEMATIZUOTŲ DUOMENŲ KOMPIUTERIZAVIMO PROGRAMA

Kompiuterinių duomenų bazių formavimas iš Lietuvos ypatingojo archyvo baudžiamųjų bylų, baudžiamųjų bylų kartotekos, Filtracinių bylų kartotekos, nenuteistų, bet išvežtų į lagerius asmenų sąrašų ir kt. Duomenų bazė 1997–2000 m. išaugo nuo 58 tūkst. iki 150 tūkst. pavardžių.

GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO DEPARTAMENTAS

Direktorius: humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Anušauskas

tel. 279 10 36, fax. 279 10 33, e-mail arvydas@genocid.lt

ISTORINIŲ TYRIMŲ PROGRAMŲ SKYRIUS

tel. 279 10 36, fax. 279 10 33, e-mail arvydas@genocid.lt

Archyvinis-vardynų skyrius

Skyriaus vadovė: Teresė Birutė Burauskaitė

tel. 279 10 37, fax. 279 10 33, e-mail: info@genocid.lt