VADOVAI

Linas Vytautas Slotkus, vyriausias stovyklos vadovas, rūpestingai globojęs tiek dalyvius, tiek pačius vadovus. Neįsivaizduotinas be gitaros ir margos įdomios formos kepuraitės.

Giedrė Vaitiekūnaitė, vadovė, globojusi jauniausius stovyklos dalyvius ir beprotiškai mėgstanti raudoną spalvą.

Svetlana Ivanova, sportiškoji vadovė, ankstyvaisias rytais netingėjusi pravesti mankštas dalyviams, svajojanti įstoti į karo akademiją.

Agnė Šiušaitė, vadovė „ant ratų”, mėgstanti švarias mašinas bei išprotėjusi dėl žaidimo „Arkliukas”.

Mažvydas Satkus, vadovas-didžėjus, ypatingai rūpinęsis, jog kiti vadovai nepramiegotų rytinių mankštų.

Griežtieji stovyklos vadovai

Pranas Kentra, ko gero populiariausias stovyklos vadovas, paslaptingu būdu pelnęs stovyklos dalyvių prieraišumą. Kartas nuo karto linksminantis visus gitaros akordų skambesiu.

Nick Reed, vadovas-reperis, susibūrimų metu džiuginęs dalyvius savo „I’m a Midwest rider…..”

Michael Vanek, ištvermingasis vadovas, žygiavęs priekyje savo rinktinės narių bei puikiai įsisavinęs lietuvišką posakį „Vienas lauke – ne karys”.

Trevor Wedman, smalsusis vadovas, suteikęs progą nemokantiems anglų kalbos, su juo bendrauti vokiškai. O taip pat, ir pats išmokęs keletą taikių frazių iš rusiškų „multikų”.

Vaidotas Nikžentaitis, vadovas, kuris nors buvęs stovykloje tik keletą dienų, tačiau spėjęs visus apkrėsti gera nuotaika bei entuziazmu.