Jurbarko miestas

Vydūno g. 15
Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos kiemas

Paminklinis akmuo Jurbarko gimnazijos mokinių Eduardo Mockevičiaus, Vlado Paršelio-Jūros, Vinco Pociaus, Leopoldo Pučiliausko-Pečiulio ir Stepono Vaitkevičiaus (Vaitkaus), žuvusių partizaniniame judėjime ir sovietiniuose lageriuose, atminimui.

Aut. architektai Reigirdas Eigelis ir Gražina Gadliauskienė.
Atidengtas 1999 m. gegužės 21 d. buvusio partizano, politinio kalinio, LPKTS Jurbarko skyriaus pirmininko Petro Gervyliaus rūpesčiu.

Vydūno g. 21

Paminklinė lenta šiame pastate veikusioje Jurbarko „Saulės“ gimnazijoje 1941–1943 m. dirbusio mokytojo, antinacinio klubo (vėliau - Lietuvos laisvės gynėjų sąjungos) vadovo, laikraščio „Lietuvos atgarsiai“ redaktoriaus Petro Paulaičio-Aido, atminimui.

Atidengta 1992 m. rugpjūčio 16 d. buvusio partizano, politinio kalinio, LPKTS Jurbarko skyriaus pirmininko Petro Gervyliaus rūpesčiu.

K. Donelaičio g. Kiemas tarp namų Nr. 41, 43 ir 45

Kryžius šioje vietoje niekintų 1949–1953 m. Jurbarko apylinkėse žuvusių Kęstučio apygardos partizanų atminimui.

Aut. dailininkas Zigmas Morlencas ir Arvydas Balašaitis.
Atidengtas 1990 m. vasario 15 d. Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (Jaunalietuvių) rūpesčiu.

Statybininkų g. 2

Paminklinė plokštė šioje vietoje buvusioje sodyboje 1904 m. birželio 29 d. gimusio ir augusio pedagogo, filosofo, teologo, antinacinio klubo (vėliau - Lietuvos laisvės gynėjų sąjungos) vadovo, Jungtinės Kęstučio apygardos štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininko bei Trijų lelijų rinktinės vado, laikraščio „Lietuvos atgarsiai“ (vėliau - „Laisvės varpas“) redaktoriaus, politinio kalinio Petro Paulaičio-Aido, 1986 m. vasario 19 d. mirusio Kretingoje, atminimui.

Atidengta 1992 m. rugpjūčio 16 d. buvusio partizano, politinio kalinio, LPKTS Jurbarko skyriaus pirmininko Petro Gervyliaus rūpesčiu.

Muitinės g. Priešais pastatą Nr. 26 (SPUAB „Jurbarko komunalinis ūkis“)

Paminklas šioje vietoje užkastų 1944–1953 m. Jurbarko apylinkėse žuvusių Jungtinės Kęstučio (vėliau – Kęstučio) apygardos partizanų atminimui.

Aut. architektas Ramūnas Kamaitis.
Atidengtas 1993 m. rugsėjo 8 d. LPKTS Jurbarko skyriaus ir Jurbarko r. savivaldybės rūpesčiu.

Muitinės g.

Kryžius šioje vietoje buvusių užkastų 1944–1953 m. Jurbarko apylinkėse žuvusių devynių neatpažintų Jungtinės Kęstučio (vėliau – Kęstučio) apygardos partizanų atminimui.

Aut. politinis kalinys Vytautas Tamulis.
Atidengtas 1995 m. rugpjūčio 31 d. buvusio partizano, politinio kalinio, LPKTS Jurbarko skyriaus pirmininko Petro Gervyliaus rūpesčiu.

Vydūno g.
Jurbarko miesto kapinės

Memorialas 1940–1953 m. žuvusių, 1989 m. spalio mėn., 1992 m. rugpjūčio 30 d., 1993 m. spalio 29–30 d. iš įvairių Jurbarko r. vietų perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1944–1953 m. Jurbarko apylinkėse žuvusių penkliolikos Jungtinės Kęstučio (vėliau – Kęstučio) apygardos partizanų atminimui.

Aut. architektas Alfredas Žvinys. Atidengtas 1991 m. lapkričio 23 d. buvusio partizano, politinio kalinio, LPKTS Jurbarko skyriaus pirmininko Petro Gervyliaus ir šio skyriaus nario Vlado Meškausko rūpesčiu.

Juodo granito atminimo plokštės atidengtos 1993 m. birželio 14 d. LPKTS Jurbarko skyriaus rūpesčiu.

Juodo granito atminimo plokštė įrengta 1994 m. LPKTS Jurbarko skyriaus rūpesčiu.

Stogastulpis ir atminimo plokštės Jurbarko miesto ir jo apylinkių gyventojų, išvežtų į tremtį ir kalintų sovietiniuose lageriuose, atminimui.

Stogastulpio aut. tautodailininkas Arūnas Šafronas. Atidengtas 1989 m. birželio 14 d.
Atminimo plokštės įrengtos 1991 m. LPKTS Jurbarko skyriaus pirmininko Romo Staugaičio rūpesčiu.

Antkapinis kryžius šioje vietoje palaidotų Žilių šeimos narių, tame tarpe 1994 m. gruodžio 27 d. Vilniuje mirusios Kęstučio apygardos partizanės, politinės kalinės Marijos Žiliūtės–Eglutės, atminimui.

Aut. tautodailininkė Julija Baranauskienė.
Pastatytas 1994 m. Marijos Žiliūtės rūpesčiu.
Atminimo lenta įrengta po 1994 m. LPKTS Jurbarko skyriaus rūpesčiu.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Adomaičių ir Stašaičių šeimos narių, tame tarpe 1989 m. iš Mikutaičių k. perkelto 1945 m. lapkričio mėn. žuvusio Jungtinės Kęstučio apygardos partizano Aleksandro Adomaičio–Špoko ir įamžinto Aukštaitijoje žuvusio jo brolio Vytauto Adomaičio–Žilvino, atminimui.

Pastatytas 1941 m. Adomaičių šeimos artimųjų rūpesčiu.
Atminimo lenta pritvirtinta 1991 m. buvusio partizano, politinio kalinio, LPKTS Jurbarko skyriaus pirmininko Petro Gervyliaus rūpesčiu.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Mačiulių šeimos narių, tame tarpe 1989 m. rugsėjo 13 d. iš Turšilio perkelto 1947 m. rugpjūčio mėn. žuvusio Kęstučio apygardos partizano Stasio-Felikso ir 1990 m. liepos 28 d. perlaidotų Krasnojarsko kr. tremtyje mirusių brolio Jono-Skaistgirio ir tėvo Jono Mačiulių, atminimui.

Pastatytas 1984 m. dukters ir sesers Aldonos Mačiulytės-Enčerienės rūpesčiu.
Rekonstruotas 2000 m.

Antkapinė plokštė šioje vietoje palaidotų Puišių šeimos narių, tame tarpe 1958 m. mirusio Jungtinės Kęstučio apygardos partizano, politinio kalinio Prano Puišio, atminimui.

Pastatyta 1966 m. P. Puišio artimųjų rūpesčiu.

Eržvilko miestelis

Šaltuonos g. 14. Eržvilko gimnazija

Atminimo lenta Eržvilko progimnazijos direktoriaus, pogrindinės antisovietinės grupės organizatoriaus, Kęstučio apygardos štabo nario Stasio Jarmalos (Vinco Ulevičiaus)-Briedžio, Audrūno, žuvusio 1949 m. spalio 3 d. Jurbarko aps. Eržvilko vls. Eimantų k., atminimui.

Aut. architektas Reigirdas Eigelis.
Atidengta 1993 m. spalio 3 d. LPKTS Jurbarko skyriaus ir S. Jarmalos dukterų rūpesčiu.

Atminimo lenta Eržvilko progimnazijos pastate 1944-1945 m. veikusio Lydžio rinktinės štabo, 1948-1949 m. veikusios pogrindinės spaustuvės, taip pat progimnazijos mokytojų ir mokinių, 1944–1954 m. žuvusių už Lietuvos laisvę, atminimui.

Atidengta 2001 m. kovo 23 d. buvusio pogrindinės organizacijos nario, politinio kalinio Petro Girdzijausko rūpesčiu.

Ryto aikštė

Paminklas šioje vietoje niekintų 1944–1954 m. Eržvilko apylinkėse žuvusių Jungtinės Kęstučio (vėliau – Kęstučio) apygardos partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Vytautas Jarutis.
Atidengtas 1990 m. birželio 14 d. mokytojos Eugenijos Pušienės rūpesčiu.

Eržvilko miestelio kapinės

Antkapinis paminklas 1990 m. gegužės 12 d. iš Balandinės miško perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1946 m. vasario 13 d. Tauragės aps. Eržvilko vls. Ridikiškių k. gyventojo Petro Jackio sodyboje kautynėse su NKVD Eržvilko vls. poskyrio operatyvine karine grupe žuvusių Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 1-osios (Kadagio) kuopos Pavidaujo būrio vado Telesforo Kisieliaus-Bitino, partizanų Petro Jackio-Algio, Vincento Kačiušio-Mečislovo, Izidoriaus Mockaus-Tautvydo, tą pačią dieną Eržvilko vls. Kavolių k. žuvusio šio būrio partizano Juozo Aksamitausko-Vyto ir 1948 m. balandžio mėn. Eržvilko vls. Klevinės k. žuvusio partizano Stasio Mockevičiaus-Cvirkos atminimui.

Atidengtas 1991 m. rugsėjo 8 d. Vido Puišio ir žuvusių partizanų artimųjų rūpesčiu.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Žičkų šeimos narių, tame tarpe 1991 m. balandžio 27 d. iš Varlaukio k. kapinių perlaidoto 1947 m. birželio 11 d. Tauragės aps. Eržvilko vls. Tadaušavo k. žuvusio Kęstučio apygardos partizano Jono Žičkaus-Miko, Viksvos, atminimui.

Pastatytas 1974 m.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1994 m. liepos 1 d. mirusio Kęstučio apygardos partizano, politinio kalinio Juozo Norkaus atminimui.

Pastatytas 1995 m. J. Norkaus šeimos artimųjų rūpesčiu.

Šalia Eržvilko miestelio kapinių

Koplytstulpis ir paminklinis akmuo šioje vietoje užkastų 1947 m. balandžio 4 d. Raseinių aps. Šimkaičių vls. Paparčių k. partizanų rėmėjos Masalskienės sodyboje kautynėse su MGB Raseinių aps. skyriaus operatyvine grupe žuvusių vienuolikos Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės Mindaugo būrio partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Audrius Mickevičius.
Pastatyti 1990 m. žuvusių partizanų artimųjų rūpesčiu.

Eimantų kaimas

Paminklas šioje vietoje buvusioje Juozo Švedo sodyboje 1949 m. spalio 3 d. žuvusio Kęstučio apygardos štabo nario Stasio Jarmalos (Vinco Ulevičiaus)–Briedžio, Audrūno atminimui.

Atidengtas 1990 m. spalio 20 d. bendražygio, mokytojo Jono Greičiaus, S. Jarmalos dukterų ir Eržvilko mstl. gyventojų rūpesčiu.

Lybiškių kaimas

Paminklas šioje vietoje buvusioje Joanos Maciejauskienės sodyboje įrengtame bunkeryje 1945 m. rugpjūčio 25 d. kautynėse su sovietų represinėmis struktūromis žuvusių Lydžio rinktinės būrio vado Jono Strainio–Saturno ir partizano Antano Norkaus–Antoškos atminimui.

Atidengtas 1996 m. rugsėjo 22 d. brolio Stepono Strainio rūpesčiu.

Mosteikių kaimas

Tipinis atminimo ženklas šioje vietoje buvusioje Jurgio Urbono sodyboje 1950 m. vasario 4 d. kautynėse su MGB Raseinių aps. skyriaus operatyvine grupe žuvusių Kęstučio apygardos Birutės rinktinės Juozo Milkinto būrio partizanų Alekso Juciaus-Ulono, Antano Gedvilo-Gegužio, Antano Karpo-Sakalo, Vinco Rutkausko-Rambyno atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Atidengtas 1999 m. birželio 9 d. Vlado Meškausko rūpesčiu.

Palabaukščių kaimas

Žaliosios miškas

Kryžius šioje vietoje 1948 m. gegužės 22 d., bandant pabėgti nuo tremties, MGB Eržvilko vls. poskyrio stribų nužudyto Kęstučio apygardos Jono Stoškaus-Eimučio būrio partizanų ryšininko Antano Brazo atminimui.

Pastatytas XX a. antroje pusėje.

Pašaltuonio kaimas

Švč. M. Marijos ėmimo į dangų bažnyčios šventorius

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Žičkų ir Brazų šeimos narių, tame tarpe 1948 m. gegužės 22 d., bandant pabėgti nuo tremties, MGB Eržvilko vls. poskyrio stribų nužudyto Kęstučio apygardos Jono Stoškaus-Eimučio būrio partizanų ryšininko Antano Brazo, atminimui.

Pastatytas XX a. antroje pusėje Žičkų ir Brazų šeimos artimųjų rūpesčiu.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Sabonaičių šeimos narių, tame tarpe įamžinto 1942 m. birželio 14 d. Krasnojarsko kr. Nižnij Ingašo r. Rešiotų lageryje žuvusio 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvio Juozo Sabonaičio (Sabono), atminimui.

Pastatytas XX a. antroje pusėje Sabonaičių šeimos artimųjų rūpesčiu.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Jončų šeimos narių, tame tarpe slapta iš Gaurės mstl. perkelto 1947 m. rugpjūčio 25 d. Tauragės aps. Gaurės vls. Užvarnių k. žuvusio Kęstučio apygardos Rolando būrio partizano Kleopo Jončos-Balandžio ir įamžinto 1946 m. spalio 13 d. Tauragės aps. Gaurės vls. Šiauriškių k. žuvusio jo brolio, Jungtinės Kęstučio apygardos Mindaugo būrio partizano Vladislovo Jončos-Vaidoto, Varno, atminimui.

Pastatytas XX a. antroje pusėje Jončų šeimos artimųjų rūpesčiu.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Švedų ir Stepaičių šeimos narių, tame tarpe 1947 m. gegužės 25 d. Tauragės aps. Eržvilko vls. Avietiškių k. MVD Eržvilko vls. poskyrio stribų nužudytų sodybos šeimininko Antano Švedo, jo dukros Pranutės, žento Zigmo, anūko Kęstučio ir žento sesers Elenos Stepaičių, atminimui.

Pastatytas XX a. antroje pusėje Stepaičių šeimos artimųjų rūpesčiu.

Varlaukio kaimo kapinės

Antkapinis paminklas 1989 m. iš Balandinės miško perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1945 m. liepos 4 d. Tauragės aps. Eržvilko vls. Openiškės k. kautynėse su NKVD kareiviais žuvusių Varlaukio būrio partizanų Juozo Gudavičiaus, Kazimiero Juknos, Petro Macijausko, Antano Mockaičio, Kazimiero Ruko, Vlado Šaulio, Petro Zinkaus ir 1946 m. liepos 16 d. Tauragės aps. Eržvilko vls. Globių k. kautynėse su MVD vidaus kariuomenės 273-iojo šaulių pulko kareiviais ir MVD Tauragės aps. skyriaus operatyvine grupe žuvusių Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės vado Petro Ruibio-Žigo, Garbšto, partizanės Onos Mockevičiūtės atminimui.

Atidengtas 1991 m. rugpjūčio 12 d. žuvusių partizanų artimųjų rūpesčiu.

Antkapinis kryžius šioje vietoje palaidotų Danielių šeimos narių, tame tarpe 1945 m. kovo 5 d. Tauragės aps. Eržvilko vls. Openiškės k. žuvusio Lydžio rinktinės Jono Strainio–Saturno būrio partizano Antano Gvazdausko ir slapta iš Balandinės miško perkelto jo brolio, šio būrio partizano Izidoriaus Gvazdausko, žuvusio 1947 m. kovo mėn. Openiškės k. miške, atminimui.

Pastatytas 1940 m. Danielių šeimos artimųjų rūpesčiu.
Atminimo lentelė pritvirtinta Atgimimo pradžioje.

Girdžių miestelis

Girdžių Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios šventorius

Stogastulpis Girdžių parapijos gyventojų, nužudytų tėvynėje, žuvusių sovietiniuose lageriuose ir mirusių tremtyje, atminimui.

Aut. tautodailininkė Julija Baranauskienė.
Atidengtas 1989 m. rugpjūčio 18 d. buvusių tremtinių Izabelės ir Prano Kundrotų rūpesčiu.

Butkaičių kaimas

Kryžius, kaip manoma, šioje vietoje palaidotų 1944 m. vasarą žuvusios neatpažintos merginos ir iš Balandinės miško slapta perkeltų 1948 m. rugpjūčio 14 d. Jurbarko aps. Eržvilko vls. Panerinės miške MGB vidaus kariuomenės 273-iojo šaulių pulko kareivių ir MGB Eržvilko vls. poskyrio stribų vykdytos karinės-čekistinės operacijos metu žuvusių Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės Rolando būrio vado Vytauto Stepaičio-Apuoko, partizanų Jono Aleksaičio-Sukčiaus, Simo Butkaus-Anupro atminimui.

Atidengtas 1995 m. rugpjūčio 31 d. buvusio partizano, politinio kalinio, LPKTS Jurbarko skyriaus pirmininko Petro Gervyliaus rūpesčiu.

Jokūbaičių kaimas

Kryžius šioje sodyboje 1912 m. rugpjūčio 17 d. gimusio ir augusio pirmojo Jungtinės Kęstučio (vėliau – Kęstučio) apygardos vado Juozo Kasperavičiaus–Visvydo, Angies, Šilo, žuvusio 1947 m. balandžio 9 d. Tauragės aps. Batakių vls. Antegluonio k., atminimui.

Aut. tautodailininkė Julija Baranauskienė.
Atidengtas 1995 m. lapkričio 26 d. SKAT Jurbarko 2-osios kuopos vado vyr. ltn. Stasio Kliuko rūpesčiu.

Liudvinavos kaimas

Kryžius kaime 1946 m. birželio 19 d. žuvusio Jungtinės Kęstučio apygardos Skirsnemunės būrio partizano Vyto Jakaičio-Briedžio ir 1949 m. rugpjūčio 10 d. žuvusių Kęstučio apygardos Pavasario būrio vado pavaduotojo Alfonso Kvedžio-Jauniaus, Gintaro, partizano Jono Pečkaičio-Alberto, Krapavicko, Liūto atminimui.

Aut. architektas Reigirdas Eigelis.
Atidengtas 1995 m. rugpjūčio 31 d. A. Kvedžio brolio Alberto Kvedžio rūpesčiu.

Pagausančio kaimas

Paminklas šioje vietoje buvusioje Zenono ir Rozalijos Jokimų sodyboje 1948 m. sausio 16 d. MGB Raseinių aps. skyriaus operatyvinės grupės nukautų Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vado Juozo Čeponio-Tauragio, Budrio, jo pavaduotojo Vinco Žitkausko-Svajūno, Ilguvio ir rinktinės štabo ryšininko Antano Milerio-Drąsučio atminimui.

Atidengtas 1998 m. spalio 4 d. sodybos šeimininkų sūnaus Kazimiero Jokimo rūpesčiu.

Antkalniškių kaimas

Rimo Bagausko sodyba

Kryžius šioje sodyboje 1949 m. balandžio 7 d. žuvusio Kęstučio apygardos Pavidaujo būrio partizano Izidoriaus Kvedžio-Sauliaus atminimui.

Atidengtas 1999 m. rugpjūčio 7 d. brolio Adolfo Kvedžio rūpesčiu.

Balnių kaimas

Kelio Jurbarkas-Skaudvilė kairė. Ties posūkiu į Vilniškių kaimą

Kryžius Balnių kaimo gyventojų, 1946–1952 m. žuvusių partizaniniame judėjime ir sovietiniuose lageriuose, mirusių tremtyje, atminimui.

Atidengtas 1992 m. rugpjūčio 15 d. buvusio partizano, politinio kalinio Petro Balašaičio rūpesčiu.

Kelio Jurbarkas-Skaudvilė 14 km

Kryžius 1946 m. liepos 17 d. Balnių II k. apylinkėse, MVD kariuomenės kareiviams šukuojant mišką, žuvusių Jungtinės Kęstučio apygardos Girdžių būrio vado pavaduotojo Vlado Paršelio-Jūros, partizanų Kazio Ambrozaičio-Gedimino, Vytauto Damanskio-Adomo, Viktoro Riabovo-Vytkos, 1949 m. vasario 2 d. Balnių k. gyventojo Adomo Mankaus sodyboje žuvusių Kęstučio apygardos partizanų Petro Rekešiaus-Kosto, Žiogo ir Rapolo Tarvainio-Algio, tai pat 1952 m. spalio 13 d. Raseinių aps. Jurbarko vls. Globių k. žuvusio apygardos Lydžio rinktinės Mindaugo būrio partizano Broniaus Balašaičio-Beniaus atminimui.

Atidengtas 1995 m. rugpjūčio 31 d. buvusio partizano, politinio kalinio, LPKTS Jurbarko skyriaus pirmininko Petro Gervyliaus rūpesčiu.

Globių kaimas

Petro Balašaičio žemė

Stogastulpis šioje vietoje 1952 m. spalio 13 d. žuvusio Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės Mindaugo būrio partizano Broniaus Balašaičio-Beniaus atminimui.

Pastatytas 2002 m.

Globių kaimo kapinės

Kryžius, kaip manoma, šioje vietoje palaidotų 1945 m. vasario 14 d. Raseinių aps. Jurbarko vls. Globių k. žuvusių Lydžio rinktinės Ąžuolo kuopos vado Prano Kaunecko ir partizano Napoleono Gudaičio-Gudavičiaus-Juliaus atminimui.

Aut. Bronius Garšva.
Atidengtas 1992 m. rugpjūčio 8 d. buvusio partizano, politinio kalinio, LPKTS Jurbarko skyriaus pirmininko Petro Gervyliaus rūpesčiu.

Mikutaičių II kaimas

Izidoriaus Gervyliaus sodyba

Paminklas šioje sodyboje stovėjusioje daržinėje 1944–1945 m. veikusios partizanų vadavietės ir joje dirbusių Petro Paulaičio–Aido bei Albino Biliūno–Džiugo atminimui.

Atidengtas 1995 m. gegužės 14 d. buvusio partizano, politinio kalinio, LPKTS Jurbarko skyriaus pirmininko Petro Gervyliaus rūpesčiu.

Kairysis Mituvos krantas

Kryžius ir koplytėlė šioje vietoje buvusio palaidoto 1945 m. birželio 25 d. Raseinių aps. Jurbarko vls. Dargaitėlių k. žuvusio Girdžių būrio partizano Antano Dobilaičio-Untės atminimui.

Koplytėlė medyje įkelta sovietmečiu.
Kryžius atidengtas 1999 m. spalio 18 d. sesers Bronislavos Kasputienės ir brolio Juozo Dobilaičio rūpesčiu.

Naujasodžių kaimas

Paminklinis akmuo šioje vietoje buvusiuose apkasuose užkastų 1944–1953 m. Jurbarko apylinkėse žuvusių Jungtinės Kęstučio (vėliau – Kęstučio) apygardos partizanų atminimui.

Aut. architektas Reigirdas Eigelis.
Atidengtas 1996 m. rugpjūčio 24 d. buvusio partizano, politinio kalinio, LPKTS Jurbarko skyriaus pirmininko Petro Gervyliaus rūpesčiu.

Pašvenčio kaimas

Paminklinis akmuo šiame kaime 1900 m. gimusio ir 1940 m. birželio 15 d. suimto pirmosios sovietinio genocido aukos, LR Valstybės saugumo departamento direktoriaus Augustino Povilaičio, sušaudyto Maskvoje 1941 m. liepos 30 d., atminimui.

Aut. architektas Reigirdas Eigelis.
Atidengtas 1998 m. birželio 14 d. Vlado Meškausko rūpesčiu.

Rotulių kaimas

Kryžius su stelomis Antkalniškių I, Geišių, Kuturių ir Rotulių kaimų gyventojų, nukentėjusių sovietinės okupacijos metu, atminimui.

Aut. architektas Ramūnas Kamaitis, tautodailininkas Alvydas Balčaitis.
Atidengtas 1992 m. rugpjūčio 22 d. buvusio politinio kalinio Viktoro Basčio ir tremtinės Eugenijos Šimkienės rūpesčiu.

Stogastulpis dėkojant Dievui už atgautą Lietuvos laisvę ir kunigo Pranciškaus Basčio atminimui.

Aut. tautodailininkas Alvydas Balčaitis.
Atidengtas 1996 m. rugpjūčio 24 d. buvusio politinio kalinio Viktoro Basčio rūpesčiu.

Smukučių kaimas

Kryžius šioje sodyboje gimusių ir augusių brolių, Lietuvos visuomenės bei kultūros veikėjų, sovietinio genocido aukų Antano, Jono ir Petro Tamošaičių atminimui.

Aut. tautodailininkas J. Dubikaltis.
Atidengtas 1991 m. birželio 1 d. J. Tamošaičio dukters Raimondos Tamošaitytės-Markelienės rūpesčiu.

Vertimų kaimo kapinės

Antkapinis paminklas 1989 m. iš Balandinės miško perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1945 m. liepos 9 d. Raseinių aps. Jurbarko vls. Kažemėkų miške kautynėse su NKVD pasienio kariuomenės 95-ojo pasienio būrio kareiviais žuvusių būrio vado Petro Švedo ir partizanų Izidoriaus Kriščiaus, Juozo Lekučio, Vinco Lekučio, Broniaus Lionios, Prano Urbenio atminimui.

Atidengtas 1989 m. gegužės 4 d. žuvusių partizanų artimųjų rūpesčiu.

Antkapinis paminklas 1989 m. rugpjūčio 18 d. iš Globių k. kapinių perlaidotų 1945 m. liepos 2 d. Raseinių aps. Jurbarko vls. Globių k. stribų nužudytų nuo mobilizacijos į SA besislapsčiusių brolių Izidoriaus ir Pranciškaus Baužų atminimui.

Atidengtas po 1989 m. Baužų šeimos artimųjų rūpesčiu.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1945 m. birželio 27 d. Raseinių aps. Jurbarko vls. Vertimų k. kautynėse tarp partizanų ir Jurbarko VK atstovų bei stribų žuvusio Petro Švedo, taip pat įamžintų Irkutsko sr. Taišeto lageryje žuvusio jo tėvo Prano, 1948 m. balandžio 1 d. Permės (Molotovo) sr. Nyroblage žuvusio brolio Mykolo, 1949 m. liepos 24 d. Karagandos sr. Steplage žuvusio brolio partizano Rapolo–Kuosos Švedų atminimui.

Atidengtas 1989 m. rugpjūčio mėn. Švedų šeimos artimųjų rūpesčiu.

Graužėnų kaimas

Kryžius Graužėnų kaimo gyventojų, 1940-1950 m. žuvusių nacių ir sovietinės okupacijų metu, atminimui.

Aut. tautodailininkai Alvydas Balčaitis ir Arūnas Šafronas.
Atidengtas 1992 m. balandžio 4 d.

Stakių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1945 m. liepos 16 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Džiaugių k. Ulinskų sodyboje NKVD Kauno aps. skyriaus karinės-operatyvinės grupės žiauriai nužudytų sodybos šeimininko Vlado, jo žmonos Liucijos, sūnaus Vytauto ir dukters Birutės Ulinskų atminimui.

Pastatytas XX a. antroje pusėje Saprončikienės rūpesčiu.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1945 m. liepos 16 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Džiaugių k. Vlado ir Liucijos Ulinskų sodyboje NKVD Kauno aps. skyriaus karinės-operatyvinės grupės žiauriai nužudyto kaimo gyventojo Benedikto Gudžiūno atminimui.

Pastatytas XX a. antroje pusėje žmonos ir dukters Ramutės Antanavičienės rūpesčiu.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Marcinkevičių šeimos narių, tame tarpe 1945 m. liepos 16 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Džiaugių k. Vlado ir Liucijos Ulinskų sodyboje NKVD Kauno aps. skyriaus karinės-operatyvinės grupės žiauriai nužudyto kaimo gyventojo Kosto Marcinkevičiaus, atminimui.

Pastatytas XX a. antroje pusėje Danutės Atgalainienės rūpesčiu.

Seredžiaus miestelis

S. Šimkaus g.

Kryžius ir paminklinės plokštės šioje vietoje užkastų ir įamžintų 1944–1960 m. Seredžiaus apylinkėse žuvusių ir kalėjimuose sušaudytų Jungtinės Kęstučio (vėliau – Kęstučio) apygardos partizanų atminimui.

Kryžiaus ir paminklinės plokštės aut. Algimantas Pečiukaitis. Atidengti 1991 m. birželio 14 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seredžiaus grupės rūpesčiu.

Rekonstruota 2007 m. Jurbarko r. savivaldybės rūpesčiu.

Burbiškių kaimas

Kryžius šioje vietoje 1949 m. kovo 28 d. MGB kareivių nužudytos Ksaveros Guiskytės atminimui.

Aut. tautodailininkas Juozas Grabauskas.
Pastatytas 1990 m. Guiskių šeimos artimųjų rūpesčiu.

Eimučių kaimas

Kryžius Seredžiaus apylinkės pokario metų aukų atminimui.

Aut. tautodailininkas Juozas Grabauskas.
Atidengtas 1990 m. gruodžio 16 d. Algio Pečiukaičio ir Povilo Kulikausko rūpesčiu.

Klausučių kaimas

Paminklinis ansamblis 1831-1953 m. carizmo, fašizmo ir bolševizmo aukų atminimui.

Atidengtas 1989 m. birželio 14 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Klausučių k. grupės rūpesčiu.

Vosbutų kaimas

Vosbutų kaimo centras

Lauko akmenų mūro koplytėlė Vosbutų k. gyventojų, žuvusių sovietinės okupacijos metu, atminimui.

Aut. dailininkas Aleksandras Puidokas.
Atidengta 1990 m. liepos 1 d. buvusių Vozbutų k. gyventojų rūpesčiu.

Vosbutų kaimo dalis

Kryžius šioje vietoje buvusioje Mataušo Vandžio sodyboje 1944 m. gruodžio 20 d. stribų nušauto Antano Buivydo ir 1945 m. pavasarį žuvusio partizano Prano Puidoko atminimui.

Pastatytas apie 1977 (1978) m. sodybos šeimininkės ir jos sūnaus Benedikto Vandžių rūpesčių.

Skirsnemunės miestelio kapinės

Antkapinis paminklas 1989 m. iš užkasimo vietų perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1945 m. liepos mėn. Raseinių aps. Jurbarko vls. Kažemėkų k. žuvusio partizano Juozo Žilaičio ir 1946 m. birželio 19 d. Raseinių aps. Jurbarko vls. Jakaičių k. kautynėse su MVD vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviais bei MVD Gelgaudiškio, Jurbarko ir Raudonės vls. poskyrių stribais žuvusių Jungtinės Kęstučio apygardos Skirsnemunės būrio vado Juozo Galbogio-Štrauso, jo pavaduotojo Stasio Oržakausko-Kovo ir partizanų Vyto Jakaičio-Briedžio, Kazio Nikžentaičio-Lokio, Adolfo Paškausko-Žvaigždės, Edvardo Paškausko-Vanago, Antano Pavalkio-Paparčio, Jurgio Simanavičiaus, Alfonso Stulgaičio-Vilko, Jono Šimulyno-Levo, Juozo Veselio-Balandžio atminimui.

Aut. architektas Alfredas Žvinys.
Atidengtas 1990 m. rugpjūčio 26 d. žuvusių partizanų artimųjų rūpesčiu.

Jakaičių kaimas

Jakaitienės sodyba

Kryžius šioje sodyboje 1946 m. birželio 19 d. kautynėse su MVD vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviais bei MVD Gelgaudiškio, Jurbarko ir Raudonės vls. poskyrių stribais žuvusių Jungtinės Kęstučio apygardos Skirsnemunės būrio vado Juozo Galbogio-Štrauso, jo pavaduotojo Stasio Oržakausko-Kovo ir partizanų Vyto Jakaičio-Briedžio, Kazio Nikžentaičio-Lokio, Adolfo Paškausko-Žvaigždės, Edvardo Paškausko-Vanago, Antano Pavalkio-Paparčio, Jurgio Simanavičiaus, Alfonso Stulgaičio-Vilko, Jono Šimulyno-Levo, Juozo Veselio-Balandžio atminimui.

Aut. architektas Reigirdas Eigelis.
Atidengtas 1997 m. rugpjūčio 9 d. LPKTS Jurbarko skyriaus nario Vlado Meškausko rūpesčiu.

Šilinės kaimo miškas

Kryžius šioje vietoje buvusių užkastų 1946 m. birželio 19 d. kautynėse su MVD vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviais bei MVD Gelgaudiškio, Jurbarko ir Raudonės vls. poskyrių stribais žuvusių Jungtinės Kęstučio apygardos Skirsnemunės būrio vado Juozo Galbogio-Štrauso, jo pavaduotojo Stasio Oržakausko-Kovo ir partizanų Vyto Jakaičio-Briedžio, Kazio Nikžentaičio-Lokio, Adolfo Paškausko-Žvaigždės, Edvardo Paškausko-Vanago, Antano Pavalkio-Paparčio, Jurgio Simanavičiaus, Alfonso Stulgaičio-Vilko, Jono Šimulyno-Levo, Juozo Veselio-Balandžio atminimui.

Aut. Benediktas Šimulynas.
Pastatytas 1989 m. rugpjūčio mėn. Benedikto Šimulyno rūpesčiu.

Šimkaičių miestelis

Šimkaičių miestelio kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Jasaičių šeimos narių, tame tarpe 1954 m. iš Paalsio I k. perlaidotos 1946 m. birželio 11 d. žuvusios Jungtinės Kęstučio apygardos Skirsnemunės būrio partizanų ryšininkės Veronikos Kasčiukaitytės-Jasaitienės ir įamžinto 1985 m. Maskvoje mirusio jos brolio, partizanų rėmėjo, politinio kalinio Prano Kaščiukaičio, atminimui.

Pastatytas 1989 m. dukters Janinos Jasaitytės-Ragatiauskienės rūpesčiu.

Antanavos kaimas

Tipinis atminimo ženklas 1953 m. rugsėjo 19 d. kaime žuvusių paskutiniojo Kęstučio apygardos vado Jono Vilčinsko-Algirdo ir partizano Juozo Dobrovolskio-Ramūno atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 2005 m. liepos 28 d.

Griaužų kaimas

Tipinis atminimo ženklas 1944 m. gruodžio 24 d. kaime žuvusių Lietuvos laisvės armijos partizanų Alfonso Černecko, Marcelijaus Dabašinsko, Jono Karabino, Prano Kubilinsko, Jono Lepiko ir kaimo gyventojų Antano Bakučio, Jurgio Bakučio, Kazimiero Bakučio (g. 1901 m.), Kazimiero Bakučio (g. 1929 m.), Onos Dabašinskienės, Jurgio Didjurgio, Antano Paulausko, Kazimiero Stulgaičio, Antano Totilo atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 2007 m. birželio 14 d.

Paalsio II kaimas

Paminklas šioje vietoje buvusioje Vinco Bakšaičio sodyboje įrengtame bunkeryje 1951 m. gruodžio 5 d., MGB kariuomenės vidaus apsaugos būrio kareivių ir MGB Raseinių r. skyriaus stribų vykdytos karinės–čekistinės operacijos metu, žuvusių Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės būrio vado Jono Petrausko-Šarūno, šio būrio partizano Jeronimo Kapturausko-Ulano ir Birutės rinktinės partizano Ipolito Tverkaus-Vido atminimui.

Atidengtas 1990 m. gruodžio 15 d.

Paparčių kaimas

Kryžius šioje vietoje buvusioje partizanų rėmėjos Masalskienės sodyboje 1947 m. balandžio 4 d. kautynėse su MGB Raseinių aps. skyriaus operatyvine grupe žuvusių Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo būrio partizanų Alfonso Čekaičio-Džiugo, Stepono Juškio-Kosto, Jono Mejerio-Algimanto, Juozo Nausėdos-Vaišnoro, Jono Parnarausko, Stepono Tolišausko-Poviliuko, Stasio Urbono-Urbonavičiaus-Vidugirio, Kazio Valaičio, Jono Žukausko-Juraičio, Petro Žukausko-Viksvos, Stepono Žukausko-Jurgučio atminimui.

Aut. Izidorius Kupstys.
Atidengtas 1997 m. balandžio 6 d. Izidoriaus Babiliaus rūpesčiu.

Vadžgirio kaimo kapinės

Antkapinis kryžius šioje vietoje palaidotų Dobilaičių šeimos narių, tame tarpe 1990 m. iš Mikutaičių II k. perkelto 1945 m. birželio 25 d. Raseinių aps. Jurbarko vls. Dargaitėlių k. žuvusio Girdžių būrio partizano Antano Dobilaičio-Untės, atminimui.

Pastatytas XX a. antroje pusėje Dobilaičių šeimos artimųjų rūpesčiu.

Veliuonos miestelis

K. Veverskio / Žemdirbių g.

Paminklinis akmuo Lietuvos laisvės armijos (LLA) steigėjo ir vyriausiojo vado Kazio Veverskio–Senio, žuvusio 1944 m. gruodžio 28 d. Kauno aps. Raudondvario vls. Aukštutinių / Žemutinių Kaniūkų kaimų sankirtoje, atminimui.

Atidengtas 2001 m. liepos 7 d. brolio Aleksandro Veverskio ir brolienės Janinos Veverskienės rūpesčiu.

Prie Veliuonos miestelio kapinių

Lauko akmenų mūro paminklas ir paminklinė kompozicija šioje vietoje užkastų 1945–1953 m. Veliuonos apylinkėse žuvusių Jungtinės Kęstučio (vėliau – Kęstučio) apygardos partizanų atminimui.

Lauko akmenų mūro paminklo aut. Mindaugas Šlepševičius. Atidengtas 1990 m. lapkričio 4 d. Veliuonos seniūno Mindaugo Šlepševičiaus rūpesčiu.

Paminklinės kompozicijos aut. architektas Alfredas Žvinys. Atidengta 1996 m. lapkričio 2 d. buvusio partizano, politinio kalinio, LPKTS Jurbarko skyriaus pirmininko Petro Gervyliaus rūpesčiu.

Džiaugių kaimas

Paminklas šioje vietoje buvusioje sodyboje 1945 m. liepos 16 d. NKVD Kauno aps. skyriaus karinės-operatyvinės grupės žiauriai nužudytų sodybos šeimininko Vlado, jo žmonos Liucijos, sūnaus Vytauto ir dukters Birutės Ulinskų, piemenuko Alberto Montvydo, kaimo gyventojų Kosto Marcinkevičiaus ir Kazio Masaičio atminimui.

Autorius Kazys Marcinkus.
Atidengtas 1990 m. liepos 14 d. artimųjų rūpesčiu.

Škeršpylių kaimas

Kryžius šioje vietoje buvusioje sodyboje gyvenusių sodybos šeimininko Pranciškaus, jo brolių Antano ir Jono Šliuževičių, nužudytų 1945 m. sausio 21 d. NKVD Ariogalos vls. poskyrio enkavedistų ir stribų, atminimui.

Aut. tautodailininkai Alvydas Balčaitis ir Arūnas Šafronas.
Pastatytas 1990 m. Šliuževičių šeimos artimųjų rūpesčiu.

Tamošių kaimas

Paminklinis ansamblis 1945 m. liepos mėn. Burbinės miške Smerš 298-ojo pulko 6-osios kuopos kareivių žiauriai nužudytų Vlado Adomavičiaus, Antano ir Domicėlės Bučkių, Juozo ir Domicėlės Džiaugių, Motiejaus Jankausko, Stasio Kučinsko, A. Liaudansko, Jono Mockaičio, Kazimiero Šveikausko ir 1945 m. liepos 16 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Džiaugių k. Ulinskų sodyboje NKVD Kauno aps. skyriaus karinės-operatyvinės grupės žiauriai nužudytų Vlado, Liucijos, Vytauto ir Birutės Ulinskų, Benedikto Gudžiūno, Alberto Montvydo, Kosto Marcinkevičiaus, Kazio Masaičio atminimui.

Aut. tautodailininkas Juozas Grabauskas.
Atidengtas 1990 m. liepos 14 d. Veliuonos mokytojos Bronės Masaitytės rūpesčiu.

Balandinės girininkija

Balandinės miškas. 40 kvart. 1 sklypas

Paminklas Balandinės miške buvusių užkastų 1944–1953 m. Eržvilko apylinkėse žuvusių Jungtinės Kęstučio (vėliau – Kęstučio) apygardos partizanų atminimui.

Aut. architektas Alfredas Žvinys.
Atidengtas 1998 m. spalio 9 d. buvusio partizano, politinio kalinio, LPKTS Jurbarko skyriaus pirmininko Petro Gervyliaus rūpesčiu.

Balandinės miškas. 40 kvart. 6 sklypas

Kryžius šioje vietoje buvusių užkastų 1945 m. liepos 9 d. Raseinių aps. Jurbarko vls. Kažemėkų miške kautynėse su NKVD pasienio kariuomenės 95-ojo pasienio būrio kareiviais žuvusių būrio vado Petro Švedo ir partizanų Izidoriaus Kriščiaus, Juozo Lekučio, Vinco Lekučio, Broniaus Lionios, Prano Urbenio atminimui.

Atidengtas 1998 m. spalio 9 d. LPKTS Jurbarko skyriaus rūpesčiu.

Globių girininkija

Purviškių miškas. 11 kvart. 7 sklypas

Tipinis atminimo ženklas 1948 m. rugsėjo 15 d. šiame miške kautynėse su MGB Tauragės vls. poskyrio stribais ir MGB vidaus kariuomenės 273-iojo šaulių pulko kareiviais žuvusių Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo viršininko Juozo Stanevičiaus-Gedimino, rinktinės štabo pareigūnų Mečislovo Dargužo-Aro, Simo Gavėnios-Drąsučio, Broniaus Kačiušio-Jūros, Simo Macaičio-Sakalo, Vlado Narušonio-Šilo, Naro, Alekso Valančiaus-Žydrūno ir Jono Stoškaus-Eimučio būrio partizanų Juozo Dailidaičio-Valiaus, Boleslovo Jurkausko-Santvaro, Dominyko Mišeikio-Arūno, Vlado Pečkausko-Saturno, Juozo Remeikio-Pilėno, Prano Strainio-Pranciškaus atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 2007 m. rugpjūčio 8 d.

Purviškių miškas. 18 kvart. 4 sklypas

Koplytėlė šioje vietoje įrengtame bunkeryje 1950 m. gruodžio 12 d. kautynėse su 14 MVD Jurbarko r. skyriaus stribų ir 40 MVD vidaus kariuomenės 273-ojo šaulių pulko kareivių žuvusių Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Visvydo tėvūnijos partizanų Marijos Šimkienės-Drebulės, Antano Šimkaus-Jazmino ir Prano Undraičio-Paganinio atminimui.

Aut. A. Eigertas. Atidengta 1990 m. gruodžio 1 d. dukters Onos Šimkutės-Eigertienės rūpesčiu.

2002 m. pakeista tipiniu atminimo ženklu

Aut. dizaineris Romas Navickas. Atidengtas 2002 m. rugsėjo 25 d. Vlado Meškausko rūpesčiu.

Mantvilių girininkija

Mantvilių miškas. 35 kvart. 7 sklypas

Ženklas, nurodantis, kad šioje vietoje 1945–1946 m. žiemą įrengtose penkiose Jungtinės Kęstučio apygardos žeminėse gyveno ir dirbo Girdžių, Jurbarko bei Pavidaujo būrių partizanai.

Pastatytas 1997 m. buvusio partizano, politinio kalinio, LPKTS Jurbarko skyriaus pirmininko Petro Gervyliaus rūpesčiu.

Viena iš penkių šioje vietoje 1945–1946 m. žiemą įrengtų Jungtinės Kęstučio apygardos žeminių, kurioje gyveno ir dirbo Girdžių, Jurbarko bei Pavidaujo būrių partizanai.

Atstatyta 1997 m. buvusio partizano, politinio kalinio, LPKTS Jurbarko skyriaus pirmininko Petro Gervyliaus rūpesčiu.

Kryžius šioje vietoje 1946 m. pradžioje žuvusių ir netoliese palaidotų Jungtinės Kęstučio apygardos partizano Broniaus Galvono-Untės ir partizanų ryšininko Juozo Povilaičio-Ąžuolo atminimui.

Atidengtas 1997 m. spalio 18 d. buvusio partizano, politinio kalinio, LPKTS Jurbarko skyriaus pirmininko Petro Gervyliaus rūpesčiu.

Šimkaičių girininkija

Šimkaičių miškas. 15 kvart. 8 sklypas

Paminklas šioje vietoje užkastų 1945–1957 m. Šimkaičių apylinkėse žuvusių Jungtinės Kęstučio (vėliau – Kęstučio) apygardos partizanų atminimui.

Aut. A. Balšaitis.
Atidengtas 1990 m. spalio 3 d. E. Klimaitienės ir J. Milerio rūpesčiu.

Šimkaičių miškas. 58 kvart. 9 sklypas

Paminklas ir atstatytas bunkeris šioje vietoje įrengtame bunkeryje 1951 m. gruodžio mėn.-1953 m. gegužės mėn. gyvenusio ir dirbusio, 1953 m. gegužės 30 d. suimto 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo pirmininko, generolo Jono Žemaičio–Vytauto atminimui.

Atstatytas bunkeris atidengtas 1995 m. lapkričio 26 d. LPKTS Kauno skyriaus nario Alfonso Šulco rūpesčiu.
Paminklas atidengtas 1998 m. gegužės 24 d. LPKTS Kauno skyriaus nario Alfonso Šulco rūpesčiu.

22 kvart. 15 sklypas

Ženklas šioje vietoje įrengtame bunkeryje 1952 m. gruodžio 6 d. kautynėse su MGB kariuomenės kareiviais žuvusių Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Visvydo tėvūnijos Rolando būrio grupės vado Vacio Sarockio-Žaibo, Erelio ir partizanų Zigmo Petraičio-Tomo, Elenos Sakalauskaitės-Sarockienės atminimui.

Pastatytas 1997 m. buvusio partizano, politinio kalinio, LPKTS Jurbarko skyriaus pirmininko Petro Gervyliaus rūpesčiu.

22 kvart. 20 sklypas

Kryžius netoliese įrengtame bunkeryje 1952 m. gruodžio 6 d. kautynėse su MGB kariuomenės kareiviais žuvusių Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Visvydo tėvūnijos Rolando būrio grupės vado Vacio Sarockio-Žaibo, Erelio ir partizanų Zigmo Petraičio-Tomo, Elenos Sakalauskaitės-Sarockienės atminimui.

Pastatytas 1996 m. buvusio partizano, politinio kalinio, LPKTS Jurbarko skyriaus pirmininko Petro Gervyliaus rūpesčiu.