LGGRTC LOGO

 

KRONIKA

 

Didžiosios Kovos partizanų apygarda

Širvintų rajono Alionių seniūnijoje buvo Tarautiškių kaimas. 1944 m. pabaigoje šiame kaime Gatavecko sodyboje įrengtame bunkeryje gyveno trys partizanai. Gruodžio pradžioje į sodybą pažaisti atėjo vaikai, kurių tėvai buvo stribai. Jie pastebėjo sodyboje svetimus vyrus ir apie tai papasakojo savo tėvams. Gruodžio 5 d. sodybą apsupo Giedraičių stribai ir enkavėdistai. Į bunkerį, kuriame slėpėsi vyrai, buvo įmesta granata. Bunkeryje žuvo:

Vladas Devenis, Tarautiškių k. gyventojas, partizanas nuo 1944 m. rugpjūčio mėn.

Juozas Gataveckas, Tarautiškių k. gyventojas.

Vytautas Kazlauskas, 1940–1941 m. buvo Tarautiškių kaimo seniūnu.

Jų palaikus kaimo žmonės palaidojo po klevu, augančiu kalnelyje šalia kaimo. 1972 m. žuvusiųjų giminės palaikus slapčia atkasė ir palaidojo Giedraičių miestelio kapinėse. Užkasimo vieta buvo aptverta, pastatytas kryžius. Šiuo metu kryžiaus nebėra, metalinės tvorelės liekanos atremtos į klevą.

Kitas miestelis Širvintų rajone, apie kurį verta pakalbėti – Čiobiškis. Čiobiškyje yra Krizostomo Pilsudskio dvaras, kuriame tarpukario Lietuvos laikais veikė vaikų prieglauda. Pokario metais šiame pastate taip pat buvo vaikų namai. Šiuo metu čia yra Čiobiškio globos namai. 1945 m. buvusių rūmų palėpės kairiajame sparne veikė Didžiosios Kovos apygardos (DKA) štabas. 1945 m. vasario 16 d. čia buvo išleistas apygardos laikraštėlio „Laisvės keliu“ pirmasis numeris. Tuo metu Čiobiškio vaikų namuose buvo vienas vaikas, pavadintas Sniegino vardu. Jis apie partizanų apygardos štabą 1945 m. kovo pabaigoje pranešė Musninkų enkavėdistams ir stribams. Musninkų enkavėdistų vadas Chiminas 1945 m. kovo 27 d. įsakė savo parankiniams apsupti Čiobiškį. Apygardos štabo nariai tuo metu ramiai posėdžiavo. Čia buvo štabo viršininkas Jonas Markulis-Vaiduoklis, raštininkas Juozas Marcinauskas-Pluta, pirmojo bataliono vadas Kazys Surmilavičius-Klevas, ūkio skyriaus viršininkas Stasys Misiūnas-Senis ir partizanai Adomas Lapinskas bei Mykolas Tveraga. Sužinojusi apie enkavėdistų ir stribų užmačias, partizanų ryšininkė Janina Marcinauskaitė-Neužmirštuolė apie tai perspėjo savo brolį Juozą, tačiau ją, grįžtančią iš vaikų namų, suėmė stribai. Prieš apsupant pastatą enkavėdistams, iš jo jau buvo išėję Adomas Lapinskas ir Kazys Surmilavičius. Likę trys partizanai buvo užklupti ir žuvo. Tuo tarpu A. Lapinskas ir K. Surmilavičius ėjo Rusių Rago kaimo link ir taip pat susidūrė su stribais bei enkavėdistais. Žuvo K. Surmilavičius, A. Lapinskui buvo sužeista koja. Jis puolė į šalia tekančią Nerį ir nuskendo.

Sunaikinus štabą, be jau minėtos J. Marcinauskaitės, buvo suimta vaikų namų vedėja Veronika Sarokinaitė.

Kelias dienas stribai ir enkavėdistai siautėjo Čiobiškio apylinkėse. Jiems išvykus, žuvę partizanai buvo palaidoti Čiobiškio kapinėse. Jų atminimui pastatyti antkapiniai kryžiai.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1995 m. liepos 6 d. rūmų pagrindinio fasado pagrindinio įėjimo dešinėje buvo atidengta tautodailininko Donato Gediminsko medinė atminimo lenta su įrašu: „Šiame name 1945 03 27 žuvo Didžiosios Kovos apygardos štabo nariai Juozas Marcinauskas, Jonas Markulis, Mykolas Tveraga“.

Čiobiškio kapinėse palaidoti ne tik anksčiau minėti žuvę partizanai.

Čia palaidotas DKA E. Svilo-Slyvos būrio partizanas Zenonas Cesiūnas. 1945 m. kovo 2 d. Jonavos r. Upninkų vlsč. Gudonių kaime Karolio Stepšio ir Jono Morkūno sodybose buvo apsistoję Slyvos būrio partizanai. Ryšininkė pranešė, kad sodybas puls Veprių įgulos kareiviai. Įvyko mūšis. Jame žuvo 19 partizanų. Padegus K. Stepšio sodybą, sudegė sodybos šeimininko mama ir žmona. Pats šeimininkas ir jo dukrelė buvo nušauti, kai bandė pabėgti. Visi žuvusieji, išskyrus Z. Cesiūną, buvo palaidoti Upninkų kapinėse. Z. Cesiūno palaikus tėvas slapčia parsivežė į Čiobiškį ir palaidojo kapinėse. Jo atminimui čia pastatyta rausvo šlifuoto granito plokštė su įrašu: „Zenonas Cesiūnas, 1925–1945“.

Kapinėse taip pat palaidota ir DKA vado Jono Misiūno-Žalio Velnio žmona Ona Misiūnienė. Ji gimė 1913 m. 1944 m. nelegaliai gyveno Musninkų valsčiuje, 1944 m. lapkričio mėn. buvo suimta, kalinta Ukmergės miesto kalėjime, paleista 1945 m. sausio mėn. Žuvo 1945 m. vasario 8 d. Musninkų vlsč. Pigonių kaime. Partizanai jos palaikus skubiai nuvežė į Čiobiškį ir palaidojo. Jos atminimui kapinėse pastatytas rausvo granito antkapinis paminklas su įrašu: „Misiūnienė Ona. Liūdi vaikai. Išėjai, Mamyte, tu mirties keliu, nesugrįši, nepaklausi, ar mums nesunku“.

Čia palaidoti broliai Feliksas ir Vytautas Bagdonavičiai, žuvę 1945 m. liepos 10 d. Ukmergės aps. Musninkų vlsč. Rusių Rago kaime.

Šie partizanai 1945 m. pavasarį Musės upės pakrantėje buvo įsirengę slėptuvę. Tarp ryšininkų atsirado išdavikų; jie apie slėptuvę pranešė Musninkų enkavėdistams, kuriems vadovavo tas pats Chiminas, sunaikinęs DKA štabą Čiobiškio vaikų namuose. 1945 m. liepos 10 d. ankstų rytą Janionių kaimo apylinkėse abipus Musės upės buvo pilna kareivių su šunimis; jie ir aptiko slėptuvę, kurioje tuo metu buvo partizanai Vytautas ir Feliksas Bagdonavičiai bei Česlovas Tveraga-Vilkas. Pajutę, kad yra apsupti, broliai Feliksas-Barsukas, DKA partizanų kuopos vadas, ir Vytautas-Topolis, nenorėdami pasiduoti gyvi, susisprogdino. Č. Tveraga mėgino prasiveržti, tačiau pateko į enkavėdistų nagus. Žuvusiųjų atminimui pastatytas antkapinis paminklas su įrašu: „Tragiškai žuvę Feliksas (1920–1945) Vytautas (1918–1945) Bagdonavičiai“.

Čiobiškio kapinėse palaidoti ir iš Sibiro parvežtų tremtinių palaikai. 1989 m. vasarą iš Krasnojarsko kr. Igarkos buvo parvežti ir liepos 29 d. palaidoti Motiejaus Pavasario ir jo žmonos Marijonos, gyvenusių Janionių kaime, ištremtų 1948 m. gegužės 22 d., palaikai.

Čiobiškio miestelyje šalia bažnyčios yra nedidelė aikštė, kurioje 1989 m. birželio 14 d. buvo pastatytas ir pašventintas tautodailininko D. Gediminsko kryžius Čiobiškio valsčiaus žmonių, ištremtų į Sibirą, atminimui.

1941 m. birželio 14 d. buvo ištremti:

Jonas Galatilčius, darbininkas, suimtas Spietiškių k., kalintas Lietuvoje, išvežtas į lagerį.

Kazimieras Kumpauskas, Čiobiškio miestelio mokytojas, išvežtas į Rešotų lagerį Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Ypatingojo pasitarimo 1942 m. rugsėjo 19 d. nuteistas mirti, sušaudytas 1943 m.

Antanas Maldutis, gyv. Krapiliškių k., Pigonių pradinės mokyklos mokytojas, išvežtas į Rešotų lagerį Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Ypatingojo pasitarimo 1943 m. sausio 2 d. nuteistas dešimčiai metų, 1951 m. vasario 6 d. ištremtas į Solnečną Dolgij Mosto r., Krasnojarsko kr., paleistas 1956 m. gegužės 11 d.

Viktorija Popikaitė, Čiobiškio pradinės mokyklos mokytoja, išvežta į Belniakų lagerį Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Ypatingojo pasitarimo 1942 m. rugsėjo 19 d. nuteista mirti.

Povilas Šalučka, Čiobiškio pradinės mokyklos mokytojas, išvežtas į Rešotų lagerį Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Žuvo lageryje 1942 m. rugsėjo 4 d.

1945 m. balandžio mėn. ištremta:

Paškevičių šeima iš Pigonių k.

1948 m. gegužės 22 d. ištremti:

Aleksas Bagdonavičius, gyv. Ustronės k., ištremtas į Šalinskojės r. Krasnojarsko kr.

Antanas Bareika, Jonas Bareika, Eleonora Bareikienė, Jadvyga Bareikaitė ir Vanda Bareikaitė, gyvenę Stanislaviškių k., ištremti į Igarką. Tremtyje mirė A. Bareika.

Marijona Cesiūnienė ir Aldona Cesiūnaitė, gyvenusios Janionių k., ištremtos į Igarką.

Andrius Diliūnas, Stefanija Diliūnienė, Edvardas Diliūnas, gyvenę Virvyčių k., ištremti į Igarką.

Adomas Drumsta, Frosinija Drumstienė ir Marijona Drumstienė, gyvenę Rusių Rago k., ištremtį į Igarką. Tremtyje visi mirė.

Zigmas Grybauskas ir Apolonija Grybauskienė, gyvenę Stanislaviškių k., ištremti į Igarką. Tremtyje 1955 m. mirė Z. Grybauskas.

Adelė Jasiulionienė, Marijonas Jasiulionis ir Vladas Jasiulionis, gyvenę Virvyčių k., ištremti į Igarką.

Stasys Kazlauskas, Ona Šalkauskaitė-Kazlauskienė ir Stefanija Kazlauskienė, gyvenę Rusių Rago k., ištremti į Igarką.

Pranė Kazlauskienė, Melanija Kazlauskaitė, Valė Kazlauskaitė, Birutė Kazlauskaitė, Janina Kazlauskaitė, Elena Kazlauskaitė ir Jonas Kazlauskas, gyvenę Janionių k., ištremti į Igarką. Tremtyje 1949 m. mirė P. Kazlauskienė.

Jonas Kupčiūnas, Uršulė Kupčiūnienė, Albina Kupčiūnaitė ir Nastazija Kupčiūnaitė, gyvenę Burniškių k., ištremti į Igarką.

Edvardas Kvietkauskas, Justina Kvietkauskienė, Nijolė Kvietkauskaitė, Elena Kvietkauskaitė, Vladas Kvietkauskas ir Vytautas Kvietkauskas, gyvenę Janionių k., ištremti į Igarką. Tremtyje 1948 m. mirė Vytautas Kvietkauskas.

Petras Lapinskas, Eleonora Lisauskienė, Petras Lisauskas, Vincas Lisauskas ir Zosė Lisauskienė, gyvenę Pigonių k., ištremti į Igarką.

Marijona Vilkelienė, Filomena Vilkelytė, Antanas Vilkelis, Jonas Vilkelis, gyvenę Pigonių k., ištremti į Igarką. J. Vilkelis ir V. Vilkelis mirė Karagandos lageryje.

Steponas Macijauskas, Ona Macijauskienė, Marijonas Macijauskas, Donatas Macijauskas ir Mečislovas Macijauskas, gyvenę Astruvkos k., ištremti į Igarką.

Motiejus Pavasaris, Marijona Pavasarienė, Lionginas Pavasaris, Stefanija Pavasarytė, Stefanija Pavasarienė, Elena Pavasarytė, Ona Pavasarytė, Stasys Pavasaris ir Juozas Pavasaris, gyvenę Valakėlių k., ištremti į Igarką. Tremtyje 1948 m. mirė M. Pavasaris, 1950 m. – M. Pavasarienė, 1951 m. – St. Pavasarienė.

Albinas Penkauskas, Penkauskienė, Janė Penkauskaitė, Regina Penkauskaitė, Valė Penkauskaitė, Edvardas Penkauskas, Marija Penkauskienė, Algis Penkauskas, Ona Penkauskaitė, gyvenę Burniškių k., ištremti į Igarką.

Marija Ramoškienė, Lionginas Ramoška ir Alfonsas Ramoška, gyvenę Pigonių k., ištremti į Igarką. Tremtyje 1953 m. žuvo L. Ramoška.

Leokadija Sipavičienė, Cecilija Sipavičiūtė, Ona Sipavičiūtė ir Danutė Sipavičiūtė, gyvenusios Spietiškių k., ištremtos į Tuvos sr. Tremtyje mirė L. Sipavičienė.

Kazys Špokauskas, Marijona Špokauskienė ir Alfonsas Špokauskas, gyvenę Rusių Rago k., ištremti į Igarką. Tremtyje 1950 m. mirė K. Špokauskas.

Rozalija Tamoševičienė, Bronė Tamoševičienė ir Valerija Tamoševičiūtė, gyvenusios Padvarių k., ištremtos į Igarką. Tremtyje 1950 m. mirė R. Tamoševičienė.

Motiejus Tveraga ir Sofija Tveragienė, gyvenę Janionių k., ištremti į Igarką. Tremtyje 1949 m. mirė S. Tveragienė.

Stasys Vilkelis, Vlada Vilkelytė ir Albina Vilkelytė, gyvenę Lapelių k., ištremti į Igarką.

Rozalija Žemaitienė, Ona Žemaitienė ir Angelė Žemaitytė, gyvenusios Burniškių k., ištremtos į Igarką. Tremtyje 1949 m. mirė R. Žemaitienė.

1949 m. kovo mėn. ištremti:

Mykolas Arbočius, gyvenęs Lapelių k., ištremtas į Kirovo r. Irkutsko sr.

Jurgis Avlasevičius, Juzė Avlasevičienė, Vacys Avlasevičius, Sofija Avlasevičienė, Aleksas Avlasevičius, Laimutė Avlasevičiūtė ir Vacė Avlasevičiūtė, gyvenę Janionių k., ištremti į Irkutsko sr. Tremtyje mirė J. Avlasevičius.

Povilas Gumbrevičius ir Antanina Gumbrevičienė, gyvenę Janionių k., ištremti į Krasnojarsko kr.

Petras Jurevičius, Stasė Jurevičienė ir Kazė Jurevičienė, gyvenę Petraukos k., ištremti į Golumetės r. Irkutsko sr.

Vaclovas Kedikas, Marija Kedikienė, Genovaitė Kedikaitė, Marijonas Kedikas ir Vanda Kedikaitė, gyvenę Juknonių k., ištremti į Irkutsko sr.

Juozas Lisauskas, Elena Lisauskienė, Michalina Lisauskaitė, Marija Lisauskaitė, Jonas Lisauskas ir Bronė Lisauskienė, gyvenę Ustronės k., ištremti į Golumetės r. Irkutsko sr.

Vincas Lisauskas, gyvenęs Stepanavos k., ištremtas į Irkutsko sr.

Lisauskienė ir Felicija Lisauskaitė, ištremtos į Irkutsko sr.

Marijona Lučiūnienė, Jadvyga Lučiūnaitė, Aldona Lučiūnaitė ir Antanas Lučiūnas, gyvenę Lapelių k., ištremti į Kirovo r. Irkutsko sr.

Marija Penkauskaitė, Ona Penkauskaitė ir Kazys Penkauskas, gyvenę Burniškių k., ištremti į Irkutsko sr.

Jonas Sapranavičius, Stefanija Sapranavičienė, Janina Sapranavičiūtė, Kazys Sapranavičius, Elena Sapranavičiūtė ir Vanda Sapranavičiūtė, gyvenę Pakerpės k., ištremti į Irkutsko sr.

Juozas Stravinskas, Teklė Stravinskienė, Petras Stravinskas, Lionė Stravinskienė, Ona Stravinskaitė ir Genė Stravinskaitė, gyvenę Ardiškių k., ištremti į Krasnojarsko kr.

Tamošiūnas, gyvenęs Juknonių k., ištremtas į Irkutsko sr.

Karolina Užkurnienė, Pranas Užkurnis ir Elena Užkurnytė, gyvenę Janionių k., ištremti į Užūro r. Krasnojarsko kr.

Balys Vilkelis, Marijona Vilkelienė ir Veronika Vilkelytė, gyvenę Liaukiškių k., ištremti į Irkutsko sr.

Stasys Vilkelis, Vlada Vilkelytė ir Albina Vilkelytė, gyvenę Lapelių k., ištremti į Užūro r. Krasnojarsko kr.

Vaclovas Žiedvainis ir Monika Žiedvainienė, gyvenę Karališkių k., ištremti į Čiajos r. Tomsko sr.

1951–1952 m. ištremti:

Vaclovas Avlasevičius, Avlasevičienė, Vytautas Avlasevičius ir Pranas Avlasevičius, gyvenę Janionių k., ištremti į Tomsko m. Tremtyje mirė V. Avlasevičius.

Bronius Bagdonavičius, Milija Bagdonavičienė, Algimantas Bagdonavičius, Danutė Bagdonavičiūtė, Bronius Bagdonavičius ir Emilija Bagdonavičienė, gyvenę Juknonių k., ištremti į Tomsko sr.

Domicėlė Čiutienė, Ona Čiutaitė, Janina Čiutaitė ir Petras Čiuta, gyvenę Bobriškių k.

Marijona Lučiūnienė-Avlasevičienė, gyvenusi Janionių k., ištremta į Tomsko m.

Leonora Milkevičienė, Pranas Milkevičius ir Elena Milkevičiūtė, gyvenę Juknonių k., ištremti į Tugano r. Tomsko sr.

Motiejus Tamoševičius, Marijona Tamoševičienė ir Juozas Tamoševičius, gyvenę Aleksandravos k., ištremti į Parabelės r. Tomsko sr.

Aldona Tamoševičiūtė, Alfonsas Tamoševičius ir Stepas Tamoševičius, gyvenę Aleksandravos k., ištremti į Parabelės r. Tomsko sr.

Stasys Tveraga, Janina Tveragienė ir Laimutė Tveragaitė, gyvenę Rusių Rago k., ištremti į Tomsko sr.

Vaclovas Zdanavičius, Stefanija Zdanavičienė ir Marija Zdanavičiūtė, gyvenę Liaukiškių k., ištremti į Tomsko sr.

Stefanija Žemaitienė ir Adelė Žemaitytė, gyvenusios Janionių k., ištremtos į Tomsko m.

Čiobiškio seniūnijoje yra Pamusių kaimas, jame 1990 m. Alfonsas Balsevičius pastatė lauko akmenų mūro paminklą, kurio pagrindinio fasado centre įmūryta atminimo lentelė su įrašu: „Pamusių kaimo ir jo žmonių atminimui (1944–1990)“. Paminklas skirtas Pamusių kaimo žmonių, kovojusių ir žuvusių partizaniniame judėjime, kalėjusių lageryje bei buvusių tremtyje, atminimui.

DKA partizanai, kilę iš Pamusių kaimo:

Alfonsas Balsevičius, Adolfo-Štikas, g. 1925 m., 1944–1945 m. Erelio būrio eilinis, suimtas 1947 m., teistas, kalėjo Vorkutlage, 1958 m. grįžo į Lietuvą.

Alfonsas Balsevičius, Adomo-Vamzdis, g. 1927 m., 1944–1945 m. Erelio būrio eilinis, suimtas 1947 m., teistas, kalėjo Vorkutoje, Komijoje, paleistas 1958 m.

Bronius Balsevičius, Adomo-Tigras, g. 1921 m., Erelio būrio eilinis, stribų nušautas 1944 m. gruodžio 18 d.

Vytautas Jadzinevičius, Vinco, g. 1920 m., 1944–1945 m. Erelio būrio eilinis, žuvo 1945 m.

Bronius Kareckas, Jokūbo, g. 1923 m., 1944–1945 m. Erelio būrio eilinis, suimtas 1946 m. vasario 9 d., teistas, kalintas iki 1955 m. balandžio 22 d., spec. tremtyje iki 1956 m. balandžio 10 d.

Feliksas Kareckas, Jokūbo-Juodvarnis, Erelio būrio eilinis.

Stasys Kižla, Mykolo-Žėrutis, g. 1929 m., 1944–1945 m. Erelio būrio eilinis, suimtas 1946 m., teistas, kalėjo lageryje, 1956 m. grįžo į Lietuvą.

Pranciška Lisauskaitė, g. 1927 m., partizanų ryšininkė, suimta 1946 m., 1947 m. žuvo.

Balys Lisauskas, Adolfo-Durtuvas, g. 1926 m., Erelio būrio eilinis, suimtas 1947 m., teistas, kalėjo lageryje, 1967 m. grįžo į Lietuvą.

Stasys Lisauskas, Adolfo-Danyla, g. 1923 m., Erelio ir Kerniaus partizanų būrių eilinis, suimtas 1947 m., teistas, kalintas lageryje, paleistas 1955 m.

Bronius Lisauskas, partizanų būrio eilinis.

Feliksas Lisauskas-Žibutė, Erelio būrio eilinis.

Juozas Lisauskas-Erelis, g. 1918 m., rezervinio partizanų būrio vadas nuo 1944 m.

Petras Lisauskas-Perkūnas, g. 1923 m., 1947 m. balandžio 3 d. suimtas, teistas, kalėjo Vorkutlage, 1957 m. grįžo į Lietuvą.

Steponas Lisauskas-Lapas, Erelio būrio eilinis.

Boleslovas Lučiūnas, partizanų rėmėjas.

Bronius Lučiūnas-Lučinskas-Žaibas, 1944–1945 m. Erelio būrio eilinis.

Edvardas Miklušis-Jurgis, Erelio būrio eilinis.

Vytautas Sipavičius, 1944 m. Erelio būrio eilinis, suimtas 1944 m.

1948 m. gegužės 22 d. ištremti:

Adolfas Balsevičius, Marijona Balsevičienė ir Janina Balsevičiūtė, ištremti į Igarką.

Marijona Drumstienė, mirė tremtyje 1950 m.

Alfonsas Kareckas, Ona Kareckienė, Sofija Kareckaitė, Veronika Kareckaitė, Bronius Kareckas ir Rozalija Kareckienė, ištremti į Igarką. Tremtyje 1949 m. mirė R. Kareckienė.

Adolfas Lisauskas, Ona Lisauskienė, Boleslovas Lisauskas, Antanas Lisauskas, Monika Lisauskaitė, Marijona Lisauskienė, Vladislava Lisauskaitė, Malvina Lisauskaitė, Ona Lisauskaitė, Romualdas Lisauskas, Antanas Lisauskas, Jonas Lisauskas, Aurelija Lisauskienė, Steponas Lisauskas, Elena Lisauskaitė, Marytė Lisauskaitė ir Aleksandra Lisauskaitė, ištremti į Igarką. Tremtyje 1950 m. mirė M. Lisauskienė.

1949 m. kovo mėn. ištremti:

Alfonsas Kareckas, Jokūbas Kareckas, Uršulė Kareckienė, Jonas Kareckas, Feliksas Kareckas, Marijona Kareckienė, Ona Kareckaitė, Bronius Kareckas, Janė Kareckaitė, Zosė Kareckaitė ir Veronika Kareckaitė, ištremti į Kirovo r. Irkutsko sr.

1951 m. ištremti:

Stanislovas Greičiūnas, Genovaitė Greičiūnienė ir Romualdas Greičiūnas ištremti į Kirovo r. Irkutsko sr.

NKVD suimti, kalinti ir ištremti:

Jokūbas Kareckas, g. 1914 m., suimtas 1944 m., kalintas 1944 m. rugpjūčio 24 d.–1954 m. rugpjūčio 1 d. Archangelsko sr., 1954 m. rugpjūčio mėn.–1957 m. spalio 25 d. buvo tremtyje Irkutsko sr.

Edvardas Miklošas, Mykolo, g. 1903 m., suimtas 1944 m. gruodžio 30 d., kalėjo Vorkutoje iki 1949 m. balandžio 20 d.

Adolfas Lisauskas, suimtas 1947 m., mirė 1948 m. nuo sumušimo.

Antanas Koneckas, Andriaus, g. 1901 m., suimtas 1952 m. sausio 21 d., teistas, kalėjo Baškirijoje iki 1955 m. rugsėjo 1 d.

(Tęsinys kitame numeryje)

Rūta Trimonienė

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2004-07-30
Pasiūlymai ir pastabos - CompanyWebmaster

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras