LGGRTC LOGO

 

KRONIKA

 

Karo nusikaltimai.  Tyrimo perspektyvos

Lietuvos valstybės pastangos atskleisti karo nusikaltimus ir nacistinius bei sovietinius karo nusikaltėlius atiduoti į teisingumo rankas – tai nėra vien keli teismo procesai. Prieš metus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nutarė įvairiose šalyse karo nusikaltimus tiriančius specialistus pakviesti į Vilnių, į tarptautinę konferenciją „Nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimo problemos“. Konferencija įvyko 1998 m. lapkričio 5–6 d. Tikėtasi, kad pasidalijus patirtimi atskleidžiant sunkiausius totalitarinių režimų nusikaltimus pagyvėtų ir Lietuvoje atliekamas nelengvas darbas.

Kartu su Lietuvos mokslininkais ir specialistais konferencijoje dalyvavo Latvijos, Estijos, Rusijos, Vokietijos ir JAV teisėtvarkos institucijų, tyrimo centrų bei mokslo institutų atstovai. Žlugus Sovietų Sąjungai ne viena šalis suaktyvino ar tik pradėjo karo nusikaltėlių paiešką, tai laikydama svarbia ir neatskiriama valstybių pažangos bei demokratėjimo dalimi. Konferencija Vilniuje tapo gera galimybe pasidalyti patirtimi, įvertinti kitų valstybių ir Lietuvos pasiektus rezultatus.

Pasak JAV teisingumo departamento Specialiųjų tyrimų biuro (Lietuvoje daugiau žinomo kaip OSI) tyrimų skyriaus viršininko Michaelo MacQueeno, JAV Konstitucija ir baudžiamoji teisė leidžia atimti karo nusikaltėlių pilietybę ir deportuoti juos iš šalies. Vis dėlto JAV vyriausybei sunkiai sekėsi persekioti Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlius. Tai vyko net trimis etapais. Trečiasis etapas prasidėjo 1979 m., kai buvo sukurtas federalinis teisėsaugos biuras OSI, įgijęs teisę nuo pradžios iki galo atlikti visas teisinio persekiojimo procedūras. Devyniolika žmonių jau beveik dvidešimt metų dirba šį darbą. 1989–1990 m. Rytų Europoje nuvilnijusios demokratinės revoliucijos sudarė sąlygas paspartinti bylų tyrimo darbą. OSI pradėjo dirbti anksčiau neprieinamuose Rytų Europos archyvuose. Nors biuras darbą pradėjo palyginti vėlai, bet ištyrė 1400 karo nusikaltimais įtariamų asmenų bylų, 60 žmonių buvo atimta pilietybė ir 49 deportuoti iš JAV. Vieno OSI vadovų – M. MacQueeno – pranešimas sustiprino įsitikinimą, kad būtent Rytų Europoje įvykę demokratiniai pokyčiai ir Lietuvos demokratinės valstybės atkūrimas sudarė sąlygas nuosekliai įgyvendinti atsakomybės už karo nusikaltimus principą.

Indulis Zalite (Latvija) konferencijos dalyvius supažindino su Totalitarizmo padarinių dokumentavimo centro (toliau – TPDC) vaidmeniu ir uždaviniais tiriant totalitarinių režimų nusikaltimus. TPDC buvo įkurtas 1992 m. balandžio mėn. komunistinio ir nacių režimų nusikaltimams tirti ir dokumentuoti. Nuo 1995 m. TPDC perėjo Konstitucijos apsaugos biuro žinion. Centro darbuotojai įgijo teisę atlikti parengtinį tardymą genocido ir karo nusikaltimų bylose ir jau 1997 m. surinko dokumentinę medžiagą kelioms byloms: dėl tautinių partizanų grupės sunaikinimo 1948 m. spalio mėn., dėl sovietinių partizanų 1941 m. gegužės 14 d. nužudytų 9 latvių ir t. t.

Toivo Kamenikas iš Estijos apibendrino karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimo praktiką savo šalyje. 1994 m. Estijoje priėmus įstatymą dėl atsakomybės už nusikaltimus žmonijai ir karo nusikaltimus, tais pačiais metais saugumo policijoje pradėtos tirti trys bylos (karo nusikaltimai, įvykdyti besitraukiančios sovietinės kariuomenės 1941 m. Kautlos, Erikverės ir Riagaverės vietovėse). Deja, kaip pažymėjo T. Kamenikas, nelabai tikėtina, kad šios bylos pasieks teismus. 1995–1997 m. Estijos saugumo policija pradėjo tirti dar tris bylas: dėl 1949 m. kovo 25–29 d. masinių trėmimų, dėl NKVD Saaremos skyriaus viršininko Vasilijaus Riso veiklos (pasirašė įsakymus suimti ar ištremti 1062 žm.), dėl NKVD–MGB tardymo skyriaus viršininko pavaduotojo Idelio Jakobsono veiklos (pasiūlė mirties bausmę 621 žm., ištremtiems 1941 m.) ir dėl Estijos Respublikos aukščiausiųjų pareigūnų, karininkų ir policininkų masinio represavimo 1940–1942 m. Bet kaltinamieji miršta, todėl bylos nutraukiamos.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyr. prokuroras Rimvydas Valentukevičius apibūdino nusikaltimų žmoniškumui tyrimo Lietuvoje problemas (pranešimas skelbiamas šiame žurnalo numeryje). Konferencijoje dalyvavo Latvijos prokuratūros Totalitarinių režimų nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. prokuroras Uldis Pauls Strelis („Totalitarinių režimų nusikaltimų Latvijoje tyrimo praktika“), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vadovas Rytas Narvydas („Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialieji tyrimai“), Helmutas Mülleris-Enbergas iš Vokietijos („J. Gauko institucijos veikla“), prof. Liudas Truska („Nusikaltimų tyrimas Lietuvoje. Dabartinė padėtis“), Rusijos Federacijos mokslų akademijos Valstybės ir teisės instituto vyr. mokslinis bendradarbis dr. Aleksandras Nikiforovas („Nusikaltimų žmonijai politiniai-teisiniai aspektai“), Lietuvos Respublikos Prezidento konsultantas prof. Julius Šmulkštys („Valstybės politika nusikaltimų įvertinimo klausimais“), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro departamento direktorius dr. Arvydas Anušauskas („Karo nusikaltimų tyrimas ir visuomenės opinija“), Viktoras Gorynia iš Vokietijos („Šiandieniniai vokiečiai ir rudoji bei raudonoji diktatūros Vokietijoje“).

Vyko diskusijos temomis „Tarptautinio bendradarbiavimo galimybės tiriant genocido ir karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmonijai“ ir „Nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimo perspektyvos XXI amžiaus išvakarėse“. Diskusijų metu Latvijos atstovas U. P. Strelis pasiūlė Baltijos šalyse numatyti bendrą strategiją įvertinant ilgalaikių okupacijų padarinius ir moralinius bei materialinius nuostolius.

Karo nusikaltimų praktinis tyrimas Baltijos šalyse per dešimtmetį perėjo keletą raidos etapų. Keitėsi ir visuomenės požiūris į tuos nusikaltimus bei jų tyrimą. Keitimosi laikotarpis sutapo su esminių visuomenės pokyčių ir valstybinės nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu. Atsisakius svetimos valstybės primestų ideologizuotų normų ir sąvokų, kurį laiką liko lyg ir tuštuma, kurioje ėmė rastis pseudoteorijos apie vykdytus karo nusikaltimus. Antra vertus, užtrukus karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmonijai teisinio pagrindo kūrimui, buvo neįmanoma nuodugniai tirti tuos nusikaltimus. Pastarųjų metų tarptautiniai įvykiai rodo, kad genocidas ir nusikaltimai žmoniškumui tęsiasi, o šių nusikaltimų prevencija nepakankamai efektyvi. Todėl Baltijos šalys, tiriančios karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai bei apibendrinančios patirtį, atlieka svarbų darbą. Didesnė Baltijos šalių visuomenės dalis per dešimtmetį įsitikino, jog bet kokiu pretekstu – rasiniu ar ideologiniu – vykdytas genocidas arba karo nusikaltimai yra blogis, kuriam neturi būti vietos šių dienų visuomenėje.

Arvydas Anušauskas


Renkami atsiminimai apie tremties ir kalinimo vietas, Laisvės kovų dalyvius

Per sovietinę okupaciją dešimtys tūkstančių Lietuvos žmonių buvo prievarta išvežti į Sovietų Sąjungą. Dėl nepaprastai sunkių sąlygų ir nuo nepakeliamų darbų daugelis jų žuvo arba prarado sveikatą. Tremtis ir kalinimas lageriuose bei kalėjimuose iki šiol beveik netyrinėti. Pagrindinis informacijos šaltinis – tų įvykių dalyviai ir liudytojai; jie sensta, miršta, todėl svarbu intensyviau rinkti atsiminimus ir 1999–2000 m. apklausti visus politinius kalinius, tremtinius, Laisvės kovų dalyvius, rezistentus, užrašyti jų pasakojimus į vaizdajuostes, garso takelius arba raštu. Juk šie – 1999-ieji – paskelbti Laisvės kovų minėjimo metais.

LR Seimui 1999-uosius paskelbus Laisvės kovų minėjimo metais, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras parengė „Atsiminimų apie tremties ir kalinimo vietas, Laisvės kovų dalyvius rinkimo 1999–2000 metais“ programą. Per šiuos ir ateinančius metus pagal sąrašus numatoma aplankyti ir apklausti kiekvieną dar gyvą Laisvės kovų dalyvį, buvusį politinį kalinį ir tremtinį. Bus renkamos nuotraukos, dokumentai, schemos. Surinkta medžiaga bus panaudota rengiamam enciklopedinio žinyno „Tremties ir kalinimo vietos“ 2-ajam papildytam ir pataisytam leidimui.

Atsiminimų rinkimo akcijas numatoma surengti kiekviename Lietuvos rajone ir mieste. Atsiminimus užrašys vyresniųjų klasių moksleiviai, mokytojai, politinių kalinių ir tremtinių organizacijų nariai, kraštotyrininkai, bibliotekininkai, muziejų ir savivaldybių darbuotojai. Darbus vietose koordinuos tam parinkti žmonės. Akcijų metu rajonų ir miestų mokyklose, kultūros namuose vietos valdžios bei Centro iniciatyva vyks renginiai, skirti Laisvės kovų minėjimo metams, to krašto pokario istorijai. Į juos bus kviečiami buvę partizanai, jų rėmėjai, tremtiniai, politiniai kaliniai, kiti Lietuvos nepriklausomybei nusipelnę žmonės.

Valstybinio socialinio draudimo valdybos duomenimis, šiuo metu gyvena 42 tūkst. buvusių tremtinių ir politinių kalinių. Atsiminimams surinkti gali prireikti apie 80 darbo koordinatorių, 3,5–4 tūkst. atsiminimų rinkėjų.

Centro Memorialinio departamento Atminimo programų skyriuje jau dveji metai kaupiami atsiminimai apie tremties ir kalinimo vietas. Per du mėnesius – akcija vyko 1998 m. lapkričio 13 d.–1999 m. sausio 8 d. – sistemingai apklaustas kiekvienas politinis kalinys ir tremtinys Ignalinos rajone. Šio rajono represuotų asmenų sąrašuose buvo įrašyti 463 asmenys, tarp jų 308 buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai (kiti – Antrojo pasaulinio, Afganistano karų dalyviai ir t. t.). Užrašyti 254 žmonių atsiminimai (kiti jau mirę, išvykę žiemai pas vaikus arba atsisakė talkinti).

Akcijos metu Ignalinos vidurinėje mokykloje buvo eksponuota iš Genocido aukų muziejaus atvežta fotoparoda; jos atidarymas vyko kaip pamoka.

Baigiamajame akcijos aptarime Ignalinos kultūros namuose buvo paskelbti nuveikto darbo rezultatai, apdovanoti akcijoje aktyviai dalyvavę asmenys, mokyklos, bibliotekos.

Darbo metu išryškėjo ir trūkumų. Svarbiausia – trūko vienos darbo grandies: visą surinktą medžiagą reikėtų peržiūrėti dar tebevykstant akcijai, surašyti, į kuriuos klausimus neatsakyta, grąžinti rinkėjams pataisyti ir papildyti. Todėl vienam rajonui reikia skirti daugiau laiko.

Atsiminimai bus pradėti rinkti ir Utenos apskrities rajonuose – Anykščių, Molėtų, Utenos bei Zarasų. Šiuose rajonuose gyvena maždaug 2500 buvusių tremtinių ir politinių kalinių.

Šiais metais atsiminimai bus renkami penkiose apskrityse: Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos bei Kauno rajone – iš viso 17-oje rajonų ir Druskininkų mieste. Bus apklausta apie 15 tūkst. buvusių tremtinių ir politinių kalinių. Darbas viename rajone truks maždaug keturis mėnesius. Programą rems ir joje aktyviai dalyvaus Švietimo ir mokslo, Kultūros ministerijos, LPKT sąjunga ir LPKT bendrija, Kraštotyros, Bibliotekininkų draugijos ir (tai ypač svarbu) apskričių viršininkų administracijos bei rajonų ir miestų savivaldybės. Tikimės, kad šis darbas atsispindės rajonų, apskričių bei respublikinėje spaudoje, radijuje ir televizijoje.

Aldona Juodvalkytė


Vytauto apygardos vado Vinco Kaulinio-Miškinio žūties 50-osios metinės

1999 m. kovo 21 d. Utenoje buvo minimos 50-osios Vytauto apygardos partizanų vado Vinco Kaulinio-Miškinio žūties metinės. Kristaus į Dangų žengimo bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už žuvusius partizanus. Vėliau įvyko minėjimas prie paminklinio akmens Nolėnų kaime. Netoli šio paminklinio akmens buvusioje sodyboje išdaviko atvestų priešų kulkų pakirsti ankstų 1949 m. kovo 24-osios rytą žuvo Vytauto apygardos partizanų vadas V. Kaulinis-Miškinis, partizanai Albertas Guobužas-Šamas, broliai Alfonsas ir Bronius Bivainiai, Vytautas Pakalnis, Napalys Valančiūnas ir ryšininkas Dominykas Sirutis. Prie paminklinio akmens kalbėjo Utenos rajono meras Edmundas Pupinis, LLKS Vytauto apygardos vadas Bronius Zabulis, žuvusių partizanų seserys Kazimiera Guobužaitė-Kerienė ir Lionė Bivainytė-Baltaduonienė.

Vėliau Utenos kultūros rūmuose įvyko konferencija. Pranešimą „Vinco Kaulinio-Miškinio gyvenimas ir kova“ perskaitė Utenos kraštotyros muziejaus direktorius Balys Juodzevičius. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Utenos skyriaus koordinatorė Irena Skėrienė perskaitė pranešimą „1949 m. kovo mėnesio trėmimai“. LGGRT centro Memorialinio departamento direktorius Kęstutis Dumčius susirinkusiuosius supažindino su Vyriausybinės komisijos programa 1999-iesiems – Laisvės kovų minėjimo metams, o Rezistentų teisių komisijos pirmininkas Eugenijus Stancikas iškilmingai įteikė Karių savanorių ir Laisvės kovų dalyvių pažymėjimus Utenos krašto partizanams ir ryšininkams.

Dalius Žygelis

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2004-01-30
Pasiūlymai ir pastabos - CompanyWebmaster

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras