Gedimino g.

Miesto skveras tarp Gedimino g. ir Kaišiadorių geležinkelio stoties

Paminklas Kaišiadorių miesto ir rajono tremtinių bei politinių kalinių, žuvusių tremtyje ir lageriuose, atminimui.

Aut. architektas Stasys Petrauskas, keramikė Audronė Skarbaliūtė.
Atidengtas 1996 m. birželio 14 d.
(Daugiau skaitykite žurnale „Genocidas ir rezistencija“)

J. Misiūno aikštė

Kaišiadorių geležinkelio pastatas

Paminklinė lenta šioje stotyje Antrojo pasaulinio karo metais geležinkelio apsaugos policijos viršininku dirbusio Didžiosios kovos apygardos vado Jono Misiūno-Žalio Velnio atminimui.

Aut. A. Pševaluckas.
Atidengta 1997 m. kovo 11 d.
(Daugiau skaitykite žurnale „Genocidas ir rezistencija“)

Brazio g. 6

Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedros šventorius

Kryžius Kaišiadorių miesto ir rajono tremtinių bei politinių kalinių atminimui.

Aut. tautodailininkas Algis Šalkauskas.
Atidengtas 1989 m. birželio 14 d.
(Daugiau skaitykite žurnale „Genocidas ir rezistencija“)

Naujosios Kaišiadorių kapinės

Koplyčia 1990 m. spalio 6 d. šioje vietoje palaidotų Kaišiadorėlių kaimo žvyrduobėse rastų 1947 m. kovo 3 d. Babiliaus sodyboje tarp Kalvių ir Viliūnų kaimų žuvusių aštuonių Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio būrio ir 1945 m. lapkričio mėn. Rumšiškių vls. Livintų kaime žuvusio Žalio Velnio rinktinės bataliono vado Prano Petkevičiaus-Kariūno, 1991 m. rugpjūčio 17 d. Žiežmarių senosiose žydų kapinėse rastų 1947 m. vasario 4 d. Krasnasėlio kaime žuvusių aštuonių Didžiosios kovos apygardos partizanų bei visų Kaišiadorių krašto partizanų atminimui.

Aut. architektas Stasys Petrauskas, keramikė Audronė Skarbaliūtė, vitražistas Kazimieras Morkūnas.
Atidengta 1998 m.
(Daugiau skaitykite žurnale „Genocidas ir rezistencija“)

Miesto rytinė dalis

Buvusios žvyrduobės

Kryžius šioje vietoje buvusių užkastų 1944–1954 m. Kaišiadorių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Algis Šalkauskas.
Pastatytas 1995 m.
(Daugiau skaitykite žurnale „Genocidas ir rezistencija“)

Miesto vakarinė dalis

Kelias Kaišiadorys–Antakalnis

Kryžius šioje vietoje 1941 m. birželio 24 d. besitraukiančios Raudonosios armijos kareivių nužudyto Merkinės klebono Andriaus Juknevičiaus atminimui.

Pastatytas Antrojo pasaulinio karo metais.
Atstatytas 1989 m.
Aut. Mindaugas Narevičius.

Kruonio miestelis

Skveras

Koplytstulpis šioje vietoje niekintų 1944–1953 m. Kruonio apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Algis Šalkauskas, Zenonas Sakalauskas.
Pastatytas 1990 m.
(Daugiau skaitykite žurnale „Genocidas ir rezistencija“)

Kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje slapta palaidotos iš niekinimo vietos Kruonio aikštėje pavogtos 1948 m. gegužės 27 d. Kruonio vls. Joniliškių kaimo apylinkėse žuvusios Didžiosios kovos apygardos partizanės Genovaitės Lekavičiūtės atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Darsūniškio miestelis

Kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1941 m. birželio 26 d. besitraukiančios Raudonosios armijos netoli Dijokiškių kaimo nužudyto Prano Maciulevičiaus atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.
(Daugiau skaitykite žurnale „Genocidas ir rezistencija“)

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1941 m. birželio 26 d. besitraukiančios Raudonosios armijos netoli Dijokiškių kaimo nužudytų Prano ir Alekso Morkūnų atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.
(Daugiau skaitykite žurnale „Genocidas ir rezistencija“)

Dijokiškių kaimas

Kelias Darsūniškis – Kruonis kairė

Kryžius 1941 m. birželio 26 d. besitraukiančios Raudonosios armijos nužudytų Darsūniškio parapijos vyrų atminimui.

Aut. tautodailininkas Algis Šalkauskas.
Pastatytas 1999 m.

Joniliškių kaimas

Kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje slapta palaidotų 1946 m. kovo mėn. Kruonio vls. Ginteikiškių kaime B. Žukausko sodyboje kautynėse su Kruonio enkavėdistais žuvusių Didžiosios Kovos apygardos P. Ramanausko-Šnekučio būrio partizanų Adomo Lekavičiaus–Šarkos, Prano Mitkaus–Riešuto ir Kazimiero (pavardė nežinoma)–Šeško atminimui.

Atidengtas 2002 m. birželio mėn.

Antkapinis paminklas šioje vietoje slapta palaidotų Žukauskų šeimos narių, žuvusių 1946 m. kovo mėn. savo sodyboje Kruonio vls. Ginteikiškių kaime kautynėse tarp Didžiosios Kovos apygardos partizanų ir Kruonio enkavėdistų, atminimui.

Pastatytas XX a 2–oje pusėje.

Kalvių miestelis

Kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje slapta palaidotų 1948 m. rugpjūčio 12 d. Žiežmarių vls. Bublių kaime prie Strėvos upės kautynėse su MGB kariuomenės 261-ojo šaulių pulko 4-os kuopos kareiviais žuvusių Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės 3-ojo bataliono partizanų būrio vado Antano Praškevičiaus–Narsuolio ir jo brolio, partizano Prano Praškevičiaus–Lokio bei nežinia kur ir kada žuvusio jų brolio, partizano Bernardo Praškevičiaus atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Žydeikiškių kaimas

Kapinės

Antkapinis paminklas šiose kapinėse bendražygių slapta palaidoto 1945 m. sausio 19 d. Avinėlių kaime žuvusio Didžiosios Kovos apygardos 2-ojo būrio partizano Jono Slaninos–Berželio, Šnekučio atminimui.

Atidengtas 2003 m. rugpjūčio mėn.

Varkalių kaimas

Kryžius šioje vietoje buvusioje E. Kerevičienės sodyboje 1949 m. balandžio 14 d. Žiežmarių vls. MGB poskyrio vykdytos karinės–čekistinės operacijos metu žuvusių Didžiosios kovos apygardos partizanų Kazio Bumbulio-Tigro, Kazio Grigoravičiaus-Ryto ir Prano Mitkaus-Pavasario atminimui.

Gegužinės miestelis

Kryžius 1941 m. birželio 14 d. trėmimams atminti.

Aut. tautodailininkas Jonas Žentelis.
Atidengtas 1990 m. birželio 14 d.

Gegužinės Viešpaties apsireiškimo Švč. M. Marijos bažnyčios šventorius

Kryžius Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo atminimui.

Aut. tautodailininkas Jonas Žentelis.
Atidengtas 1990 m. birželio 14 d.

Buvusios mokyklos pastatas

Atminimo lenta šioje mokykloje 1924–1927 m. dirbusio ir gyvenusio Dainavos apygardos štabo nario Konstantino Bajerčiaus–Garibaldžio, suimto ir 1946 m. gruodžio mėn. nužudyto Alytaus MGB kalėjime, atminimui.

Atidengta 1997 m.

Pašulių kaimas

Kapinės

Dviejų antkapinių kryžių ir atminimo lentos kompozicija šiose kapinėse bendražygių ir vietinių gyventojų palaidotų 1945 m. balandžio 12 d. Pravieniškių miške žuvusių Didžiosios Kovos apygardos būrio vado Andriaus Zdanevičiaus-Morkos ir vienuolikos jo būrio partizanų atminimui.

Metalinis kryžius pastatytas XX a. vidurį.
Medinis kryžius pastatytas 1991 m. Aut. tautodailininkas Algis Šalkauskas.

Rusių kaimas

Kapinės

Antkapinis Lietuvos kario kryžius 1946 m. gegužės 16 d. per kautynes tarp Didžiosios Kovos apygardos partizanų ir Žaslių stribų savo sodyboje Rusių kaime žuvusios Antosės Arbočienės atminimui.

Pastatytas 2001 m. vasarą.

Antkapinis paminklas šioje vietoje slapta palaidoto 1945 m. rugpjūčio mėn. Žaslių įgulos kareivių nužudyto Didžiosios Kovos apygardos A. Kinderevičiaus-Jurgino būrio partizano Vaclovo Suslavičiaus-Klevo atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje slapta palaidoto iš užkasimo vietos Žaslių m. Kliuko pušinėlio perkelto 1946 m. kovo 20 d. Žaslių valsčiuje žuvusio Didžiosios Kovos apygardos būrio vado Justino Vilkevičiaus-Krūmo atminimui.

Atidengtas 2005 m. liepos 23 d.

Antkapinis paminklas šioje vietoje slapta palaidoto iš užkasimo vietos Žaslių m. Kliuko pušinėlio perkelto 1946 m. kovo mėn. Žaslių įgulos kareivių nužudyto Didžiosios Kovos apygardos partizano Benedikto Arbočiaus-Žaibo atminimui.

Pastatytas XX a. antoje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 2001 m. mirusio politinio kalinio, Didžiosios kovos apygardos A. Kinderevičiaus-Jurgino būrio partizano Bronislovo Krilavičiaus atminimui.

Pastatytas 2003 m.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1945 m. enkavėdistų nužudyto Petro Tatarūno atminimui.

Pastatytas 1997 m.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1945 m. vasario mėn. enkavėdistų nužudyto Prano Suslavičiaus atminimui.

Pastatytas 1978 m.

Šilonių kaimas

Kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje artimųjų ir bendražygių slapta palaidotų 1945 m. pavasarį Šilonių-Jačiūnų miške žuvusių Didžiosios kovos apygardos partizanų Jono Čiurinsko–Lašo ir Vlado Verkausko–Paparčio atminimui.

Pastatytas 1999 m.

Antkapinis kryžius šioje vietoje slapta vietinių gyventojų palaidoto 1945 m. pavasarį Šilonių kaimo pamiškėje Žaslių stribo Prano Raudeliūno nužudyto rezistento Leono atminimui.

Pastatytas apie 2002 m.

Antkapinis paminklas šioje vietoje slapta iš užkasimo vietos Kaišiadorių žvyrduobėse perkelto 1947 m. lapkričio 3 d. Palomenės kaime žuvusio Didžiosios kovos apygardos partizano Prano Dzeventlausko–Liepos, Putino atminimui.

Pastatytas 1974 m.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1945 m. sausio 27 d. Šilonių kaime enkavėdistų nužudyto Antano Kinderevičiaus ir šalia jo slapta palaidoto pusbrolio, Didžiosios kovos apygardos partizano Prano Kinderevičiaus–Paparčio, 1945 m. liepos mėn. mirusio nuo žaizdų po mūšio Budelių kaime, atminimui.

Pastatytas XX a 9-ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas slapta palaidoto 1949 m. birželio 10 d. Šilonių kaimo miške žuvusio Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės partizano Bernardo Žvirblio–Voverės atminimui.

Pastatytas 2001 m.

Paparčių miestelis

Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios šventorius

Kryžius žuvusių Paparčių parapijos Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Algis Šalkauskas.
Pastatytas 1993 m.

Kapinės

6 tipiniai Lietuvos karių kryžiai šioje vietoje slapta palaidotų septynių 1945 m. birželio 27 d. Budelių kaime ir septynių, įvairiu laiku ir įvairiose vietose žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų bei 1989 m. perlaidoto 1970 m. tremtyje Intos m. mirusio šios apygardos partizano Prano Žičiaus-Vėtros atminimui.

Atidengti 2001 m. vasarą.

Antkapinis paminklas šioje vietoje slapta palaidoto 1946 m. Budelių kaime žuvusio Didžiosios Kovos apygardos partizano Viktoro Paškevičiaus–Samanos atminimui.

Pastatytas XX a 9-ajame dešimtmetyje.

Kaugonių kaimas

Buvusi Jono Petkevičiaus sodyba

Koplytstulpis šioje sodyboje 1944 m. rugpjūčio mėn. įkurtos Didžiosios Kovos rinktinės (vėliau pavadintos apygarda) atminimui.

Aut. tautodailininkas Algis Šalkauskas.
Pastatytas 1994 m.

Rumšiškių miestelis

Kelias į Lietuvos liaudies buities muziejų

Kryžius Rumšiškių miestelio ir jo apylinkių gyventojų, ištremtų bei išvežtų į sovietinius lagerius, atminimui.

Aut. tautodailininkas Algis Šalkauskas, Zenonas Sakalauskas.
Pastatytas 1990 m.

S. Nėries g. 6, Lietuvos liaudies buities muziejus. 1941 m. birželio 14 d. tremties ir rezistencinės kovos ekspozicija

Koplytstulpis 1941 m. birželio 14 d. tremties atminimui.

Aut. tautodailininkas Leonardas Černiauskas.
Atidengtas 1991 m. birželio 14 d.

Jurtos, kurioje gyveno 1941 m. birželio 14 d. prie Laptevų jūros ištremti lietuviai, kopija.

Pastatyta 1992 m.

Skulptūra “Šeimos kančia” 1941 m. birželio 14 d. tremties išblaškytų šeimų atminimui.

Aut. tautodailininkas Teofilis Patiejūnas.
Atidengta 1994 birželio 14 d.

Vagonas, kuriuo buvo tremiami Lietuvos piliečiai.

Pastatytas 1996 m. liepos 7 d.

Partizanų bunkeris šlaite.

Aut. architektė Audronė Lainauskaitė.
Atidarytas 2001 m.

Pravieniškės

Kelias į Pravieniškių sustiprinto griežtojo režimo pataisos darbų koloniją

Paminklinė kompozicija 1941 m. birželio 26 d. besitraukiančios Raudonosios armijos išžudytų Pravieniškių lageryje kalintų 450 politinių kalinių ir lagerio darbuotojų bei jų šeimų atminimui.

Aut. tautodailininkas Algis Šalkauskas, Zenonas Sakalauskas.
Atidengta 1991 m. birželio 26 d.

Žaslių miestelis

Kliuko pušynėlis

Kryžius šioje vietoje užkastų 1944–1950 m. Žaslių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų ir Žaslių valsčiaus NKVD-MGB poskyryje nužudytų žmonių atminimui.

Aut. tautodailininkas Algis Šalkauskas.
Pastatytas 1991 m.

Paminklas šioje vietoje užkastų 1944–1953 m. Žaslių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui.

Atidengtas 1991 m. liepos 6 d.

Kryžius šioje vietoje buvusių užkastų 1945 m. balandžio 15 d. žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų Boleslovo Balčiūno-Šarūno ir Vytauto Matačiūno-Gaidžio atminimui.

Aut. tautodailininkas Algis Šalkauskas, Zenonas Sakalauskas.
Pastatytas 1999 m.

Bertešiūnų kaimas

Žasliai – Zūbiškės kelio kairė

Kryžius Bertešiūnų kaimo vyrų, žuvusių 1945 m. pavasarį nuo bolševikinių okupantų, atminimui.

Pastatytas 1946 m. pavasarį.

Žiežmarių miestelis

Senosios žydų kapinės

Paminklas šioje vietoje užkastų 1944–1954 m. Žiežmarių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui.

Aut. architektas Stasys Petrauskas.
Pastatytas 1991 m.
Sudaužytas 1996 m.
Atstatytas 1999 m. Aut. architektas Zenonas Sakalauskas.

Kairiškių kaimas

Kapinės

Antkapinis stogastulpis šioje vietoje 1989 m. perlaidoto 1955 m. tremtyje Jarcevo r. Krasnojarsko kr. mirusio Justino Čepulionio atminimui.

Pastatytas 1990 m.

Paminklas žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų, kilusių iš Kairiškių kaimo, atminimui.

Aut.tautodailininkas Algis Šalkauskas.
Atidengtas 2003 m. rugpjūčio mėn.

Kaukinės kaimas

Kaimo centras prie ežerėlio

Kryžius Didžiosios Kovos apygardos partizanų, žuvusių 1944–1952 m. Kaukinės miške, atminimui.

Aut.tautodailininkas Algis Šalkauskas.
Atidengtas 2004 m. rugsėjo 8 d.

Vladikiškių kaimas

Triliškių gojelis

Stogastulpis šioje vietoje 1944–1945 m. enkavėdistų kankintų, nužudytų ir užkastų rezistentų bei civilių gyventojų atminimui.

Aut. tautodailininkas Algis Šalkauskas.
Pastatytas 1997 m.

Būdos girininkija

Beištrakių miškas. 245 kvart. 2,5 sklypas

Kryžius šioje vietoje buvusiame bunkeryje 1951 m. gruodžio 16 d. žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų Jono Balčiūno-Varnėno ir Zigmo Balčiūno-Agurko atminimui.

Aut. Bronius Matačiūnas.
Atidengtas 1993 m. rudenį žuvusių partizanų brolio Adolfo Balčiūno šeimos iniciatyva.

Kruonio girininkija

Šilelio (Gojaus) miškas. 44 kvart. 12 sklypas

Kryžiaus ir 30 kryželių kompozicija šioje vietoje užkastų 1944–1953 m. Kruonio apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui.

Aut. architektas Stasys Petrauskas, tautodailininkas Algis Šalkauskas, Zenonas Sakalauskas.
Pastatytas 1990 m.
(Daugiau skaitykite žurnale „Genocidas ir rezistencija“)

Koplytstulpis šioje vietoje buvusių užkastų 1946 m. vasario 16 d. Astragų kaime žuvusių Didžiosios kovos apygardos Saulės būrio partizanų Jurgio Krušinsko–Žiedelio, Stasio Lekavičiaus–Gulbino ir Prano Žukausko– Šalmo atminimui.

Aut. Eligijus Morkūnas.
Pastatytas 1990 m. Atidengtas 1990 m. vasario 16 d.
(Daugiau skaitykite žurnale „Genocidas ir rezistencija“)

Rumšiškių girininkija

Pravieniškių miškas

Koplytstulpis šiame miške 1945 m. balandžio 12 d. žuvusių Didžiosios Kovos apygardos būrio vado Andriaus Zdanevičiaus-Morkos ir vienuolikos jo būrio partizanų atminimui.

Aut. Vytautas Markevičius ir Eligijus Morkūnas.
Atidengtas 2002 m. balandžio 12 d.

Žaslių girininkija

Dainavos miškas. 173 kvart. 3 sklypas

Kryžius šioje vietoje buvusiame bunkeryje 1945 m. lapkričio 11 d. kautynėse su enkavedistais žuvusių Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės 4-osios kuopos vado Andriaus Petkevičiaus-Aguonos ir partizanų brolių Kazimiero Kazakevičiaus-Agurko bei Igno Kazakevičiaus-Rūtos atminimui.

Atidengtas 1991 m.vasarą.

Kaukinės miškas

Miško pradžia. Kelio Sutartiškės–Kaukinė dešinė

Paminklinis akmuo Didžiosios Kovos apygardos partizanų, žuvusių 1945–1948 m. Kaukinės miške ir jo apylinkėse, atminimui.

Atidengtas 2004 m. rugsėjo 8 d.