Stoties g.

Stogastulpis Biržų krašto tremtinių atminimui.

Autorius tautodailininkas Algirdas Butkevičius.
Atidengtas 1991 m. birželio 14 d.

Švyturio g.

Memorialas šioje vietoje buvusiose žvyrduobėse užkastų 1944–1956 m. Biržų apylinkėse žuvusių Dariaus ir Girėno bei Biržų rinktinių (vėliau Algimanto apygardos ir Vyčio apygardos Pilėnų tėvūnijos) partizanų, taip pat Biržų apskrities ir valsčiaus NKVD–MVD–MGB skyriuje bei poskyriuose nužudytų suimtų gyventojų atminimui.

Atidengtas 1992 m. rugpjūčio 9 d.

Kęstučio g. Biržų centrinės katalikų kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje 1941 m. birželio 30 d. palaidoto 1941 m. birželio 28 d. Biržų aps. Pasvalio vls. Malupių k. kautynėse su besitraukiančios Raudonosios Armijos kareiviais žuvusio Birželio sukilėlio Jono Valuntos, šalia jo tų pačių metų liepos 1 d. palaidotų 1941 m. birželio 25-osios naktį Biržų aps. netoli Astravo Pakumponių (Pakamponių) miškelyje NKVD Biržų apskrities skyriaus darbuotojų ir besitraukiančios Raudonosios Armijos kareivių nukankintų Biržų apskrities gyventojų Jokūbo Drevinsko, Felikso Kairio, Antano Navako, Juozo Rauckio ir prie jų vėliau palaidotų besitraukiančios Raudonosios Armijos kareivių nužudytų Biržų apskrities gyventojų Laučkaus ir Viksvos atminimui.

Atidengtas 2008 m. rugsėjo 27 d.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Živatkauskų šeimos narių, tame tarpe 1943 m. rudenį palaidotų 1943 m. spalio 11 d. Biržų aps. Nemunėlio Radviliškio vls. Pagervės vnk. ir Biržų vls. Spalviškių k. sovietinių diversantų nužudytų girininkų Juozo Živatkausko ir Alfonso Balčikonio, atminimui.

Pastatytas XX a 5-ajame dešimtmetyje.

Germaniškio pagrindinės mokyklos kiemas

Paminklas Runikių pradinės mokyklos mokytojo Jono Dargio, suimto 1941 m. birželio 14 d. ir 1942 m. sušaudyto Krasnojarsko kr., atminimui.

Atidengtas 1992 m. rudenį.

Kuldūnų kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Bagdonų šeimos narių, tame tarpe 1944 m. gruodžio 12 d. Biržų aps. Padvariečių k. kautynėse žuvusio Jono Krivicko būrio partizano Jono Bagdono, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Suosto kaimas

Kelio Biržai-Germaniškis 16 km

Kryžius 1944–1954 m. žuvusių Suosto krašto Dariaus ir Girėno rinktinės (vėliau Vyčio apygardos Pilėnų tėvūnijos) partizanų atminimui.

Autoriai Jonas ir Saulius Valteriai.
Pastatytas 1996 m.

Senosios Suosto kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Juškos šeimos narių, tame tarpe 1944 m. gruodžio 12 d. Biržų aps. Padvariečių k. kautynėse žuvusio Jono Krivicko būrio partizano Alfonso Juškos, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Svidžių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1944 m. gruodžio 12 d. Biržų aps. Padvariečių k. kautynėse žuvusio Jono Krivicko būrio partizano Jono Šlėgerio atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Pabiržės miestelis

Bažnyčios g. 1. Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčios šventorius

Paminklas Pabiržės parapijos tremtinių ir politinių kalinių atminimui.

Pastatytas 1999 m.

Bažnyčios g.

Paminklas šioje vietoje niekintų 1944–1954 m. Pabiržės, Gerkiškių ir Krinčino apylinkėse žuvusių Dariaus ir Girėno bei Biržų rinktinių Alfonso Antanaičio, Jono Krivicko, Stanislovo Naudžiaus, Kazimiero Sribikės (Srebikės), Petro Tupėno–Ąžuolo, Vytauto Šato, Kenzulio, Juozapo Kripaičio ir Vyčio apygardos Pilėnų tėvūnijos Jono Serbiko-Mozės, Povilo Žilio-Klevo būrių partizanų bei Pabiržės valsčiaus NKVD–MVD–MGB poskyryje nužudytų suimtų gyventojų atminimui.

Pastatytas 1999 m.

Gerkiškių kaimas

Tatulos upelio krantas

Paminklas šioje vietoje užkastų 1944–1954 m. Pabiržės, Gerkiškių ir Krinčino apylinkėse žuvusių Dariaus ir Girėno bei Biržų rinktinių Alfonso Antanaičio, Jono Krivicko, Stanislovo Naudžiaus, Kazimiero Sribikės (Srebikės), Petro Tupėno–Ąžuolo, Vytauto Šato, Kenzulio, Juozapo Kripaičio ir Vyčio apygardos Pilėnų tėvūnijos Jono Serbiko-Mozės, Povilo Žilio-Klevo būrių partizanų bei Pabiržės valsčiaus NKVD–MVD–MGB poskyryje nužudytų suimtų gyventojų atminimui.

Atidengtas 1992 m. lapkričio 1 d.

Jackonių kaimo pamiškė

Kryžius Jackonių miške 1945 m. birželio 21 d. kautynėse su NKVD kareiviais žuvusių būrio vado Juozo Macijausko ir dešimties jo būrio partizanų atminimui.

Autorius Jonas Gasiūnas.
Atidengtas 2005 m. liepos 31 d.

Pasvaliečių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Balčiūnų šeimos narių, tame tarpe 1945 m. žuvusio partizano Antano Balčiūno, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Smilgių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1941 m. liepos mėn. žuvusių Birželio sukilėlių ir partizanų Mykolo Dagio, Petro Gudonio, Alfredo Zibo atminimui.

Pastatytas 2000 m.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Zajarskų šeimos narių, tame tarpe 1945 m. birželio mėn. Biržų aps. Pabiržės vls. Pasvaliečių kaimo apylinkėse karinės-čekistinės operacijos metu žuvusio partizano Leono Zajarsko, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Lapinskų šeimos narių, tame tarpe 1945 m. žuvusio (nužudyto?) Jono Lapinsko, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Bajorūnų šeimos narių, tame tarpe 1944 m. liepos 23 d. Biržų aps. Pabiržės vls. Smilgių k. Pabiržės „stribų“ nušauto partizanų rėmėjo Antano Bajorūno, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinė plokštė šioje vietoje palaidotų Rožėnų šeimos narių, tame tarpe įamžintų 3–osios LLA Papiliečių būrio vado Kazio Rožėno, žuvusio 1945 m. birželio 13 d. Biržų aps. Vabalninko vls. Skaistbalio k. ir jo brolio, Alfonso Antanaičio būrio partizano Mykolo Rožėno, mirusio nuo žaizdų 1945 m. gruodžio 8 d., atminimui.

Įrengta XX a 9-ajame – XXI a 1-ajame dešimtmečiuose.

Šilėnų kaimo kapinės

Antkapinis kryžius slapta iš Biržų m. žvyrduobių perkelto ir šioje vietoje palaidoto 1945 m. rugpjūčio 12 d. Biržų aps. Nemunėlio Radviliškio vls. Tylinavos k. Kosto Dagio sodyboje žuvusio Jono Krivicko būrio partizano Petro Grabužio atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Papilio miestelis

Paminklinis ansamblis šioje vietoje užkastų 1945–1953 m. Papilio apylinkėse žuvusių 3–osios LLA Papiliečių būrio, vėliau – Vyčio apygardos Pilėnų tėvūnijos partizanų ir Papilės valsčiaus NKVD–MVD–MGB poskyryje nužudytų suimtų gyventojų bei Papilio krašto žmonių, 1940–1990 m. žuvusių už Lietuvos laisvę, atminimui.

Kryžių autoriai tautodailininkai tėvas ir sūnus Bugailiškiai. Atidengti 1991 m. lapkričio 1d.

Paminklo autorius architektas Algimantas Urbštas. Atidengtas 2000 m. spalio 21 d.

Dukurnių kaimo evangelikų reformatų kapinės

Antkapinis paminklas slapta iš Papilio miestelio užkasimo vietos perkelto ir šioje vietoje palaidoto 1944 m. lapkričio 30 d. Biržų aps. Vabalninko vls. prie Svilių kaimo kautynėse su Biržų NKVD skyriaus karine-operatyvine grupe žuvusio 3-osios LLA Papiliečių būrio Petro Galvanausko grupės partizano Petro Mitro bei šalia palaidotų jo mirusių tėvų, 1948 m. tremtinių Jono ir Onos Mitrų atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Gajūnų kaimas

Kaimo evangelikų reformatų kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Januševičių šeimos narių, tame tarpe 1945 (1948?) m. žuvusio partizano Povilo Januševičiaus, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Kaimo katalikų kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1945 m. sausio 17 d. kautynėse su NKVD kariuomenės dalinio kareiviais Biržų girioje Gritiškio kalnelyje netoli Virškupėnų kaimo žuvusio partizano Viktoro Pavilonio atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Lukšės šeimos narių, tame tarpe 1944 m. gruodžio 24 d. Biržų aps. netoli Biržų girios esančio Kojeliškio kaimo apylinkėse prie Yčų sodybos kautynėse su NKVD kariuomenės dalinio kareiviais žuvusio 3–osios LLA Papiliečių būrio Jono Petronio grupės Jurgio Štraito skyriaus partizano Vlado Lukšės, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Kubilių kaimo evangelikų reformatų kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1944 m. lapkričio 27 d. (gruodžio 1 d.) suimto ir, vežant į Papilę bandant pabėgti, Papilio stribų nušauto 3–osios LLA Papiliečių būrio Jono Petronio būrio skyriaus vado Juozo Marciuko atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1946 m. liepos 7 d. Biržų aps. Biržų girioje karinės-čekistinės operacijos metu žuvusio Jono Skeberdžio būrio grupės vado Petro Suveizdžio atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Variakojų šeimos narių, tame tarpe 1945 m. sausio 25 d. Papilio valsčiaus stribų būstinėje žiauriai nužudyto 3–osios LLA Papiliečių būrio Jono Petronio grupės partizanų ryšininko Jurgio Variakojo, atminimui.

Pastatytas XX a 9-ajame –XXI a 1–ajame dešimtmečiuose.

Kučgalio kaimo katalikų kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Balčiūnų šeimos narių, tame tarpe 1945 m. vasario 9 d. Biržų aps. Papilio vls. Kučgalio kaimo pušyne įrengtame bunkeryje kautynėse su NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo pulko kareiviais žuvusių 3–osios LLA Papiliečių būrio Jono Petronio grupės partizanų Jono ir Petro Balčiūnų bei Povilo Medelinsko, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Binkių šeimos narių, tame tarpe 1945 m. vasario 9 d. Biržų aps. Papilio vls. Kučgalio kaimo pušyne įrengtame bunkeryje kautynėse su NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo pulko kareiviais žuvusio 3–osios LLA Papiliečių būrio Jono Petronio grupės partizano Jono Binkio atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Vitartų šeimos narių, tame tarpe 1945 m. vasario 9 d. Biržų aps. Papilio vls. Kučgalio kaimo pušyne įrengtame bunkeryje kautynėse su NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo pulko kareiviais žuvusio 3–osios LLA Papiliečių būrio Jono Petronio grupės partizano Albino Vitarto, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Zabarauskų ir Gervių šeimos narių, tame tarpe 1945 m. vasario 9 d. Biržų aps. Papilio vls. Kučgalio kaimo pušyne įrengtame bunkeryje kautynėse su NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo pulko kareiviais žuvusių 3–osios LLA Papiliečių būrio Jono Petronio grupės partizanų Albino ir Kazimiero Zabarauskų, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Kaupų šeimos narių, tame tarpe 1944 m. gruodžio mėn. (prieš Šv. Kalėdas) Biržų aps. Papilio vls. Kuprių k. Papilio stribo Samuilovo nušauto 3–osios LLA Papiliečių būrio Jono Petronio grupės Juozo Marciuko skyriaus partizano Vytauto Kaupo ir įamžinto jo brolio Petro Kaupo, mirusio 1947 m. gegužės 8 d. Dolinskojė (Karlagas), Karagandos sr., atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Zabarauskų šeimos narių, tame tarpe 1944 m. gruodžio 24 d. Biržų aps. netoli Biržų girios esančio Kojeliškio kaimo apylinkėse prie Yčų sodybos kautynėse su NKVD kariuomenės dalinio kareiviais žuvusio 3–osios LLA Papiliečių būrio Jono Petronio grupės Jurgio Štraito skyriaus partizano Petro Zabarausko, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Variakojų šeimos narių, tame tarpe 1944 m. gruodžio 24 d. Biržų aps. netoli Biržų girios esančio Kojeliškio kaimo apylinkėse prie Yčų sodybos kautynėse su NKVD kariuomenės dalinio kareiviais žuvusio 3–osios LLA Papiliečių būrio Jono Petronio grupės Jurgio Štraito skyriaus partizano Viktoro Variakojo, atminimui.

Pastatytas 1960 m.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Dūdų šeimos narių, tame tarpe 1945 m. vasario 9 d. Biržų aps. Papilio vls. Kučgalio kaimo pušyne įrengtame bunkeryje kautynėse su NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo pulko kareiviais žuvusio 3–osios LLA Papiliečių būrio Jono Petronio grupės partizano Edvardo Dūdos, atminimui.

Pastatytas XX a 5-ajame dešimtmetyje.

Kupreliškio kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Užubalių šeimos narių, tame tarpe slapta iš Papilio miestelio užkasimo vietos perkeltų 1944 m. lapkričio 30 d. Biržų aps. Vabalninko vls. prie Svilių kaimo kautynėse su Biržų NKVD skyriaus karine-operatyvine grupe žuvusių 3-osios LLA Papiliečių būrio Petro Galvanausko grupės partizanų Alfonso ir Mindaugo Užubalių, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Gudonių šeimos narių, tame tarpe 1945 m. Biržų aps. Vabalninko vls. Kupreliškio k. žuvusio Kupreliškio būrio (vadas Kostas Kaminskas) partizano Alfonso Gudonio, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Kvetkų kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Greviškių šeimos narių, tame tarpe 1945 m. vasario 24 d. žuvusio 3-osios LLA Papiliečių būrio partizano Silvestro Greviškio, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1945 m. karinės-čekistinės operacijos metu žuvusio 3-osios LLA Papiliečių būrio partizano Edvardo Bičiūno atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas 1990 m. rugsėjo 29 d. iš Rokiškio r. Panemunio mstl. užkasimo vietos perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1948 m. kovo naktį iš 13 į 14 d. Rokiškio aps. Panemunio vls. Klingių k. žuvusio Algimanto apygardos partizanų būrio vado Danieliaus Karaliūno–Karaliaus ir 1948 m. kovo mėn. Rokiškio aps. Panemunio valsčiaus NKVD–MVD–MGB poskyryje nužudyto 1947 m. spalio 24 d. suimto partizanų ryšininko Povilo Tabulevičiaus atminimui.

Atidengtas 1990 m. rugsėjo 29 d.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Pavilonių šeimos narių, tame tarpe 1962 m. iš Rokiškio r. Panemunio vls. šalia Mitlanų kaimo esančio miško perlaidoto 1945 m. birželio 13 d. Latvijoje Panaratės miške žuvusio partizano Pranciškaus Pavilonio, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1941 m. birželio 27 d. besitraukiančios Raudonosios armijos kareivių (nacistinės vokiečių armijos kareivių?) nužudytų Kvetkų kaimo gyventojų Jurgio Pavilonio, Jono Morkūno, Romo Švedo atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1941 m. birželio 27 d. besitraukiančios Raudonosios armijos kareivių (nacistinės vokiečių armijos kareivių?) nužudyto Kvetkų kaimo gyventojo Liongino Putrinsko atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Bičiūnų šeimos narių, tame tarpe įamžintų 1947 m. kovo 25 d. Rokiškio aps. Panemunio vls. Miliūnų kaimo miško bunkeryje žuvusių partizanų grupės vado Jono Bičiūno ir jo brolio, partizano Juozo Bičiūno, užkastų durpyne prie Panemunio miestelio, Rokiškio aps., atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Mantvydiškio kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1944 m. gruodžio 24 d. Biržų aps. netoli Biržų girios esančio Kojeliškio kaimo apylinkėse prie Yčų sodybos kautynėse su NKVD kariuomenės dalinio kareiviais žuvusio 3–osios LLA Papiliečių būrio Jono Petronio grupės Jurgio Štraito skyriaus partizano Jono Variakojo atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Satkūnų kaimas

Kaimo katalikų kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Lapinskų šeimos narių, tame tarpe slapta iš Papilio miestelio užkasimo vietos perkelto 1944 m. lapkričio 30 d. Biržų aps. Vabalninko vls. prie Svilių kaimo kautynėse su Biržų NKVD skyriaus karine-operatyvine grupe žuvusio 3-osios LLA Papiliečių būrio Petro Galvanausko grupės partizano Petro Lapinsko, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Mališauskų šeimos narių, tame tarpe 1944 m. gruodžio 24 d. Biržų aps. netoli Biržų girios esančio Kojeliškio kaimo apylinkėse prie Yčų sodybos kautynėse su NKVD kariuomenės dalinio kareiviais žuvusio 3–osios LLA Papiliečių būrio Jono Petronio grupės Jurgio Štraito skyriaus partizano Benjamino Mališausko, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Kaimo evangelikų reformatų kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Suveizdžių šeimos narių, tame tarpe slapta iš Papilio miestelio užkasimo vietos perkelto 1944 m. lapkričio 30 d. Biržų aps. Vabalninko vls. prie Svilių kaimo kautynėse su Biržų NKVD skyriaus karine-operatyvine grupe žuvusio 3-osios LLA Papiliečių būrio Petro Galvanausko grupės partizano Jurgio Suveizdžio, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Galvanauskų šeimos narių, tame tarpe slapta iš Papilio miestelio užkasimo vietos perkelto 1944 m. lapkričio 30 d. Biržų aps. Vabalninko vls. prie Svilių kaimo kautynėse su Biržų NKVD skyriaus karine-operatyvine grupe žuvusio 3-osios LLA Papiliečių būrio vado Petro Galvanausko, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Dagių šeimos narių, tame tarpe slapta iš Papilio miestelio užkasimo vietos perkelto 1944 m. lapkričio 30 d. Biržų aps. Vabalninko vls. prie Svilių kaimo kautynėse su Biržų NKVD skyriaus karine-operatyvine grupe žuvusio 3-osios LLA Papiliečių būrio Petro Galvanausko grupės partizano Petro Dagio, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Skrebiškių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Narbutų šeimos narių, tame tarpe 1944 m. rugpjūčio mėn. gale Biržų aps. Papilio vls. Latvygalos k. sovietinės įgulos kareivių ir Papilio sovietinių aktyvistų nužudyto Povilo Narbuto, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Galvanauskų šeimos narių, tame tarpe 1944 m. rugpjūčio mėn. gale Biržų aps. Papilės vls. Mikalių k. sovietinės įgulos kareivių ir Papilio sovietinių aktyvistų nužudyto 3-osios LLA Papiliečių būrio partizano Kazio Galvanausko, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1945 m. žuvusio 3-osios LLA Papiliečių būrio partizano Jono Januškos atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Žvaguičių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Vėjelių šeimos narių, tame tarpe slapta iš Papilio miestelio užkasimo vietos perkelto 1944 m. lapkričio 30 d. Biržų aps. Vabalninko vls. prie Svilių kaimo kautynėse su Biržų NKVD skyriaus karine-operatyvine grupe žuvusio 3-osios LLA Papiliečių būrio Petro Galvanausko grupės partizano Jono Vėjelio, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Žvirblių kaimo evangelikų reformatų kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1945 m. Biržų aps. ir vls. netoli Skamarakų k. žuvusio partizanų ryšininko Jono Januševičiaus atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1944 m. gruodžio 27 d. Biržų aps. Papilės vls. Jokniūnų k. stribų nušauto kaimo gyventojo Kosto Januševičiaus atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1944 m. gruodžio 24 d. Biržų aps. netoli Biržų girios esančio Kojeliškio kaimo apylinkėse prie Yčų sodybos kautynėse su NKVD kariuomenės dalinio kareiviais žuvusio 3–osios LLA Papiliečių būrio Jono Petronio grupės Jurgio Štraito skyriaus partizano Adolfo Šleivos atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Lyglaukių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Šepečių šeimos narių, tame tarpe 1945 m. sausio 17 d. Biržų aps. Biržų girioje įrengtame bunkeryje kautynėse su Biržų sovietinės įgulos kareiviais ir „stribais“ žuvusio Petro Tupėno–Ąžuolo kuopos būrio partizano Povilo Šepečio, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis kryžius šioje vietoje palaidotų Kregždės šeimos narių, tame tarpe 1947 m. kovo 26 d. (1947 m. sausio mėn.) Biržų aps. Vabalninko vls. Zizonių k. žuvusio mokytojo, partizanų ryšininko ir rėmėjo Konstantino Kregždės, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Peleniškių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1945 m. rugpjūčio 17 d. Biržų aps. Biržų girioje netoli Tamošiūnų kaimo žuvusio Petro Tupėno–Ąžuolo būrio partizano Liudviko Šerno atminimui.

Pastatytas tarp 2005 - 2008 m.

Semeniškių kaimo evangelikų reformatų kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Ruplėnų šeimos narių, tame tarpe įamžinto 1944 m. gruodžio 28 d. suimto ir 1945 m. balandžio 14 d. septyneriems metams lagerio nuteisto Adomo Ruplėno, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Skultiškių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Šernų šeimos narių, tame tarpe 1945 m. liepos 23 d. suimto ir, vežant iš Biržų į Nemunėlio Radviliškį bandant pabėgti, nušauto Birželio sukilimo dalyvio Petro Šerno, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Užušilių kaimas

Stogastulpis Biržų krašto mokytojų, ištremtų ir išvežtų į sovietinius lagerius, atminimui.

Autorius tautodailininkas Algirdas Butkevičius ir kalvis Petras Morkvėnas.
Atidengtas 1989 m. birželio 14 d.

Beržinių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Plepių šeimos narių, tame tarpe 1945 m. gegužės 7 d. Biržų aps. Beržinių k. žuvusio 3–osios LLA Papiliečių būrio skyriaus vado Bronislovo Žilinsko pavaduotojo Jono Plepio, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Geidžiūnų kaimas

Buvęs Geidžiūnų kaimo pradinės mokyklos pastatas

Atminimo lenta šios mokyklos mokytojų Stasio Smailio ir Onos Milčiūtės-Varanauskienės, 1941 m. birželio 14 d. ištremtų su šeimomis, atminimui.

Atidengta 1993 m. rugsėjo 11 d.

Kapinės

Antkapinis paminklas slapta iš Biržų žvyrduobių perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1946 m. vasario 25 d. Biržų aps. Biržų vls. Geidžiūnų k. Povilo Šulniaus sodyboje įrengtame bunkeryje kautynėse su Vabalninko valsčiaus enkavedistais ir stribais žuvusio Petro Tupėno–Ąžuolo būrio partizano Aloyzo Užubalio, 1949 m. lapkričio 28 d. Biržų aps. Biržų vls. Geidžiūnų k. Kairio sodyboje įrengtame bunkeryje kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 134-ojo šaulių pulko kareiviais žuvusių Dariaus ir Girėno rinktinės štabo karinio parengimo viršininko Jono Rastausko-Mažio Jono, Miško gojelio, jo adjutanto Leono Striškos-Berželio, šios rinktinės štabo narės Reginos Četkauskaitės bei 1947 m. birželio 22 d. Primorės kr. Sevvostlage žuvusio 1944 m. spalio 26 d. suimto partizanų ryšininko Česlovo Striškos atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Paminklas Geidžiūnų parapijos partizanų, politinių kalinių ir tremtinių, žuvusių už Lietuvos laisvę 1941-1954 m. kovose su sovietiniais okupantais, atminimui.

Atidengtas 2002 m. rugsėjo 1 d.

Jokūbiškių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1945 m. žuvusio Likeniškių (vadas Jonas Palšis) būrio partizano Algirdo Plepio atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1945 m. gegužės mėn. Biržų aps. Biržų vls. Aulių kaime kautynėse su Vabalninko enkavedistais žuvusių Likeniškių (vadas Jonas Palšis) būrio partizanų Alberto Barausko, Povilo Dagio ir Emilio Kuginio atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Klausučių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1944 m. pabaigoje Biržų aps. Klausučių kaimo apylinkėse kautynėse su sovietų okupacinės kariuomenės daliniu į galvą sužeisto ir po dešimt dienų Panevėžio ligoninėje mirusio vieno pirmųjų Biržų krašto partizanų vadų, vėliau – Likeniškių partizanų būrio (vadas Jonas Palšis) partizano Petro Flanderio atminimui.

Pastatytas tarp 1999 - 2006 m.

Mickūnų kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Kūdukių šeimos narių, tame tarpe slapta iš Biržų žvyrduobių perkeltų 1946 m. vasario 25 d. Biržų aps. Biržų vls. Geidžiūnų k. Povilo Šulniaus sodyboje įrengtame bunkeryje kautynėse su Vabalninko valsčiaus enkavedistais ir stribais žuvusių Petro Tupėno–Ąžuolo būrio partizanų Alfredo Kudūkio ir Povilo Tuomo, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Milišiūnų šeimos narių, tame tarpe 1945 m. “skrebų” nužudyto Jono Milišiūno, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Mieleišių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Macių šeimos narių, tame tarpe 1946 m. žuvusio partizano Petro Macio, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Nemanių šeimos narių, tame tarpe 1941 m. birželio 25-osios naktį Biržų aps. netoli Astravo Pakumponių (Pakamponių) miškelyje NKVD Biržų apskrities skyriaus darbuotojų ir besitraukiančios Raudonosios Armijos kareivių nukankinto Papilio sukilėlių kuopos nario Leanderio Nemanio, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Nausėdžių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Palšių šeimos narių, tame tarpe 1945 m. kovo 30 d. Biržų aps. netoli Krikščių kaimo esančiame Šilų miške žuvusio Likeniškių partizanų būrio vado Jono Palšio, atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Šimpeliškių kaimo kapinės

Antkapinė plokštė slapta iš Biržų žvyrduobių perkelto ir šioje vietoje palaidoto 1945 m. birželio 16 d. Biržų aps. Svirplėnų miške kautynėse su NKVD kariuomenės daliniu sužeisto nusišovusio (susisprogdinusio?) 3-osios LLA Papiliečių būrio Bronislovo Žilinsko skyriaus partizano Petro Skeberdžio atminimui.

Įrengta po 1999 m.

Antkapinis paminklas slapta iš Biržų žvyrduobių perkelto ir šioje vietoje palaidoto 1946 m. kovo 18 d. Biržų aps. Biržų vls. Mikeliškių vienkiemyje Adomo Kutros daržinėje žuvusio partizanų būrio vado Petro Tupėno–Ąžuolo pavaduotojo Kosto Kėželio atminimui.

Pastatytas 1998 m.

Šniukščių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1947 m. vasario mėn. Biržų aps. Vabalninko valsčiuje, partizanams užpuolus sovietinės įgulos kareivių mašiną, kautynėse sužeisto ir nuo sužeidimų mirusio partizano Antano Ajučio atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Zizonių kaimas

Paminklas šios sodybos šeimininko Jurgio Kučinsko, mirusio 1949 m. tremtyje Suetichas, Taišeto r., Irkutsko sr., ir jo sūnaus, K. Kregždės būrio partizano, 1948 m. tremtinio Juozo Kučinsko, mirusio 1959 m. Lietuvoje, atminimui.

Pastatytas 2002 m.

Vabalninko miestelis

Miestelio kapinės

Antkapinis paminklas iš užkasimo vietos perkeltų ir 1989 m. šioje vietoje palaidotų devyniasdešimt penkių 1944–1952 m. Žaliojoje girioje, Kupiškio, Biržų ir Vabalninko apylinkėse žuvusių partizanų atminimui.

Pastatytas 1990 m.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Šakenių šeimos narių, tame tarpe LR Švietimo ministro (1927-1934 m.), LR Seimo pirmininko (1936-1940 m.), 1941 m. politinio kalinio Konstantino Šakenio, mirusio 1959 m. Lietuvoje, ir jo sūnaus, 1941 m. tremtinio, inžinieriaus Romualdo Šakenio, mirusio 2000 m. Vilniuje, atminimui.

Paminklas rekonstruotas 1980 m. Paminklinė plokštė įrengta 1991 m.
Bareljefų autorius dailininkas Juozas Zikaras.

Simbolinis antkapinis paminklas Vabalninko krašto tremtinių ir politinių kalinių atminimui.

Atidengtas 1989 m. birželio 14 d.

Antkapinė plokštė šioje vietoje palaidoto 1944 m. žuvusio partizano Juliaus Pašluostos atminimui.

Įrengta XXI a 1-ajame dešimtmetyje.

Šalia žydų kapinių

Paminklinis akmuo šioje vietoje buvusių užkastų 1945–1952 m. Žaliojoje girioje, Kupiškio, Biržų ir Vabalninko apylinkėse žuvusių devyniasdešimt šešių partizanų atminimui.

Atidengtas 1989 m. spalio 14 d.

Ančiškių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1945 m. liepos mėn. žuvusio partizanų būrio vado Juozo Aukštikalnio atminimui.

Pastatytas XX a 9-ajame – XXI a 1-ajame dešimtmečiuose.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Ruplių šeimos narių, tame tarpe 1945 m. gruodžio 12 d. (1946 m. sausio mėn.) Biržų aps. Vabalninko vls. Ančiškių k. savo namuose žuvusio Juozo Aukštikalnio būrio partizano Vinco Ruplio, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Račinskų šeimos narių, tame tarpe 1944 m. žuvusio Juozo Aukštikalnio būrio partizano Broniaus Račinsko, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Deikiškių kaimo kapinės

Antkapinis kryžius šioje vietoje palaidoto 1945 m. sausio 18 d. Biržų aps. Vabalninko vls. Lamokų miške (Girelėje) kautynėse su Biržų NKVD vidaus kariuomenės 1-ojo bataliono 80 žmonių grupe žuvusio Girelės būrio (vadas Aleksandras Klinga) partizano Adolfo Vileišio atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1945 m. sausio 18 d. Biržų aps. Vabalninko vls. Lamokų miške (Girelėje) kautynėse su NKVD vidaus kariuomenės 1-ojo bataliono 80 žmonių grupe žuvusių Girelės būrio (vadas Aleksandras Klinga) partizanų Stasio Indriliūno, Domo Klingos, Stasio Kučo ir 1945 (1946) m. vasarą žuvusio Aleksandro Klingos (Broniaus Vaitiekūno?) būrio partizano Jono Baltrušiūno atminimui.

Pastatytas XX a 5-ajame dešimtmetyje.

Gaižiūnų kaimas

Buvusi Adomavičių sodyba

Paminklinis ansamblis Gaižiūnų kaimo gyventojų, ištremtų ir išvežtų į lagerius, atminimui.

Pastatytas 1989 m.

Ilgalaukių kaimas

Paminklas 1944–1949 m. Vabalninko valsčiaus Ilgalaukių ir Smilgiškio kaimo apylinkėse veikusių ir žuvusių partizanų atminimui.

Atidengtas 1992 m. rugsėjo mėn.

Jasiuliškių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1945 m. vasario 7 d. Biržų aps. Vabalninko vls. Baibokų k. netoli Vaitekūnų sodybos žuvusių Vabalninko krašto partizanų Vytauto Maniko ir Rapolo Petrulio bei šalia jų palaidoto 1992 m. mirusio Vytauto Maniko brolio, tremtinio Liongino atminimui.

Pastatytas XX a 9-ajame dešimtmetyje.

Kuprių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1945 m. sausio 18 d. Biržų aps. Vabalninko vls. Lamokų miške (Girelėje) kautynėse su NKVD vidaus kariuomenės 1-ojo bataliono 80 žmonių grupe žuvusio Girelės būrio (vadas Aleksandras Klinga) partizano Jono Pranevičiaus atminimui.

Pastatytas XX a 9-ajame – XXI a 1-ajame dešimtmečiuose.

Lamokėlių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1945 m. sausio 18 d. Biržų aps. Vabalninko vls. Lamokų miške (Girelėje) kautynėse su NKVD vidaus kariuomenės 1-ojo bataliono 80 žmonių grupe žuvusių Girelės būrio vado Aleksandro Klingos, devynių jo būrio partizanų ir įamžintų dviejų kartu žuvusių šio būrio partizanų bei 1944 m. lapkričio 18 d. žuvusio Konstantino Pašluostos atminimui.

Atidengtas 1992 m. rugsėjo 25 d.

Lamokų miškas prie Smilgiškio kaimo

Paminklas šioje vietoje 1945 m. sausio 18 d. kautynėse su NKVD vidaus kariuomenės 1-ojo bataliono 80 žmonių grupe žuvusių Girelės būrio vado Aleksandro Klingos ir trylikos jo būrio partizanų atminimui.

Pastatytas 1992–1993 m. Nugriautas 2004 m. Atstatytas 2004 m.

Latvelių girininkija

Biržų giria. Latvelių miškas. 47 kvart.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1945 m. gegužės 28 d. kautynėse su enkavedistais žuvusių Biržų rinktinės Latvelių būrio partizanų Juliaus Valainio ir Voldžio Jasiūno atminimui.

Atidengtas 1992 m. rugpjūčio mėn.

Biržų giria. Latvelių miškas. 79 kvart. Išilginės (šalia) ir Akmeniškio kvartalinių linijų sankirta

Koplytėlė šiame miške 1945 m. rugsėjo 17 d. mūšyje su NKVD kariuomene žuvusių dvidešimt keturių Jono Krivicko būrio partizanų atminimui.

Autorius architektas Algimantas Urbštas.
Pastatyta 2000 m.