Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija

Pirmininkas: Eugenijus Rimvydas Stancikas, tel. 279 10 34

PASIPRIEŠINIMO DALYVIŲ (REZISTENTŲ) TEISIŲ KOMISIJOS DARBO REGLAMENTAS

PRETENDENTO Į KARIO SAVANORIO AR LAISVĖS KOVŲ DALYVIO STATUSĄ ATMINTINĖ

Prašymas-anketa dėl ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio-kario savanorio teisinio statuso pripažinimo po mirties
Prašymas-anketa dėl neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio-laisvės kovų dalyvio teisinio statuso pripažinimo po mirties
Prašymas-anketa dėl neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio-laisvės kovų dalyvio teisinio statuso pripažinimo
Prašymas-anketa dėl ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio-kario savanorio teisinio statuso pripažinimo

Čia trumpai apžvelgsime Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos funkcijas, pareigasdarbo organizavimą, bei jos veiklą.

Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija (toliau – Komisija)  teikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (toliau – Centras)  išvadas dėl kario savanorio, laisvės kovų dalyvio ir nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens teisinio statuso pripažinimo, išduoda nustatytos formos pažymėjimus ir tvarko jų apskaitą.

Komisijos uždaviniai

Pagrindinis Komisijos uždavinys - objektyviai nagrinėjant visus šaltinius, nustatyti asmenų, pretenduojančių į kario savanorio, laisvės kovų dalyvio ar nukentėjusio asmens teisinį statusą, buvimo kariu savanoriu, laisvės kovų dalyviu ar nukentėjusiuoju asmeniu faktą, o šį faktą nustačius – teikti   Centrui išvadas dėl kario savanorio, laisvės kovų dalyvio ar nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimo.

Komisijos funkcijos

Komisija teikia Centrui išvadas dėl:

kario savanorio;

laisvės kovų dalyvio;

nukentėjusiojo asmens teisinio statuso pripažinimo.

Išduoda nustatytos formos pažymėjimus.
Tvarko pažymėjimų apskaitą.

Komisijos pareigos

Objektyviai nagrinėti visus šaltinius, patvirtinančius ar paneigiančius buvimo ar nebuvimo kariu savanoriu, laisvės kovų dalyviu ar nukentėjusiuoju asmeniu faktą.

Komisijos darbo organizavimas

Komisijos sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Prie Komisijos veikia dokumentų rengimo tarnyba, kurios sudėtį tvirtina   Centro generalinis direktorius.

Komisija dirba pagal darbo reglamentą, kurį tvirtina  Centro generalinis direktorius.

Komisijos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Komisijos posėdžius rengia ir jiems vadovauja Komisijos pirmininkas arba jo pavedimu kitas šios Komisijos narys.

Komisijos posėdžiuose patariamojo balso teise turi teisę dalyvauti komisijos ekspertai, kurie pateikia išvadas nagrinėjamais klausimais.

Komisijos sprendimai priimami dalyvaujančių posėdyje Komisijos narių balsų dauguma. Posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų jos narių.

Komisijos sprendimai įforminami posėdžių protokolais, kuriuos pasirašo Komisijos pirmininkas ir atsakingasis sekretorius.

Komisiją techniškai aptarnauja Centras.

LGGRT centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos veikla

Komisija dirba pagal patvirtintą, kaip kad numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 11 d. nutarime Nr. 1244, darbo reglamentą. Visų pirma, Komisijos darbo reglamentas numato, kad rezistentai turi pateikti Komisijai detalų, aiškiais ir konkrečiais faktais bei išsamiais liudininkų parodymais paremtą savo rezistencinės veiklos aprašymą. Nors apie tai informuoja Komisijos dokumentų rengimo tarnybos atmintinės, nemaža dalis pretendentų pateikia    paviršutinišką, jokiais svariais įrodymais neparemtą, savo rezistencinės veiklos aprašymą. Tokiais atvejais svarstymas atidedamas duomenų papildymui.

Kario savanorio statusas pripažįstamas:

1. 1941 m. birželio 22–28 d. įvykusio sukilimo dalyviams, ginklu kovojusiems su okupacinėmis valdžios struktūromis.

2. Vietinės rinktinės kariams, veikusiems 1944 m.

3. Tėvynės apsaugos rinktinės kariams, pasipriešinusiems sovietinei armijai 1944 m.
4. Lietuvos partizanams, tautos ginkluoto pasipriešinimo 1944–1953 m. prieš Sovietų Sąjungos kariuomenę ir okupacinio režimo struktūras.
Laisvės kovų dalyvio statusas pripažįstamas:
1. Lietuvos partizanų ryšininkams ir rėmėjams.
2. 1940–1990 m. veikusių ir siekusių atkurti Lietuvos nepriklausomybę pogrindinių organizacijų nariams, pogrindžio spaudos leidėjams, bendradarbiams ir platintojams. Taip pat pasipriešinimo akcijų dalyviams bei asmenims, visokiausiais būdais ar veiksmais dalyvavusiems kovoje už Lietuvos nepriklausomybę.

Kokiais atvejais statusas nepripažįstamas? Visų pirma, tenka priminti, kad "Lietuvos   Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymas" (Žin. 1997, Nr. 12-230) nenumato pripažinti Kario savanorio statuso asmenims, sulaužiusiems partizano priesaiką. Sutinkamai su Komisijos darbo reglamentu, priesaiką sulaužiusiais laikomi tie ginkluoto pasipriešinimo dalyviai, kurie:

1. Pasitraukė iš partizanų struktūrų, registravosi pagal okupacinės valdžios skelbtas amnestijas ir legalizavosi.

2. Išdavė savo bendražygius, kuriems po to buvo užvestos bylos, jie buvo persekiojami ar suimami, įkalinti, ištremti.

Dalis pretendentų mėgina savo registravimosi faktą pateisinti vadų leidimu ar kitomis  priežastimis. Komisija neturi žinių apie buvusių partizanų legalizavimosi aplinkybes (duomenys apie jų registraciją buvusiame KGB archyve neišliko), ir todėl visiems taiko vienodą nuostatą. Tiems ginkluoto pasipriešinimo dalyviams, kurie po registracijos toliau tęsė savo rezistencinę veiklą ir tą įrodo, Komisija svarsto galimybę pripažinti jiems Laisvės kovų dalyvio statusą.

Norime dar priminti, kad Kario savanorio ir Laisvės kovų dalyvio statusas nenumatomas pripažinti:

1. Asmenims, nusikaltusiems žmoniškumui, žudžiusiems taikius gyventojus bei padėjusiems juos žudyti okupacinėms struktūroms.

2. Asmenims, sąmoningai bendradarbiavusiems su okupacinėmis represinėmis struktūromis, bei bendradarbiavimas pasireiškė konkrečiais veiksmais.

3. Asmenims, buvusiems okupacinių represinių struktūrų kadriniams darbuotojams, agentams ir informatoriams, jeigu jie nepateikia įrodymų, jog tuo pat metu   bendradarbiavo su pasipriešinimo (rezistencijos) organizacijomis ir vykdė jų specialias užduotis.

4. Asmenims, masinėse informacijos priemonėse viešai pasmerkusiems rezistencinę veiklą bei Lietuvos nepriklausomybės idealus.

5. Organizacijų ir struktūrų, veikusių prieš Lietuvos nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą, nariams.

6. Buvusiems nacionalsocialistų ir komunistų partijos nariams.

Be to, Laisvės kovų dalyvio statusas nepripažįstamas neginkluoto pasipriešinimo dalyviams:

1. Išdavusiems savo bendražygius, kuriems buvo užvestos sekamosios bylos, jie buvo persekiojami ar suimami, įkalinti, ištremti.

2. Pogrindinių organizacijų, moksleivių, studentų būrelių nariams, liudijusiems prieš savo bendražygius, davusiems represinėms struktūroms pasižadėjimus, profilaktuotiems ir nenuteistiems.

Pastaruoju metu Komisija gauna daug prašymų pripažinti prašytojų artimiesiems (žuvusiems kovoje, sušaudytiems pagal okupacinių struktūrų teismų nuosprendžius, mirusiems įkalinimo vietose) Kario savanorio ar Laisvės kovų dalyvio statusą po mirties. Primename, kad tokiais atvejais be prašymo ir žuvusiojo (mirusiojo) gyvenimo ir rezistencinės veiklos aprašymo, būtina pateikti ir pažymą apie jo žūtį (mirtį) iš Lietuvos Ypatingojo archyvo (Gedimino pr. 40, Vilnius). Jei tokios pažymos negavote, būtina įrodyti pretendento rezistencijos ir žūties (mirties) faktą per teismą.

Atsiprašome gerbiamų pasipriešinimo dalyvių, kuriems atrodo, kad per ilgai svarstomi jų prašymai. Komisija dirba labai įtemtai, stengdamasi pagal galimybes pasvarstyti kuo daugiau pateiktų prašymų, nors jų vis daugėja. Dabar jų turime gavę daugiau kaip 8 700. Komisijos darbo rezultatai skelbiami.

Sutinkamai su "Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymu" (1997 m. birželio 30 d. Nr. VIII-342) nuo okupacijų nukentėjusiais asmenimis pripažįstami asmenys, kurie:

1.Okupacinių režimų buvo įkalinti, ištremti, nutremti, perkelti arba kuriems dėl politinių ar kilmės motyvų kitokiais būdais buvo atimta laisvė.
2. Okupacijų metais dėl okupacio režimo represinių ir kitų struktūrų bei okupavusių valstybių slaptųjų tarnybų veiksmų yra suluošinti, praradę sveikatą, turtą.
3. Prievarta paimti į okupacinių valstybių karinius dalinius arba priverstiniams darbams;
4. Persekioti dėl politinių motyvų.
5. Dėl politinių ar kilmės motyvų negalėjo įgyti mokslo cenzo arba dirbti pagal specialybę.
6. Dėl okupacinių režimų struktūrų veiksmų patyrė kitokią žalą.
Nuo okupacijų nukentėjusių asmenų yra šios grupės:
a) politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys;
b) tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys;
c) perkeltieji asmenys;
d) represuoti asmenys;
e) buvę beglobiai vaikai;
f) kiti nukentėję asmenys.

Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas taikomas asmenims, kurie šio įstatymo apibrėžtu laikotarpiu buvo Lietuvai šiuo metu priklausančių teritorijų nuolatiniai gyventojai, o taip pat asmenims, kurie nukentėjo nuo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos represinių režimų, neatsižvelgiant į jų pilietybę ir gyvenamąją vietą represavimo ar žalos padarymo metu, jeigu šiuo metu yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinis statusas nepripažįstamas asmenims:

1) vykdžiusiems genocido nusikaltimus žmonijai ir žmoniškumui ar karo nusikaltimus;
2) Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos represinių struktūrų kadriniams darbuotojams, šių struktūrų agentams ir informatoriams;
3) buvusiems nacionalsocialistų ir komunistų partijos vadovaujantiems darbuotojams;
4)  organizacijų ir struktūrų, veikusių prieš Lietuvos nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą, nariams.

Visiems, kurie domisi savo ar  artimųjų statuso pripažinimo klausimais prašome teirautis telefonais:

Komisijos pirmininkas E. R. Stancikas – 279 10 34

Dokumentų rengimo tarnyba  – 231 41 57

Pažymėjimų pasipriešinimo dalyviams rengimo grupė  – 266 15 25

Komisijos pirmininkas asmeniniais klausimais priima Gedimino pr. 40/1, 105 kab. pirmadieniais, antradieniais ir penktadieniais nuo 9oo iki 12oo val.

Pasipriešinimo dalyvių dokumentai priimami Gedimino pr. 40/1, 103 kab. nuo 9oo iki 16oo val. kiekvieną darbo dieną su pietų pertrauka nuo 12oo iki 13oo val. Penktadienias dokumentai priimami nuo 9oo iki 15oo val.

 LGGRT centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos veikla

Komisijos posėdžių įvyko 1997 11 10–2005 06 15

144

Gauta prašymų Kario savanorio ir Laisvės kovų dalyvio statusui 16 996
Apsvarstyta prašymų   16 404
Iš jų pripažinta:
    Karių savanorių
    Laisvės kovų dalyvių
  11 169
   5973
  5196
Nepripažintas statusas:
    Kariams savanoriams
    Laisvės kovų dalyviams
    3796
   1746
  2050
Atidėtas prašymų svarstymas dėl įvairių priežasčių

  1439

Komisijos posėdžių įvyko 1997 11 10–2005 06 15 144
Pripažintas statusas:
    Politinių kalinių
    Prilygintų politiniams kaliniams
    Tremtinių
    Prilygintų tremtiniams
    Represuotų
    Nukentėjusių

    Perkeltieji asmenys
    Beglobiai vaikai
    Nepripažintas statusas
75 088
  4934
   616
39 392
  11 566
    882
15 826
1383
489
777

L.e. p. Komisijos pirmininkas Gintaras Šidlauskas

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2005-06-30
Pasiūlymai ir pastabos - daiva@genocid.lt

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras