Paminklai genocido aukoms ir rezistencijos dalyviams atminti Šilalės rajone

BIJOTŲ SENIŪNIJA
Bijotų kaimas.
Paminklas šiame kaime žuvusių Jungtinės Kęstučio apygardos partizanų atminimui.
Girdiškės kaimo kapinės.
Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1952 m. gegužės 13 d. Jurgaičių sodyboje Košių kaime žuvusio Kęstučio apygardos Aušrelės būrio partizano Juozo Grabausko–Perkūno atminimui.
Pastatytas XX a. 2-oje pusėje
Tūjainių kaimas.
Paminklas kautynėse su Kaltinėnų stribais 1948 m. spalio 17 d. žuvusio Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės Marso rajono Lūkšto būrio partizano Vytauto Astrausko–Linksmučio atminimui.
Aut. Titas Žymančius.
Atidengtas 2003 m. lapkričio mėn.

BILIONIŲ SENIŪNIJA
Gulbių kaimas
Kalkių sodyba.
Tipinis atminimo ženklas Žemaičių apygardos štabo darbuotojos, pogrindinių laikraščių redaktorės, poetės I. Petkutės–Neringos, žuvusios 1953 m. rugpjūčio 27 d. Gečų sodyboje Putvinskių k., atminimui jos gimtojoje sodyboje.
Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 1999 06 15.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

DIDKIEMIO SENIŪNIJA
Didkiemio (buvęs Gerviškių) kaimas.
Paminklas kaime stribų ir enkavėdistų surengtoje pasaloje 1947 m. balandžio 7 d. žuvusio Kęstučio apygardos Lydžios rinktinės 3–os kuopos 2–o (Margio) būrio vado Prano Karbauskio–Margio, Tarzano, jo pavaduotojo Kazimiero Šepučio–Dobilo ir partizanų ryšininkių Cicilijos Jakienės ir Petronėlės Masidunskienės atminimui.
Atidengtas 2005 10 23.
Tauragės miškų urėdija. Pagramančio girininkija. Pagramančio miškas.
44 kvartalo pakraštys. Atminimo ženklas Pagramančio miške veikusių Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3–os kuopos 2–o (nuo 1948 m. Jūros) būrio partizanų ir šiame miške 1947 m. gegužės 25 d. žuvusio šio būrio partizano Antano Stonio bei 1948 m. balandžio 18 d. žuvusio šio būrio partizano Jono Turulio–Malūno Kudirkos atminimui.
Atidengtas 2005 05 22.
42 kvart. Paminklinis akmuo miške 1947 m. gegužės 25 d. žuvusio Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3–os kuopos 2–o (nuo 1948 m. Jūros) būrio partizano Antano Stonio bei 1948 m. balandžio 18 d. žuvusio šio būrio partizano Jono Turulio–Malūno Kudirkos atminimui.
Atidengtas 2005 05 22.

JUSAIČIŲ SENIŪNIJA
Jokūbaičių kaimas
Paminklas Jokūbaičių kaimo gyventojų, žuvusių tremtyje, lageriuose ir partizaniniame judėjime, atminimui.

KALTINĖNŲ SENIŪNIJA
Kaltinėnų miestelis
Mokyklos g. 16 A. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio vid. mokyklos teritorija. Paminklinis akmuo Kaltinėnų progimnazijos mokinių: kautynėse su Kaltinėnų stribais 1948 m. spalio 17 d. žuvusio Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės Marso rajono Lūkšto būrio partizano Vytauto Astrausko–Linksmučio ir 1945 m. saugumiečių tardant nužudyto partizanų rėmėjo Alekso Mizgerio atminimui.
Atidengtas 2005 11 23
Senosios miestelio kapinės.
Antkapinis paminklas 1991 m. šioje vietoje palaidotų 1948 m. balandžio 21 d. žuvusių Kęstučio apygardos 3-iosios kuopos partizanų Jono Poškos-Karklo, Kęstučio, Jono Galmino-Putino ir Evaldo Stelmoko atminimui.
Pastatytasi 1991 m.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Kaltinėnų miestelis
Naujosios miestelio kapinės.
Antkapinis paminklas 1990 m. šioje vietoje palaidotų 1947 m. Kareivų kaime žuvusių aštuonių Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų atminimui.
Palaidoti 1990 m.
Pastatytas antkapinis paminklas (pastatytas XX a 2–oje pusėje.)
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Dirgėlų kaimas.
Paminklinis akmuo Dirgėlų k. Vitkų sodyboje 1944 m. veikusio leitenanto Petro Kazakevičius vadovaujamo Kaltinėnų valsčiaus LLA štabo, 1953 m. rugpjūčio 27 d. Gečų sodyboje Putvinskių k. žuvusios Žemaičių apygardos štabo darbuotojos, pogrindinių laikraščių redaktorės, poetės I. Petkutės–Neringos ir 1953 m. rugpjūčio 23 d. Reistrų k. prie Sietuvos upelio netoli Lūksto ežero žuvusių Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo–Žemaičio ir jo adjutanto Broniaus Alūzo–Bedalio atminimui.
Atidengtas 2003 08 23.

Karoblio kaimas
Tipinis atminimo ženklas kaimo gyventojos Margevičienės sodyboje 1949 m. rugsėjo 1 d. žuvusio Vakarų Lietuvos partizanų srities (Jūros) vado, LLKS Ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojo Aleksandro Milaševičiaus–Ruonio atminimui.
Aut. dizaineris. Romas Navickas.
Pastatytas 1999 06 15.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

KVĖDARNOS SENIŪNIJA
Kvėdarnos miestelis
Kvėdarnos miestelio dalis, vadinama “Mogylos”.
Kryžius šioje vietoje užkastų 1944–1953 m. Kvėdarnos apylinkėse žuvusių partizanų ir Kvėdarnos valsčiaus NKVD–MVD–MGB poskyrio pastate nužudytų suimtų gyventojų atminimui.
Aut. Jonas Stegvilas.
Pašventintas 1991 11 10.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

S. Dariaus ir S. Girėno g.
Stogastulpis 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. buvusios NKVD–MGB būstinės vietoje visų čia kalintų, tardytų, kankintų žmonių ir prie šio pastato niekintų Kvėdarnos apylinkėse žuvusių partizanų atminimu.
Aut. tautodailininkas Andrius Martinaitis, kalvis Stasys Sliusoraitis.
Pašventintas 1989 10 28.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Kapinės
1941 m. sovietinės kariuomenės Kvėdarnos apylinkėje nužudytų žmonių kapas.
Pastatytas Antrojo pasaulinio karo metais.
Spėjama, kad aut.–arch. G. Landsbergis-Žemkalnis.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Kryžius šioje vietoje buvusioje Petro Nogiaus sodyboje 1959 m. gegužės 4 d. kautynėse žuvusių paskutiniųjų Šilalės karšto Žemaičių apygardos partizanų Petro Oželio–Jaunučio ir Felikso Urbono–Algirdo atminimui.
Pašventintas 1991 10 06.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Paminklinis ansamblis sovietmečiu nukentėjusių Šakėnų, Buišių, Stirbiškės, Bumbuliškės kaimų gyventojų atminimui.
Aut. tautodailininkas Feliksas Mikutavičius.
Pašventintas 1993 07 24.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Grimzdų (Lembo) kaimas
Paminklas Grimzdų–Lembo kaime 1951 m. birželio 29 d. žuvusių Žemaičių apygardos partizanų būrio vado Stasio Paulavičiaus–Direktoriaus, Rambyno ir šio būrio partizano Alfonso Paulavičiaus– Jovaro bei kaimo apylinkėse 1952–1953 m. žuvusių Žemaičių apygardos partizanų Vaclovo Rėbždos–Ramučio, Petro Balčino–Pušies, Radvilos ir Silvestro Šerpyčio–Narsūnaičio atminimui.
Pašventintas 1995 07 02.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Padievaičio kaimas
Paminklinis akmuo šioje vietoje buvusioje sodyboje Paminklinis akmuo šiame kaime gimusio ir augusio vieno iš Lietuvos kariuomenės įkūrėjų, Vyriausiojo LR kariuomenės vado gen. Prano Liatuko, žuvusio 1945 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus Lukiškių kalėjime, atminimui.
Pašventintas 1995 09 03.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Paragaudžio kaimas
Kryžius šioje vietoje 1964 m. sunaikintų Šilalės rajono kryžių atminimui.
Aut. tautodailininkas Augustas Ruošys.
Pašventintas 1994 05 15.

LAUKUVOS SENIŪNIJA
Laukuvos miestelis
Trijų kryžių kompozicija Laukuvos tremtinių atminimui.
Pastatyta 1990 06 14.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Varnių g. 4
Memorialinė lenta šiame name 1960–1974 m. dirbusios tremtinėsDalios Grinkevičiūtės, knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros” autorės, atminimui.
Atidengta 1990 m.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Eitvyčių g. 7
Memorialinė ekspozicija šiame name 1974–1987 m. gyvenusios tremtinės Dalios Grinkevičiūtės, knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros” autorės atminimui.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Miestelio Kapinės
Antkapiniai paminklai šioje vietoje palaidotų 1941 m. birželio mėn. besitraukiančios sovietinės kariuomenės Laukuvos apylinkėje nužudytų Antano ir Stanislovo Vyšniauskų atminimui.
Pastatyti antkapiniai paminklai (XX a. 2-oje pusėje)
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Dargalių kaimas. Senosios kapinės
Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1941 m. birželio mėn. besitraukiančios sovietinės kariuomenės nužudytų kaimo žmonių atminimui.
Pastatytas Antrojo pasaulinio karo metais.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Gatautiškės kaimas
Tipinis atminimo ženklas šioje vietoje buvusioje sodyboje gimusio Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo–Žemaičio, žuvusio 1953 m. rugpjūčio 23 d. Reistrų k. prie Sietuvos upelio netoli Lūksto ežero, atminimui
Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 1999 06 15.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

PAJŪRIO SENIŪNIJA
Pajūrio miestelis
Miestelio aikštė.
Memorialas žuvusiems už Lietuvos laisvę Sibire, žuvusiems už Lietuvą 1941 06 14–1992 06 14.
Pašventintas 1994 09 18.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Už Raganynės miškelio prie kelio Pajūris-Šilalė
Kryžius 1940 06 15–1990 06 15 Tautos kančioms atminti.
Aut. Alfonsas Pocius.
Pašventintas 1990 06 18.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Spraudaičių kaimas
Vieškelio Didkiemis–Žvingiai dešinė.
Kryžius šiame kaime 1946 m. rugpjūčio 15 d. žuvusio Žemaičių apygardos partizano Vytauto Lukoševičiaus-Lizdeikos atminimui.
Pašventintas 1992 06 06.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

POŠKOS SENIŪNIJA
Bijotų kaimas
Paminklas šiame kaime žuvusių Jungtinės Kęstučio apygardos partizanų atminimui.

ŠILALĖS SENIŪNIJA
Kūtymų kaimas
Simbolinis žuvusių Žemaičių apygardos partizanų, kilusių iš Jokūbaičių, Kūtymų ir Kelmutiškių kaimų kapas.
Antkapinis paminklas pastatytas 1992 06 14 .
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

ŠILALĖS KAIMIŠKOJI SENIŪNIJA
Jokūbaičių kaimas
Paminklas Jokūbaičių kaimo gyventojų, žuvusių 1947–1953 m. tremtyje, lageriuose ir partizaniniame judėjime, atminimui.
Aut. Titas Žymančius.

Kiaukų kaimas
Tipinis atminimo ženklas šioje vietoje buvusioje K. Jurgučio sodyboje 1947 m. spalio 26 d. žuvusių Kęstučio apygardos Dobilo–Perkūno būrio partizanų Aleksandro Irtmono–Genio, Stasės Irtmonaitės– Aušrelės, Albino Rupšlaukio–Trimito ir Stasio Šalčio–Laibučio atminimui.
Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 1999 06 15.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Kūtymų kaimo senosios kapinės.
Simbolinis antkapinis paminklas žuvusių Žemaičių apygardos partizanų, kilusių iš Jokūbaičių, Kūtymų ir Kelmutiškių kaimų, kapas.
Pastatytas 1992 06 14.

Lentinės kaimas
Tipinis atminimo ženklas šioje vietoje buvusioje Prano Katausko sodyboje 1949 m. spalio 21 d. žuvusių Kęstučio apygardos Rūtenio–Lūksto būrio vado Juozo Kentros–Tauro, Leono Kentros– Sakalo, partizanų Kazio Kentros–Paparčio, Jono Rupšlaukio–Šarūno, Vaclovo Žilio ir Juozo Kentros atminimui.
Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 1999 06 15.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Vaičių kaimas. T. Beržinytės sodyba.
Tipinis atminimo ženklas žuvusių Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Aušrelės būrio partizanų Beržinių ir šios šeimos narių, partizanų rėmėjų ir ryšininkų, atminimui.
Aut. dizaineris Romas Navickas.
Atidengtas 2004 m. spalio mėn.

UPYNOS SENIŪNIJA
Upynos miestelis
Miestelio centras.
Paminklas žuvusių Upynos krašto partizanų atminimui.
Aut. Titas Žymančius.
Pašventintas 2000 07 16.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Upynos bažnytkaimis
Kapinės.
Spėjamas 1946 m. vasario 6 d. Ruibiškės kaime žuvusio Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vado Antano Suginto kapas.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Girdiškės bažnytkaimis
Kapinės.
Jurgaičių sodyboje Košių kaime 1952 m. gegužės 13 d. žuvusio Kęstučio apygardos Aušrelės būrio partizano Juozo Grabausko-Perkūno kapas.
Yra pastatytas antkapinis paminklas.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

ŽADEIKIŲ SENIŪNIJA
Alkupio kaimas
Senosios kaimo kapinės.
Simbolinis antkapinis paminklas Alkupio ir gretimų, Padvarninkų, Paplokščio ir Prapymo, kaimų 1949–1953 m. žuvusių Kęstučio ir Žemaičių apygardų partizanų atminimui.
Atidengtas 1998 11 08.
(Žurnalas „Genocidas ir rezistencija“)

Prapymo kaimas
Buvusi senkapių vieta.
Paminklinis ansamblis 1951 m. vasario 4 d. mirusio partizano Vinco Stanišausko atminimui.
Paminklinis akmuo pastatytas sovietmečiu, kryžius – 1951 m., paminklas – 1991 m.

Pašlynės vienkiemis
Paminklinis akmuo šioje sodyboje gimusio kunigo Stanislovo Pijaus Rimkaus, sušaudyto 1942 m. gegužės 20 d. Petropavlovsko kalėjime, atminimui.
Paminklinės lentos aut. skulpt. Jonas Jagėla.
Arch. Viktorija Molienė.
Paminklinis akmuo pašventintas 2002 05 18.