LGGRTC LOGO

 

KRONIKA

 

Didžiosios Kovos partizanų apygarda

Šių metų pavasarį Širvintų rajone Gelvonų miestelyje bus atidengtas ir pašventintas paminklas Didžiosios Kovos apygardos partizanams, jų ryšininkams ir rėmėjams atminti.

Didžiosios Kovos apygarda apėmė Širvintų, Trakų, Kaišiadorių, dalį Kauno, Jonavos, Ukmergės, Molėtų ir Švenčionių rajonų.

Remiantis LGGRTC Memorialiniame departamente sukaupta medžiaga – liudininkų prisiminimais, įvairiomis publikacijomis, bendraujant tiesiogiai su likusiais gyvais šios apygardos partizanais, pradėta ieškoti vietos paminklo statybai. Pirmiausia buvo pasiūlyta vieta prie pat Vilniaus–Kauno magistralės, priešais Elektrėnus. Apžiūrėjus šią vietą nuspręsta, kad statant čia paminklą reikės labai daug lėšų ne tik paminklo statybai, bet ir teritorijos sutvarkymui.

Renkant paminklui vietą reikėjo atsižvelgti į daugelį dalykų.

Pirmiausia vietos parinkimui turėjo pritarti likę gyvi apygardos partizanai. Visose kelionėse, ieškant vietos paminklui, kartu su mumis važinėjo ir daug padėjo buvęs Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininkas Benediktas Trakimas-Genelis.

Antra – tai turėjo būti partizanų apygardos veikimo centras.

Trečia – statyti paminklą negyvenamoje vietoje (miške, pamiškėje, lauke) netikslinga, nes jis bus retai lankomas, sunku tvarkyti jo aplinką.

Nuspręsta paminklą statyti jau susiformavusioje gyvenamojoje vietoje, būtent miestelio aikštėje, minimaliai pakeičiant jos planavimą. Ši idėja pasitvirtino statant paminklą Algimanto apygardos partizanams Anykščių rajone Troškūnų miestelyje – iškart pasikeitė miestelio vaizdas, žmonės sukruto, pradėjo tvarkytis.

Paminklų Algimanto ir Didžiosios Kovos apygardoms autorius skulptorius Jonas Jagėla, duodamas interviu Širvintų rajono laikraščio korespondentui, kalbėjo: „Vietos šiam memorialui ieškojome keliuose miesteliuose – Musninkuose, ypač Čiobiškyje. Ten važiavome bene penkis kartus. Nors šis miestelis įsikūręs tikrai gražioje vietoje ir ypač susijęs su Didžiosios Kovos apygarda, mes ten neradome tinkamos vietos. Ir tik atvažiavę į Gelvonus supratome – paminklas turi stovėti TIK ČIA!“

Gelvonų miestelis minimas jau XIV a. kryžiuočių kelių aprašuose. 1686 m. miestelyje buvo pastatyta pirmoji medinė Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčia, kuri 1895 m. sudegė, jos vietoje 1897 m. buvo pastatyta mūrinė, ir šiandien stovinti bažnyčia. Aikštėje priešais ją ir statomas paminklas Didžiosios Kovos apygardos partizanams, jų ryšininkams ir rėmėjams atminti.

Miestelyje 1848–1849 m. gyveno poetas Antanas Baranauskas.

Nepriklausomybės metais Gelvonai buvo valsčiaus centras, 1923 m. turėjo 777 gyventojus. Bolševikų okupacijos metu Gelvonai tapo apylinkės ir kolūkio centru, 1959 m. čia buvo tik 407 gyventojai.

Per pirmąją ir antrąją sovietines okupacijas miestelis neteko beveik pusės gyventojų: vieni jų buvo ištremti į negyvenamas SSRS teritorijas, kiti išėjo partizanauti.

Visa tai ir nulėmė, kad paminklas būtų statomas Gelvonų miestelyje.

Trumpai apžvelgusi paminklo Didžiosios Kovos apygardos partizanams, jų rėmėjams ir ryšininkams atminti Gelvonų miestelyje atsiradimo istoriją, toliau straipsnyje apie Didžiosios Kovos apygardos partizanus, jų rėmėjus ir ryšininkus norėčiau pakalbėti kiek netikėtu aspektu. Mėginsiu apžvelgti 1996–1997 m. komandiruotėje surinktą medžiagą – pokalbius apie partizanus su Širvintų rajono žmonėmis, aprašyti paminklus, pastatytus Didžiosios Kovos apygardos partizanams atminti, buvusius NKVD pastatus ir ten šeimininkavusius enkavėdistus bei stribus.

(Tęsinys kitame numeryje)

Rūta Trimonienė


 Pagerbtas partizanų vado atminimas

Svente_Ramanauskui.

A. Ramanausko-Vanago jubiliejaus minėjimas prie Krašto apsaugos ministerijos

 Šių metų kovo 6 d. suėjo 80 metų, kai gimė vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų – Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Jo gyvenimas ir kova daugeliui pokario laikus menančių žmonių iki šiol tebėra idealas. Tačiau kur kas svarbiau visa tai prisiminti šiandien – Lietuvos istorijoje ne tiek daug asmenybių, kuriomis pagrįstai galime didžiuotis...

Ši sukaktis pažymėta keliais renginiais. Kovo 7 d. rytą 80-čio minėjimas prasidėjo iškilminga rikiuote prie Krašto apsaugos ministerijos. Susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos kariuomenės vadas generolas J. Andriškevičius, apie A. Ramanausko-Vanago veiklą trumpai kalbėjo KAM viceministras E. Simanaitis, buvo pakelta Lietuvos Respublikos vėliava ir sugrotas valstybinis himnas. Renginyje dalyvavo A. Ramanausko dukra A. Ramanauskaitė-Skokauskienė su šeima, KAM ministras Č. Stankevičius, prezidentūros kanceliarijos vadovas A. Meškauskas, švietimo ministras Z. Zinkevičius, partizanų vado bendražygiai, buvę partizanai iš visų apygardų, daug kitų svečių. Vėliau buvo aukojamos Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje, o 12 val. prasidėjo iškilmingas minėjimas Vilniaus miesto savivaldybės rūmuose. Čia kalbėjo LGGRTC generalinė direktorė D. Kuodytė, Seimo narys istorikas A. Kašėta. Prezidentūros kanceliarijos vadovas A. Meškauskas perskaitė Lietuvos Respublikos Prezidento pasirašytus dekretus dėl dimisijos brigados generolo laipsnio suteikimo A. Ramanauskui-Vanagui ir jo apdovanojimo Vyčio 2-ojo laipsnio ordinu (po mirties). KAM ministras Č. Stankevičius įteikė dukrai generolo antpečius, kalbėjo LLKS prezidiumo pirmininkas J. Čeponis. Padėkos žodį tarė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė, prisiminimais apie brolį pasidalijo A. Ramanausko sesuo Aldona Ramanauskaitė-Sujietienė. Renginio pabaigoje buvo skaitomos ištraukos iš A. Ramanausko prisiminimų knygos „Daugel krito sūnų ...“, skambėjo „Aido“ choro atliekamos dainos. Minėjimo dalyviai apžiūrėjo parodas partizanine tematika, veikiančias Seime bei Genocido aukų muziejuje, ir nuvykę į tremtinių namus Valakupiuose paragavo kareiviškos košės.

Renginiai partizanų vado atminimui taip pat vyko kovo 13 d. Alytuje. Juos suorganizavo A. Ramanausko-Vanago vardo mokykla, kurioje jis mokytojavo prieš tapdamas partizanu. Angelų sargų bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios ir pašventinta mokyklos vėliava. Iš bažnyčios iškilminga eisena pajudėjo mokyklos link, pakeliui sustojusi prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę, pagerbė jų atminimą. Gėlės papuošė ir A. Ramanausko-Vanago bareljefą ant mokyklos sienos. Iškilmingame minėjime mokyklos salėje dalyvavo gausus būrys svečių: A. Ramanausko-Vanago giminaičiai ir bendražygiai, didelis būrys moksleivių ir mokytojų, miesto vadovai, švietimo skyriaus darbuotojai. Skambėjo eilės Lietuvos partizanams, prisiminimais dalijosi partizanai L. Muliarskas ir J. Jakavonis. Po oficialiosios dalies koncertavo mokiniai.


 Paminklo K. Pypliui-Mažyčiui, Audroniui šventinimas

Šių metų kovo 10 d. pagerbtas dar vieno partizano – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tauro partizanų apygardos Geležinio Vilko rinktinės žvalgybos skyriaus viršininko ltn. Kazimiero Pyplio-Mažyčio, Audronio atminimas. K. Pyplio gyvenimas buvo trumpas (jis žuvo turėdamas 26 metus), bet prasmingas. Partizanas dalyvavo daugelyje rizikingų akcijų, aštuoniolikoje kautynių, buvo du kartus sužeistas. 1947 m. gruodžio mėn. buvo pasiųstas į Vakarus atkurti ryšių kaip BDPS Prezidiumo įgaliotinis, 1949 m. gegužės 1 d. desantu grįžo į Lietuvą. Didvyriškai žuvo 1949 m. rugsėjo 23 d. Kalesninkų miške, Dainavos partizanų apygardos štabo bunkeryje. Po mirties apdovanotas Laisvės kovos kryžiumi (su kardais ir ąžuolo lapais), jam suteiktas Laisvės kovos karžygio garbės vardas. 1997 m. lapkričio 20 d. Kazimieras Pyplys-Mažytis, Audronis Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (po mirties).

Prienuose, minint 75-ąsias gimimo metines, atidengtas stogastulpis K. Pypliui-Mažyčiui, Audroniui. Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis Prienų bažnyčioje. Prie paminklo susirinko K. Pyplio giminaičiai, laisvės kovų dalyviai, Prienų miesto gyventojai bei svečiai. Monsinjoras A. Svarinskas tarė sveikinimo žodį ir pašventino stogastulpį, kalbėjo LLKS prezidiumo pirmininkas J. Čeponis, K. Pyplio klasės draugas Seimo narys K. Bobelis, jo sesuo O. Pyplytė ir kiti. Buvo skaitomos eilės Lietuvos laisvės kovos karžygio atminimui. Po renginio susirinkusieji apžiūrėjo krašto muziejuje veikiančią parodą, skirtą partizaniniam sąjūdžiui Prienų krašte.

Rita Mosiejienė

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2004-01-30
Pasiūlymai ir pastabos - CompanyWebmaster

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras