Tarptautinė konferencija „Sovietų Sąjungos ir Vokietijos 1939 m. slaptieji susitarimai ir jų padariniai Vidurio bei Rytų Europos valstybėms“

LGGRTC LOGO

Tarptautinė konferencija „Sovietų Sąjungos ir Vokietijos 1939 m. slaptieji susitarimai ir jų padariniai Vidurio bei Rytų Europos valstybėms“

Prieš 60 metų, 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo–Ribbentropo paktas ir jo slaptasis protokolas ne tik sukūrė Antrojo pasaulinio karo prielaidas, bet ir nulėmė tragišką Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos valstybių likimą. Slaptieji susitarimai, 50 metų lėmę Rytų bei Vidurio Europos valstybių ir tautų gyvenimą, buvo ir tebėra svarbus tyrimo objektas. 1999 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuvos istorijos institutas ir Vilniaus universitetas suorganizavo tarptautinę konferenciją „Sovietų Sąjungos ir Vokietijos 1939 m. slaptieji susitarimai ir jų padariniai Vidurio bei Rytų Europos valstybėms“. Konferencijoje buvo nagrinėjamos šios problemos:

– Vidurio ir Rytų Europos šalių saugumo Antrojo pasaulinio karo išvakarėse istoriografija ir naujų tyrimų perspektyvos;

– Molotovo–Ribbentropo pakto ištakos ir prielaidos; Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karinis, politinis-diplomatinis bendradarbiavimas tarpukario metais;

– pakto padariniai Vidurio ir Rytų Europos šalių saugumui ir valstybingumui, okupuotų teritorijų gyventojų genocidas, demografiniai ir teritoriniai pokyčiai ir t. t.;

– Sovietų Sąjungos ir Vokietijos nepuolimo pakto bei jo slaptųjų susitarimų analizė ir vertinimas tarptautinės teisės požiūriu;

– slaptieji susitarimai ir „šaltasis karas“ (aneksuotų šalių valstybingumo atkūrimo koncepcijos);

– pakto slaptųjų protokolų padarinių panaikinimas 1989–1994 m.

Konferencijoje dalyvavo Vokietijos, Rusijos, Estijos, Švedijos, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai; doc. Z. Butkus (Vilniaus universitetas) skaitė pranešimą „Vokietijos ir SSRS diplomatinis bendradarbiavimas Baltijos šalyse 1920–1940 m.“, doc. A. Kasparavičius (Vilniaus pedagoginis universitetas) –„Molotovo–Ribbentropo slaptųjų protokolų prielaidos ir ištakos (1922–1932)“, dr. J. Tauberis (Šiaurės rytų Vokietijos kultūros institutas) – „Hitlerio–Stalino pakto priežastys ir padariniai“, dr. M. Ilmjäru (Estijos mokslų akademijos Istorijos institutas) – „Estijos užsienio politika 1939–1940 m.“, dr. N. Lebedeva (Rusijos mokslų akademijos Visuotinės istorijos institutas) – „VKP(b) CK Politbiuras ir 1939–1941 m. prijungtų prie SSRS teritorijų sovietizavimas“, dr. K. Kangeris (Stokholmo universiteto Baltijos studijų centras) –„Baltijos vokiečių „repatriacija“ po pakto pasirašymo: nauja nacių demografinė politika ar iš anksto sukurtų planų įgyvendinimas?“ (N. Lebedevos ir K. Kangerio pranešimai išspausdinti žurnalo „Genocidas ir rezistencija“ Nr. 1(7)), prof. V. Kašauskienė (Lietuvos istorijos institutas) – „Lietuvos visuomenės pastangos 1987–1990 m. pripažinti niekiniu Molotovo–Ribbentropo paktą“, prof. D. A. Loeberis (Kylio universitetas) – „Molotovo–Ribbentropo pakto padariniai nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai tarptautinės teisės požiūriu“.

Atnaujinta: 2004-01-30
Pasiūlymai ir pastabos - CompanyWebmaster