LGGRTC LOGO

 

KRONIKA

 

Vienos iš daugelio stribynių istorija

    Skuodo rajone yra Ylakių miestelis. Per pirmąją sovietinę okupaciją, 1940- 1941 m., jis buvo valsčiaus centras ir priklausė Mažeikių apskričiai. Pradėjus suiminėti Lietuvos piliečius, fiziškai su jais susidoroti, Ylakiuose buvo suimti Vižančių pradinės mokyklos mokytojas Grigas, 53 metų malūnininkas Feliksas Veitas iš Gėsalų kaimo ir jo 16-metis sūnus Kazys, 26 metų Bronius Bičkus iš Kervių kaimo bei daugelis kitų kol kas dar nenustatytų žmonių.

    Kai prasidėjus Vokietijos- Sovietų Sąjungos karui sovietinė armija traukėsi, Ylakių valsčiuje kapitonas Petrauskas suorganizavo apie 100 partizanų būrį, kuris pastojo kelią nuo Sedos pusės į Ylakius grįžtantiems raudonarmiečiams bei jų tarnams. Kautynėse žuvo penki partizanai: 23 metų Petras Klova, 26 metų Valis Visockas, 27 metų Juozas Kauneckas (visi iš Kervių kaimo), 40 metų Kriaunų kaimo gyventojas Kazimieras Balvočius ir 25 metų Žitkus iš Gonaičių kaimo. Visi jie su lietuviškomis katalikiškomis apeigomis 1941 m. birželio 23- 28 d. buvo palaidoti Ylakių kapinėse rytinėje koplyčios pusėje.

    Miestelyje dar ir šiandien Sedos gatvėje stovi raudonų plytų namas. Šalia jo prieš metus buvo keletas ūkinių pastatų, taip pat ir tvartas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą namas priklausė Strėliui. Karui pasibaigus jame įsikūrė enkavėdistai. Čia buvo tardomi, kankinami ir žudomi Žemaičių apygardos “Alkos” rinktinės partizanai. Išniekinti jų kūnai buvo sumesti į tvarte esančias srutų duobes arba užkasti patvoryje.

    Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę buvusių partizanų artimieji, giminaičiai ir pažįstami ne kartą kreipėsi į Skuodo rajono valdžią su prašymu leisti vykdyti žuvusiųjų paiešką, kadangi puikiai žinojo, kur užkasti nukankinti jų šeimos nariai, giminaičiai. Dvejus metus Ylakių apylinkėse buvo tikslinamos, remiantis gyvų liudininkų parodymais ir prisiminimais, žuvusių partizanų ir dingusių gyventojų, kuriuos išsivedė stribiteliai, pavardės. Dėl nežinomų priežasčių leidimas vis nebuvo išduodamas, todėl trūkus kantrybei 1995 m. gegužės mėn. žmonės patys pradėjo kasinėjimus.

    Gegužės 4 d. buvo rasti pirmojo kankinio palaikai. Kojų pėdos buvo sumestos ant krūtinės. Dirbę žmonės skubiai iškvietė Skuodo rajono prokurorą, kuris atvyko kartu su Skuodo rajono vicemeru P. Šukiu ir Skuodo rajono muziejaus direktoriumi E. Razgiu. Taip pat atvyko korespondentų, Ylakių apylinkės ambulatorijos vedėjas gydytojas J. Šalčius. Kitą dieną atvyko ir archeologas Žiemelis. Tad nors leidimas paieškoms ir nebuvo duotas, tačiau dalyvavo asmenys, tokiu atveju reikalingi pagal Vyriausybės 1992 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 446 “Dėl rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir įamžinimo”.

    Iš duobėje rastų daiktų buvo atpažinti Klauseikių pradžios mokyklos mokytojo A. Dirksčio palaikai, kuriuos 1995 m. gegužės 28 d. jo brolis palaidojo Skuodo kapinėse.

    Gegužės 5-ąją kasinėjimai tęsėsi. Buvo rasti dviejų suaugusiųjų ir vieno jaunuolio palaikai be rankų plaštakų ir kojų pėdų. Vienoje kaukolėje matėsi šautinė skylė. Šauta buvo iš arti, nes kitoje kaukolės pusėje išplėšta dalis kaulo. Apžiūrėjus kitą kaukolę buvo matyti išmušti priekiniai dantys. Duobėje rasti švarko likučiai, veidrodėlis, šukos, rožinys su medžiagos likučiais ir diržo liekanos. Remiantis archeologo išvadomis, giminaičių pasakojimais ir tuo, kad J. Bičkuvienė 1946 m. gegužės mėn. Ylakių turgavietėje matė numestus ir išniekintus partizanų kūnus, buvo nustatyta, kad tai - partizano Edvardo Bičkaus ir Klauseikių kaimo gyventojo Prano Gedmino bei 17-mečio Letukio palaikai.

    Gegužės 9, 10, 11 d. vėl kasinėta. Dauboje buvo rasti dar vieno kankinio palaikai. Gegužės 12-ąją tvarte atkasti 1,9 m ūgio kūno likučiai. Kaukolė sudaužyta, išnarintas priekinis žandikaulis ir labai balti dantys. Gegužės 13-ąją daržinėje rasta išbetonuota duobė, o joje - sukapotų žmonių palaikai, užpilti kalkėmis. Kiek čia žmonių sumesta - nepavyko nustatyti. Tomis dienomis buvo rasti 21 nukankinto partizano bei jiems prijaučiančių žmonių palaikai. Tai buvo:

Fortunatas Ašoklis Rapolas Petrauskas
Edvardas Bičkus Jonas Petrikas

Pranas Gedminas

Edvardas Reimontas

Antanas Gūžė

Vytautas Ruzgys

Steponas Kakštys

Leonas Šarapnickas

Juozas Lekstys

Petras Šarapnickas

Letukis

Adomas Tamošauskas

Izidorius Matutis

Kazys Venckus

Juozas Mickus

Pranas Želvys

Pranas Mickus

    1995 m. gegužės 28 d. jie buvo iškilmingai palaidoti Ylakių kapinėse. Išnešti iš bažnyčios visi karstai buvo atidengti, nes miestelyje pasklido kalbos, kad karstuose - gyvulių kaulai. Tad teko visiems parodyti, jog tai žiauriai nužudytų žmonių palaikai. Iš tikrųjų, iš pastato išsikrausčius enkavėdistams, jame buvo įrengta gyvulių skerdykla. Matyt, kažkam buvo naudinga paskleisti šiuos gandus, kad aikštėn neiškiltų visa teisybė. Tai ypač pasijuto pradėjus tvarkyti dokumentus dėl pastato Ylakiuose, Sedos g. 11, įtraukimo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Medžiagą apie buvusioje Ylakių enkavėdistų būstinėje nužudytus partizanus bei vietos gyventojus pateikė Mažeikiuose gyvenanti J. Bičkuvienė, kurios vyro brolio partizano Edvardo Bičkaus palaikai taip pat buvo čia užkasti.

    Gavus šią medžiagą, 1995 m. rugpjūčio 6 d. buvo parengtas raštas Nr. 03-105 Skuodo rajono merui. Jame buvo prašoma minėtame pastate įsteigti rajono kraštotyros muziejaus filialą, kuriame atsispindėtų šiame rajone vykdytas genocidas ir vykęs rezistencinis sąjūdis. Meras pritarė prašymui. Iš tvarto, kuriame buvo rasti nužudytųjų palaikai, buvo iškelti gyvuliai. Pamažu iškeldinami Sedos gatvės 11 namo gyventojai.

    1996 m. pavasarį mūsų darbuotojai buvo nuvykę į Ylakius. Jie susitiko su rajono savivaldybės vicemeru P. Šukiu, paminklosaugininke V.Šimkuviene, architektu, Ylakių seniūnu. Dalyvavo du buvę partizanai (Idelfonsas ir Vytautas Bičkai). Buvo nutarta, kad tvarkant visą šią teritoriją reikia nugriauti medinius tvarto priestatus (paliekant visas mūrines tvarto sienas), išvežti šiukšles, aptverti žudynių vietą ir t.t. Po šio, atrodo, draugiško pokalbio kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia: nugriautas tvartas.

    Šiais faktais norime atkreipti visuomenės ir valstybinių organizacijų dėmesį į tai, kad visos memorialinės vietovės ir jose stovintys statiniai, susiję su Lietuvos gyventojų genocidu ir rezistencija, yra inventorizuojami Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Čia sudarinėjamas minėtų statinių sąvadas. Turimos medžiagos pagrindu šios vietovės ir jose stovintys statiniai traukiami į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl jokia savavališka veikla šiose vietovėse (kol bus surinkta visa medžiaga - gyvų liudininkų bei nukankintų artimųjų prisiminimai, KGB archyvų duomenys) neleidžiama. Rūpinsimės, kad asmenys, kurie pažeis šią nuostatą, būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Ši problema opi ne tik paminklosauginiu aspektu: juk kiekviena partizanų užkasimo vieta - tai ir genocido, vykdyto Lietuvos žmonių atžvilgiu, įrodymas. O įrodymų naikinimas turi būti baustinas veiksmas.

    1996 m. dizaineris R. Navickas sukūrė ir tų pačių metų gruodžio mėn. Ylakių kapinėse pastatė juodo granito paminklą, žymintį 1941 m. birželio mėn. žuvusių sukilėlių ir 1944- 1953 m. miestelio enkavėdistų būstinės pastate nukankintų partizanų bei nekaltų vietos gyventojų kapą.

Rūta Trimonienė


Kronika

    Šv. Mišiomis Merkinės bažnyčioje prasidėjo tradicinis Dainavos apygardos partizanų susitikimas-minėjimas. Į šią šventę, vykusią liepos 12 d., susirinko ne tik merkiniečiai ir laisvės kovų dalyviai iš visos Dzūkijos. Čia atvyko ir Seimo Pirmininkas prof. V. Lansbergis, monsinjoras A. Svarinskas (jis aukojo Šv. Mišias), Alytaus miesto meras D. Kurtinaitis ir daugelis kitų garbingų valdžios atstovų.

    Po šv. Mišių eisena su vėliavomis patraukė į Merkinės kryžių kalnelį - buvusį stadioną. Šioje vietoje pokario metais atgulė apie 600 laisvės karių. Prie ten pastatytos atminimo koplyčios ir vyko visas renginys. Tylos minute buvo pagerbti žuvusieji, pasak prof. V. Landsbergio, laisvi Dzūkijos krašto sūnūs ir dukros, net ir okupacijos sąlygomis išlaikę tvirtą tikėjimą laisva Tėvyne.

    Buvo skaitomos partizanų atsiminimų ištraukos, poezija. Ypatingą renginio nuotaiką sukūrė nepakartojamos dzūkų giesmės ir partizanų dainos, kurias atliko dainingieji šeimininkai bei svečiai iš Vilniaus - ansamblis “Kadagys”.

Dalia Kuodytė

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2004-01-30
Pasiūlymai ir pastabos - CompanyWebmaster

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras