Paminklai genocido aukoms ir rezistencijos dalyviams atminti Kaišiadorių rajone

KRUONIO SENIŪNIJA
Kruonio miestelis
Skveras.
Koplytstulpis šioje vietoje niekintų 1944–1953 m. Kruonio apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui.
Aut. Algis Šalkauskas, Zenonas Sakalauskas.
Pastatytas 1990 m.
(Daugiau skaitykite žurnale „Genocidas ir rezistencija“)

Kapinės.
Antkapinis paminklas čia palaidotos 1948 m. gegužės 27 d. žuvusios Didžiosios kovos apygardos partizanės Genovaitės Lekavičiūtės atminimui.

Gojaus šilelis
Kryžiaus ir 30 kryželių kompozicija šioje vietoje užkastų 1944–1953 m. Kruonio apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui.
Aut. Algis Šalkauskas, Zenonas Sakalauskas.
Pastatytas 1990 m.
(Daugiau skaitykite žurnale „Genocidas ir rezistencija“)

Koplytstulpis buvusioje 1946 m. vasario 16 d. žuvusių partizanų Jurgio Krušinsko-Žiedelio, Stasio Lekavičiaus-Gulbino ir Prano Žukausko-Šalmo užkasimo vietoje.
Aut. Eligijus Morkūnas.
Pastatytas 1990 m. Pašventintas 1990 02 16.
(Daugiau skaitykite žurnale „Genocidas ir rezistencija“)

Darsūniškio miestelis
Kapinės.
1941 m. birželio 26 d. besitraukiančios Raudonosios armijos nužudyto Prano Maciulevičiaus kapas.
Yra pastatytas antkapinis paminklas.
(Daugiau skaitykite žurnale „Genocidas ir rezistencija“)

1941 m. birželio 26 d. besitraukiančios Raudonosios armijos nužudytų Prano ir Alekso Morkūnų kapas.
Yra pastatytas antkapinis paminklas.
(Daugiau skaitykite žurnale „Genocidas ir rezistencija“)

Dijokiškių kaimas
Kelias Darsūniškis–Kruonis.
Kryžius 1941 m. birželio 26 d. besitraukiančios Raudonosios armijos nužudytų Darsūniškio parapijos vyrų atminimui.
Aut. Algis Šalkauskas.
Pastatytas 1999 m.
(Daugiau skaitykite žurnale „Genocidas ir rezistencija“)

Kalvių miestelis
Kapinės, Praškevičių šeimos kapas.
Palaidoti Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės 3-iojo bataliono partizanų būrio vadas Antanas Praškevičius-Narsuolis ir partizanas Pranas Praškevičius-Lokys, žuvę 1948 m. rugpjūčio 12 d. Kazokų kaime. Įamžintas brolio partizano Bernardo Praškevičiaus, kurio žuvimo data ir vieta nežinoma, atminimas.
Yra pastatytas antkapinis paminklas.
(Daugiau skaitykite žurnale „Genocidas ir rezistencija“)

Joniliškių kaimas
Kapinės.
Antkapinis paminklas čia palaidotų 1946 m. kovo mėn. B. Žukausko sodyboje Ginteikiškių k. žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų A. Lekavičiaus–Šarkos, P. Mitkaus–Riešuto ir Kazimiera–Šeško atminimui.
Pastatytas 2002 m. birželio mėn.

Antkapinis paminklas čia palaidotų Žukauskų šeimos narių, žuvusių 1946 m. kovo mėn. B. Žukausko sodyboje Ginteikiškių k. kautynėse tarp Didžiosios Kovos apygardos partizanų ir Kruonio enkavėdistų, atminimui.
Pastatytas XX a 2–oje pusėje.

Žydeikiškių kaimas
Kapinės.
Antkapinis paminklas šiose kapinėse palaidoto 1945 01 19 Avinėlių kaime žuvusio Didžiosios Kovos apygardos 2-ojo būrio partizano Jono Slaninos–Berželio, Šnekučio atminimui.

NEMAITONIŲ SENIŪNIJA
Varkalių kaimas
Buvusi E. Kerevičienės sodyba.
Metalinis kryžius šioje vietoje 1949 m. balandžio mėn. žuvusių trijų partizanų – Tigro, Ėglio ir Snaiperio, atminimui.

PALOMENĖS SENIŪNIJA
Gegužinės miestelis
Kryžius 1941 m. birželio 14 d. trėmimams atminti.
Aut. Žentelis.
Pastatytas 1990 m. Pašventintas 1990 06 14.

Gegužinės Viešpaties apsireiškimo Švč. M. Marijos bažnyčios šventorius
Kryžius Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo atminimui.
Aut. Žentelis.
Pastatytas 1990 m. Pašventintas 1990 06 14.

Buvusios mokyklos pastatas.
Atminimo lenta šioje mokykloje 1924–1927 m. dirbusio ir gyvenusio Dainavos apygardos štabo nario Konstantino Bajerčiaus–Garibaldžio atminimui.
Atidengta 1997 m.

Eitekonių kaimas
Beištrakių miškas, Būdos girininkija, Kaišiadorių urėdija, 245 kvart. 2,5 sklypas.
Kryžius šioje vietoje buvusiame bunkeryje 1951 m. gruodžio 16 d. žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų Jono Balčiūno-Varnėno ir Zigmo Balčiūno-Agurko atminimui.
Pastatytas 1999 m.

Pašulių kaimas
Kapinės.
Dviejų kryžių kompozicija šiose kapinėse palaidotų 1945 m. balandžio 12 d. Pravieniškių miške žuvusių Didžiosios Kovos apygardos Morkos būrio partizanų atminimui.
Metalinis kryžius pastatytas 20 a. vidury.
Medinis kryžius pastatytas 1991 m.
Aut. Algis Šalkauskas.

Rusių kaimas
Kapinės.
1946 m. gegužės 16 d. per kautynes tarp Žaslių stribų ir Didžiosios Kovos apygardos partizanų žuvusios savo sodyboje Antosės Arbočienės kapas.
2001 m. vasarą ant kapo pastatytas tipinis Lietuvos karių kryžius.

Suslavičių šeimos kapas.
Slapta palaidotas 1945 m. rugpjūčio mėn. Žaslių įgulos kareivių nužudytas Didžiosios Kovos apygardos Jurgino būrio partizanas Vaclovas Suslavičius-Klevas.
Yra pastatytas antkapinis paminklas.

Arbočių šeimos kapas.
Slapta palaidotas 1946 m. kovo mėn. Žaslių įgulos kareivių nužudytas Didžiosios Kovos apygardos partizanas Benediktas Arbočius-Žaibas.
Yra pastatytas antkapinis paminklas.

2001 m. mirusio politinio kalinio, Didžiosios kovos apygardos A. Kinderevičiaus-Jurgino būrio partizano Bronislovo Krilavičiaus kapas.
2003 m. pastatytas antkapinis paminklas.

Tatarūnų šeimos kapas.
Palaidotas 1945 m. enkavėdistų nužudytas Petras Tatarūnas.
Yra pastatytas antkapinis paminklas.

Suslavičių šeimos kapas.
Palaidotas 1945 m. vasario mėn. enkavėdistų nužudytas Pranas Suslavičius.
Yra pastatytas antkapinis paminklas.


Slapta palaidotas 1946 03 30 Žaslių valsčiuje žuvęs Didžiosios Kovos apygardos partizanas Justinas Vilkevičius-Krūmas kapas.
Atidengtas 2005 07 23.

Šilonių kaimas
Kapinės.
1945 m. pavasarį žuvusių Didžiosios kovos apygardos partizanų Jono Čiurinsko–Lašo ir Vlado Verkausko–Paparčio kapas.
1999 m. pastatytas antkapinis paminklas.

1945 m. pavasarį nužudyto rezistento Leono kapas.
Apie 2002 m. pastatytas antkapinis kryžius.

Dzeventlauskų šeimos kapas.
Slapta palaidotas 1947 m. lapkričio 3 d. Palomenės k. žuvęs Didžiosios kovos apygardos partizanas Pranas Dzeventlauskas–Liepa, Putinas.
1974 m. pastatytas antkapinis paminklas.

Kinderevičių šeimos kapas.
Palaidotas 1945 m. sausio 27 d. Šilonių k. enkavėdistų nužudytas Antanas Kinderevičius ir šalia jo 1945 m. liepos mėn. slapta palaidotas pusbrolis Didžiosios kovos apygardos partizanas Pranas Kinderevičius–Papartis, miręs nuo žaizdų po mūšio Budelių kaime.
Yra pastatytas antkapinis paminklas.

Partizano Bernardo Žvirblio kapas.
Slapta palaidotas 1949 m. birželio 10 d. Šilonių k. miške žuvęs Didžiosios Kovos apygardos A. rinktinės partizanas Bernardas Žvirblis–Voverė Yra pastatytas antkapinis paminklas

Pravieniškių miškas, Rumšiškių girininkija, Kaišiadorių urėdija
Koplytstulpis šiame miške 1945 m. balandžio 12 žuvusių Didžiosios Kovos apygardos Morkos būrio partizanų atminimui.
Aut. Eligijus Morkūnas.
Pašventintas 2002 04 12.

PAPARČIŲ SENIŪNIJA
Paparčių miestelis
Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios šventorius.
Kryžius žuvusių Paparčių parapijos Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui.
Aut. Algis Šalkauskas.
Pastatytas 1993 m.

Kapinės.
6 tipiniai Lietuvos karių kryžiai šiose kapinėse slaptai palaidotų penkiolikos 1945–1946 m. Paparčių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui.
Pastatyti 2001 m. vasarą.

Slapta palaidoto 1946 m. Budelių kaime žuvusio Didžiosios Kovos apygardos partizano Viktoro Paškevičiaus-Samanos kapas.
Yra pastatytas antkapinis paminklas.

Kaugonių kaimas
Buvusi Jono Petkevičiaus sodyba.
Koplytstulpis šioje sodyboje 1944 m. rugpjūčio mėn. įkurtos Didžiosios Kovos rinktinės (vėliau pavadintos apygarda) atminimui.
Aut. Algis Šalkauskas.
Pastatytas 1994 m.

Dainavos miškas, Žaslių girininkija, Kaišiadorių urėdija,173 kvart., 3 sklypas
Kryžius šioje vietoje buvusiame bunkeryje 1945 m. lapkričio 11 d. kautynėse su enkavedistais žuvusių Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės 4-osios kuopos vado Andriaus Petkevičiaus-Aguonos, partizanų brolių Kazimiero Kazakevičiaus-Agurko ir Igno Kazakevičiaus-Rūtos atminimui.
Pastatytas 1991 m.vasarą.

RUMŠIŠKIŲ SENIŪNIJA
Rumšiškių miestelis
Kelias į Lietuvos liaudies buities muziejų.
Kryžius Rumšiškių miestelio ir jo apylinkių gyventojų, ištremtų bei išvežtų į sovietinius lagerius, atminimui.
Aut. Algis Šalkauskas.
Pastatytas 1990 m.

Lietuvos liaudies buities muziejus, S. Nėries g. 6
„Lietuvos tremties ir rezistencinės kovos ekspozicija”.
1941 m. birželio 14 d. tremties ekspozicija:
Koplytstulpis 1941 06 14 tremties atminimui.
Aut. Černiauskas.
Atidengtas 1991 06 14.

Jurtos, kurioje gyveno 1941 m. birželio 14 d. prie Laptevų jūros ištremti lietuviai, kopija.
Pastatyta 1992 m.

Skulptūra „Šeimos kančia”.
Aut. Teofilis Patiejūnas.
Atidengta 1994 06 14.

Vagonas, kuriuo buvo tremiami Lietuvos piliečiai.
Pastatytas 1996 07 07.
Partizanų bunkeris šlaite.
Aut. Audronė Lainauskaitė.
Atidarytas 2001 m.

Pravieniškės
Kelias į Pravieniškių sustiprinto griežtojo režimo pataisos darbų koloniją.
Paminklinė kompozicija 1941 m. birželio 26 d. besitraukiančios Raudonosios armijos išžudytų Pravieniškių lageryje kalintų 450 politinių kalinių ir lagerio darbuotojų bei jų šeimų atminimui.
Aut. Algis Šalkauskas, Zenonas Sakalauskas.
Pašventinta 1991 06 26.

ŽASLIŲ SENIŪNIJA
Žaslių miestelis
Kliuko pušynėlis.
Kryžius šioje vietoje užkastų 1944–1950 m. Žaslių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui.
Aut. Algis Šalkauskas.
Pastatytas 1991 m.

Paminklas šioje vietoje užkastų 1944–1953 m. Žaslių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui.
Pašventintas 1991 07 06.

Kryžius buvusioje 1945 m. balandžio 15 d. žuvusių partizanų Boleslovo Balčiūno-Šarūno ir Vytauto Matačiūno-Gaidžio užkasimo vietoje.
Aut. Algis Šalkauskas, Zenonas Sakalauskas.
Pastatytas 1999 m.

Bertešiūnų kaimas
Žasliai – Zūbiškės kelio kairė.
Kryžius Bertešiūnų kaimo vyrų, žuvusių 1945 m. pavasarį nuo bolševikinių okupantų, atminimui.
Pastatytas 1946 m.

ŽIEŽMARIŲ SENIŪNIJA
Žiežmarių miestelis
Senosios žydų kapinės.
Paminklas šioje vietoje užkastų 1944–1954 m. Žiežmarių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui.
Aut. architektas Stasys Petrauskas.
Pastatytas 1991 m.
Sudaužytas 1996 m.
Atstatytas 1999 m.
Aut. architektas Zenonas Sakalauskas.

Kairiškių kaimas
Kapinės, Čepulionių šeimos kapas.
Čia 1989 m. perlaidotas 1955 m. tremtyje Jarcevo r. Krasnojarsko kr. miręs Justinas Čepulionis.
1990 m. pastatytas antkapinis stogastulpis.

Paminklas žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų, kilusių iš Kairiškių kaimo, atminimui.
Pastatytas 2003 m. rugpjūčio mėn.

Kaukinės kaimas
Kaimo centras prie ežerėlio.
Kryžius Didžiosios Kovos apygardos partizanų, žuvusių 1944–1952 m. Kaukinės miške, atminimui.
Aut. Algis Šalkauskas.
Pastatytas 2004 m. pavasarį
Pašventintas 2004 09 08.

Vladikiškių kaimas
Triliškių gojelis.
Stogastulpis šioje vietoje 1944–1945 m. enkavėdistų kankintų, nužudytų ir užkastų rezistentų bei civilių gyventojų atminimui.
Aut. Algis Šalkauskas.
Pastatytas 1997 m.

Kaukinės miškas
Miško pradžia. Kelio Sutartiškės–Kaukinė dešinė.
Paminklinis akmuo Didžiosios Kovos apygardos partizanų, žuvusių 1945–1948 m. Kaukinės miške ir jo apylinkėse, atminimui.
Pastatytas 2004 m. liepos mėn.
Pašventintas 2004 09 08.