Arūnas Streikus, Sovietų valdžios antibažnytinė politika Lietuvoje (1944–1990), Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2002, 374 p.

Šis leidinys – tai pirmas nuodugnus sovietų valdžios pastangų sugriauti Lietuvoje Bažnyčią tyrimas, apimantis visą sovietinės okupacijos laikotarpį. Jo empirinį pagrindą sudaro archyviniai dokumentai, kurių daugumos iki šiol nebuvo mokslinėje apyvartoje. Leidinyje siekta išvengti posovietiniams naujosios Lietuvos istorijos tyrimams būdingo kontekstualumo trūkumo, kai atskiros šio laikotarpio problemos ar režimo politikos aspektai nesiejami su bendra sovietinės sistemos analize, kitais, vienalaikiais Lietuvos istorijos įvykiais, nėra lyginama su kitų panašaus istorinio likimo kraštų patirtimi. Todėl knygoje tiek daug vietos skirta sovietų valdžios ir Bažnyčios konflikto priešistorei. Nagrinėjant konkrečią antibažnytinės veiklos praktiką aprašomi įvykiai taip pat siejami su bendra Sovietų Sąjungos vidaus bei užsienio politikos raida, socialiniais pokyčiais, ieškota kitų veiksnių, galėjusių daryti įtaką sovietų valdžios antibažnytinei politikai. Darbe naudojamas toks periodizacijos modelis, kai lūžinės datos nustatomos ne pagal režimo vadovų, bet pagal kokybinius politikos pasikeitimus, ne mažiau priklausiusius ir nuo Bažnyčios laikysenos.

Severinas Vaitiekus, Tuskulėnai: egzekucijų aukos ir budeliai (1944–1947), Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybės saugumo departamentas, 2002, 312 p.

„Nors Tuskulėnai, kaip Rainiai ar Klepočiai, jau tapo bendriniu sovietinio okupacinio režimo nusikaltimus įprasminančiu vardu, tačiau iki šiol apie šią masinę kapavietę daugiausia žinome iš žiniasklaidos publikacijų“, – taip pradeda knygą autorius. Knygoje plačiai analizuojama sovietinė baudžiamoji politika, ją Lietuvoje įgyvendinusių represinių struktūrų – NKVD–NKGB–MGB veikla, mirties bausmės skyrimo teisiniai pagrindai, įvardyti egzekucijų dalyviai ir budeliai. Autorius nuosekliai aprašė visą „mirties konvejerį“ pradedant formalumais paskelbus mirties nuosprendį, jo įvykdymu ir baigiant nužudytųjų palaikų užkasimu masinėje Tuskulėnų kapavietėje. Čia 1944–1947 m. buvo slapčia užkasti MGB Vilniaus vidaus kalėjime nukankintų ar nužudytų antisovietinio judėjimo dalyvių (partizanų Jono Noreikos-Generolo Vėtros, Jono Semaškos-Liepos, Elenos Vidugirytės ir kt.), iškilių dvasininkų (vysk. Vincento Borisevičiaus, kun. Prano Gustaičio ir kt.), taip pat mirties bausme už įvairius nusikaltimus nubaustų asmenų palaikai. Autorius pabrėžia tyrimo kompleksiškumą: jis rėmėsi ne tik istoriniais archyviniais dokumentais, bet ir buvusioje Tuskulėnų dvaro teritorijoje 1994–1996 m. atliktų archeologinių kasinėjimų bei teismo medicinos tyrimų rezultatais. Knygos prieduose pateikti išsamūs mirtininkų ir Tuskulėnuose atkastų identifikuotų asmenų sąrašai, 1944–1947 m. mirties bausmės nuosprendžių vykdymo chronologija ir per kiekvieną egzekuciją nužudytų asmenų sąrašas ir kt.