Radvilų g. Šv. Juozapo bažnyčios šventorius

Simbolinis antkapinis stogastulpis mokytojos, politinės kalinės Adelės Dirsytės, mirusios 1955 m. Magadano lageryje, atminimui

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Šėtos g. 10. Šv. Jurgio bažnyčios šventorius

Skulptūra Lietuvos kankinių atminimui.

Aut. tautodailininkas Viktoras Žentelis.
Pastatytas 1999 m.

Kryžius bolševizmo aukoms atminti.

Atidengtas 2005 m. birželio 14 d. LPKTS Kėdainių skyriaus ir buvusių tremtinių Reginos ir Antano Kuzmų rūpesčiu.

Alvydo Kanapinsko g. 10

Atminimo lenta šio namo 46 bute gyvenusio 1991 m. sausio 13 d. Vilniuje, ginant Nacionalinį radijo ir televizijos komitetą, TSRS desantininkų sužeisto ir Vilniaus ligoninėje mirusio Alvydo Kanapinsko atminimui.

Atidengta 1992 m. sausio 12 d.

Skongalio g. galas šalia Nevėžio užtvankos

Paminklinis akmuo šioje vietoje užkastų 1944–1953 m. Kėdainių apylinkėse žuvusių Jungtinės Kęstučio (vėliau Kęstučio) ir Vyčio apygardų partizanų atminimui.

Pastatytas 1989 m.
Kryžius pritvirtintas 1996 m. Julijono Ardavičiaus ir V. Smagurausko rūpesčiu.

Dotnuvos g. Kėdainių miesto kapinės

Kryžius Nežinomo partizano atminimui, primenantis visus tuos, kurie 1940-1953 m. žuvo už Tėvynės laisvę ir dabar guli kažkur pakasti, niekieno nelankomi ir neatrasti.

Atidengtas 1989 m. birželio 14 d. Julijono Ardavičiaus, J. Banio, R. Rimaičio ir V. Smagurausko rūpesčiu.

Kauno g. Kėdainių miesto kapinės

Trijų kryžių kompozicija Kėdainių krašto žmonių, žuvusių sovietiniuose lageriuose ir tremtyje, atminimui.

Aut. tautodailininkas Vytautas Ulevičius.
Atidengtas 1989 m. birželio 14 d.

Antkapinis koplytstulpis šioje vietoje 1991 m. sausio 16 d. palaidoto 1991 m. sausio 13 d. Vilniuje, ginant Nacionalinį radijo ir televizijos komitetą, TSRS desantininkų sužeisto ir Vilniaus ligoninėje mirusio Alvydo Kanapinsko atminimui.

Aut. tautodailininkas Vytautas Ulevičius.
Atidengtas 1992 m. sausio 12 d.

Antkapinis koplytstulpis 1991 m. vasario mėn. palaidoto 1991 m. sausio 13 d. Vilniuje, ginant televizijos bokštą, TSRS desantininkų sužeisto ir Vilniaus ligoninėje 1991 m. vasario 18 d. mirusio Vytauto Koncevičiaus bei šalia palaidotos 1995 m. gegužės 16 d. mirusios jo motinos, 1945 m. tremtinės Teklės Koncevičienės atminimui.

Aut. tautodailininkas Vytautas Ulevičius.
Atidengtas 1992 m. sausio 12 d.

Dotnuvos miestelis

Žemės ūkio akademijos parkas

Paminklas Žemės ūkio akademijos dėstytojų ir studentų, nukentėjusių sovietinės okupacijos metais, atminimui.

Aut. skulptorius Vladas Vildžiūnas, architektas Rimantas Dičius.
Pastatytas 1991 m.

Dotnuvos miestelio kapinės

Antkapinis paminklas 1990 m. iš užkasimo vietos perkeltų ir šiose kapinėse palaidotų 1952 m. spalio 1 d. Padotnuvio k. žuvusio Prisikėlimo apygardos vado Juozo Paliūno–Ryto, 1951 m. liepos 7 d. Sosių miške žuvusių Vyčio apygardos Briedžio rinktinės partizanų Liudo Augaus-Belužio, Boleslovo Klimo-Fausto, Valerijono Rabačiausko-Pavasarėlio, Vinco Sereikos-Jokerio, neatpažintos moters ir Dotnuvos žemėje žuvusių partizanų atminimui.

Aut. architektas Vytautas Kundrotas.
Atidengtas 1991 m. lapkričio 17 d.

Padotnuvio kaimas

Paminklinis akmuo šioje vietoje buvusioje Petro Krutkio sodyboje įrengtą bunkerį 1952 m. spalio 1 d. apsupus MGB Dotnuvos r. sk. karinei-čekistinei grupei, nusišovusio Prisikėlimo apygardos vado, paskutiniojo laikraščio “Prisikėlimo ugnis” redaktoriaus Juozo Paliūno–Ryto atminimui.

Aut. Juozas Meškuotis.
Atidengtas 1998 m. rugpjūčio mėn.

Kelias Mantviliškis-Krakės

Kryžius šioje vietoje 1946 m. spalio 10 d. žuvusio partizano Zigmo Žydelio-Fučio atminimui.

Aut. Jaunutis Julijonas Žydelis.

Gudžiūnų miestelis

Miestelio centras. Dotnuvėlės upelio šlaitas

Paminklinis akmuo šioje vietoje buvusių užkastų 1946–1953 m. Gudžiūnų apylinkėse žuvusių Jungtinės Kęstučio (vėliau Kęstučio) ir Prisikėlimo apygardų partizanų atminimui.

Pastatytas 1996 (1991) m. Teklės Balsevičienės rūpesčiu.

Naujosios Gudžiūnų miestelio kapinės

Antkapinis paminklas 1991 m. iš Dotnuvėlės upelio šlaito perkeltų ir šiose kapinėse palaidotų 1946–1953 m. Gudžiūnų apylinkėse žuvusių Jungtinės Kęstučio (vėliau Kęstučio) ir Prisikėlimo apygardų partizanų atminimui.

Aut. Juozas Meškuotis.
Pastatytas 1991 m.

Josvainių miestelis

Ariogalos g.

Paminklinis akmuo šioje vietoje niekintų 1945–1948 m. Josvainių apylinkėse žuvusių Jungtinės Kęstučio (vėliau Kęstučio) ir Vyčio apygardų partizanų atminimui.

Aut. skulptorius Sigitas Areliūnas.
Pastatytas 1995 m.

Parkelis prie vaikų darželio

Paminklas, kryžius ir koplytstulpis šioje vietoje užkastų 1945–1948 m. Josvainių apylinkėse žuvusių Jungtinės Kęstučio (vėliau Kęstučio) ir Vyčio apygardų partizanų atminimui.

Paminklo aut. Juozas Gaižiūnas. Pastatytas 1989 m.

Kryžiaus aut. Juozapas Grinius. Pastatytas 1995 m.

Koplytstulpio aut. tautodailininkas Adolfas Turauskas. Pastatytas 1995 m.

Ariogalos g. Naujosios Josvainių miestelio kapinės

Simbolinis antkapinis koplytstulpis Josvainių krašto žmonių, žuvusių sovietiniuose lageriuose ir tremtyje, atminimui.

Pastatytas 1989 m. klebono L. Kalinausko rūpesčiu.

senosios ruseiniŲ kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1945 m. lapkričio 4 d. Kėdainių aps. Josvainių vls. Ruseinių k. Mato Mažeikos sodyboje karinės-čekistinės operacijos metu žuvusių partizanų ryšininkės Genovaitės Jasaitytės, sodybos šeimininko žmonos Marijonos, sūnų Izidoriaus, Viktoro, dukterų Bronės, Veronikos ir Ruseinių kaimo gyventojų Zofijos Kunevičiūtės, Stefos Stokienės (Stuokienės) bei jos 2 metų sūnelio atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Krakių miestelis

Prie pastato S. Dariaus r S. Girėno g. 6. Smilgos upės užtvankos krantas

Paminklas šioje vietoje niekintų bei visų Krakių apylinkėse 1944–1952 m. žuvusių Jungtinės Kęstučio (vėliau Kęstučio) apygardos ir Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanų atminimui.

Aut. Juozas Meškuotis.
Atidengtas 1991 m. lapkričio 3 d.

Senosios Krakių miestelio kapinės

Simbolinis antkapinis paminklinis akmuo Krakių krašto žmonių, žuvusių partizaniniame judėjime, sovietiniuose lageriuos ir tremtyje, atminimui.

Aut. Juozas Meškuotis.
Atidengtas 1989 m. liepos 2 d.

Guptilčių kaimas

Kryžius šalia buvusioje Sibičio sodyboje 1950 m. gruodžio 28 d. kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareivių grupe ir MGB Dotnuvos r. stribais žuvusių Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės būrio vado pavaduotojo Mykolo Valaičio-Leliano, partizanų Alfonso Mankausko, Vinco Štuikio-Žiedo ir kautynėse sužeisto Alfonso Urbono-Linelio, Balandžio, Žilvyčio, žuvusio 1953 m. lapkričio 23 d. Kėdainių r. Ruseinių k., atminimui.

Aut. architektė B. Kundrotienė.
Pastatytas 1992 m.

Šulaičių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šiose kapinėse slapta iš Lenčių (Graužų) miško pamiškės brolio, partizano Liongino ir bendražygių perlaidoto 1944 m. gruodžio 16 d. kautynėse su NKVD užnugario apsaugos kariuomenės 13-ojo pasienio pulko kareiviais sužeisto ir 1945 m. sausio 15 d. mirusio ltn. Vlado Paparčio būrio partizano Augusto Štaro–Pukio atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Pelėdnagių miestelis

Vytauto Koncevičiaus g.

Paminklinė lenta šiame name gyvenusio 1991 m. sausio 13 d. Vilniuje, ginant televizijos bokštą, TSRS desantininkų sužeisto ir Vilniaus ligoninėje 1991 m. vasario 18 d. mirusio Vytauto Koncevičiaus atminimui.

Ansainių kaimas

Paminklinis ansamblis Ansainių kaimo žmonių, nukentėjusių sovietinės okupacijos metu, atminimui.

Aut. tautodailininkas Adomas Ganusauskas.
Pastatytas 1991 m.

Labūnavos kaimas

Labūnavos bokštas

Atminimo lenta ir kryžius šalia bokšto 1946 m. gruodžio 25 d. kautynėse su MVD kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviais bokšte žuvusių Jungtinės Kęstučio apygardos P. Lukšio rinktinės 4-ojo rajono būrio vado Jono Žilinsko-Tėvo, grupės vado Vlado Juškevičiaus-Kukučio, šios grupės partizanų Zenono Alaburdos-Patėvio, Jono Gulbino-Lašiuko, ryšininkių Elenos, Marijonos ir Onos Alaburdaičių, rėmėjų Boleslovo Derbuto, Jono Šimkūno bei civilių gyventojų Verutės Krivickaitės ir Kazio Soko atminimui.

Atminimo lenta atidengta 1996 m. gruodžio 25 d.
Kryžius pastatytas tarp 1995 ir 1998 m.

Nociūnų kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šiose kapinėse palaidotų Kšenavičių šeimos narių, tame tarpe 1949 m. pavasarį kautynėse su stribais sužeisto mirusio Vyčio apygardos partizano Stasio Kšenavičiaus–Žaibo atminimui.

Pastatytas 1989 m.

Antkapinis paminklas 1988 m. šioje vietoje perlaidotų 1948 m. balandžio 22 d. žuvusių Vyčio apygardos Adomo Dautarto-Žvirblio būrio partizanų Adolfo Naruševičiaus ir Antano Naruševičiaus–Vėtros atminimui.

Pastatytas 1989 m.

Slikių kaimas

Paminklas Slikių ir Akmenų kaimų Vyčio apygardos partizanų, žuvusių 1944–1955 m., atminimui.

Aut. architektas V. Kundrotas.
Atidengtas 1997 m. lapkričio 28 d. Liudo ir Stasės Bžozeckių bei Leono Naruševičiaus rūpesčiu.

naujosios Pernaravos miestelio kapinės

Paminklas 1944–1953 m. Pernaravos apylinkėse žuvusių Kęstučio apygardos P. Lukšio rinktinės (vėliau Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės) ir iš Pernaravos krašto kilusių žuvusių partizanų atminimui.

Aut. Pranas Žlabeckas.
Atidengtas 1992 m. liepos mėn.

Surviliškio miestelis

Surviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios šventorius

Kryžius Surviliškio valsčiaus politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti.

Aut. tautodailininkas Genrikas Galvanauskas.
Pastatytas 1998 m.

Naujoji Surviliškio miestelio kapinių dalis

Antkapinis paminklas ir tipiniai kryželiai 1990 m. iš už kapinių tvoros perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1944–1953 m. Surviliškio apylinkėse žuvusių devynių Vyčio apygardos Broniaus Karbočiaus-Bitės, Ipolito Lukoševičiaus-Baublio Trimito būrių ir iš Surviliškio krašto kilusių žuvusių partizanų atminimui.

Pastatytas 1992 m. Julijono Ardavičiaus rūpesčiu.

Šėtos miestelis

Miestelio pakraštys šalia Obelies upelio senosios vagos

Kryžius šioje vietoje užkastų 1945–1953 m. Šėtos apylinkėse žuvusių Vyčio apygardos partizanų atminimui.

Aut. architektas V. Pliuškys.
Atidengtas 1998 m. rugpjūčio 15 d.

Antkapinis paminklas šioje vietoje užkastų 1947 m. kovo 23 d. Kėdainių aps. Pagirių vls. Nemaniūnų k. Povilo Karazo sodyboje žuvusių Vyčio apygardos partizanų Donato Kličiaus-Žibutės ir Antano Mingailos-Žaibo atminimui.

Pastatytas tarp 1990-1998 m.

Šėtos miestelio kapinės

Kryžius Šėtos krašto žmonių, žuvusių sovietiniuose lageriuose ir tremtyje, atminimui.

Aut. tremtinys Pikčilingis.
Pastatytas 1990 m.

Antkapinis paminklas ir kryžius 1989 m. lapkričio 18 d. iš Obelies upelio senosios vagos perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1944–1953 m. Šėtos apylinkėse žuvusių aštuonių Vyčio apygardos partizanų atminimui.

Aut. Pranas Žlabeckas.
Pastatyti 1990 m.

1945 m. Kėdainių aps. Šėtos vls. Gaižiūnų k. žuvusio Juozo Naruševičiaus kapas.

Pagirių miestelis

Priešais posūkį į Šėtą

Paminklas Pagirių miestelio ir jo apylinkių gyventojų, žuvusių 1918–1920 m. kovose dėl Lietuvos Nepriklausomybės, 1944–1954 m. partizaniniame judėjime, sovietiniuose lageriuose ir tremtyje, atminimui.

Aut. Pranas Binkauskas ir Pranas Žlabeckas.
Atidengtas 1990 m. liepos 8 d. Petro Railos rūpesčiu.

Truskavos miestelis

Truskavos g. Priešais Truskavos Šventosios Dvasios bažnyčią

Paminklas Truskavos apylinkėse žuvusių partizanų, tremtyje, lageriuose ir kalėjimuose mirusių Truskavos parapijos gyventojų bei žuvusių partizanų atminimui.

Atidengtas 2004 m. birželio mėn. buvusios partizanų ryšininkės, politinės kalinės Vincės Krikštanavičiūtės-Valonienės–Dėdinos rūpesčiu.

Truskavos miestelio kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Stankevičių šeimos narių, tame tarpe 1945 m. sausio 24 d. Kėdainių aps. Šėtos vls. prie Piliakalnio k. Šėtos stribų nukankintų ir nušautų Užvermenės k. gyventojų tėvo Kazimiero, jo sūnų Antano ir Kosto Stankevičių atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Piliponių ir Minskų šeimos narių, tame tarpe 1945 m. sausio 23 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls., pakeliui į Užvermenės k., Šėtos stribų ir enkavėdistų nušauto partizanų rėmėjo Motiejaus Piliponio, atminimui.

Pastatytas XX a 9-ajame / XXI a 1-ajame dešimtmečiuose.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Janulių šeimos narių, tame tarpe 1945 m. sausio 23 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Užvermenės k. Šėtos stribų ir enkavėdistų nušauto Trakų k. gyventojo Antano Janulio, atminimui.

Pastatytas 1998 m.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Bučiūnų ir Staniulių šeimos narių, tame tarpe 1946 m. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Padvarninkų k. sovietų represinių struktūrų nušauto Albino Bučiūno, atminimui.

Pastatytas XX a 9-ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas 1945 m. pavasarį slapta iš Lapkalnio kalnelio N. Gursko ir Z. Stanikūno šioje vietoje perlaidoto 1945 m. vasario 6 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Varnakalnio miške, netoli Gudelių ežero, karinės-čekistinės operacijos metu žuvusio Truskavos partizanų būrio vado Juozo Žuko-Dobilo atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Maršalkų ir Šatkauskų šeimos narių, tame tarpe 1945 m. pavasarį slapta iš Lapkalnio kalnelio N. Gursko ir Z. Stanikūno šioje vietoje perlaidoto 1945 m. vasario 6 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Varnakalnio miške, netoli Gudelių ežero, karinės-čekistinės operacijos metu žuvusio Truskavos būrio partizano Jono Maršalkos, atminimui.

Pastatytas XX a 9-ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Šemežių šeimos narių, tame tarpe 1945 m. birželio 27 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Pašilėlių k. žuvusio Truskavos būrio partizano Juozo Šemežio, atminimui.

Pastatytas XX a 9-ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1946 m. žuvusio Vyčio apygardos Krikštaponio rinktinės 1-ojo rajono partizanų būrio vado Antano Užkuraičio-Liepos ir jo žmonos, 1947 m. tremtinės Juozapatos (Juzės) Užkuraitienės, mirusios 1989 m., atminimui.

Pastatytas XX a 9-ajame dešimtmetyje.

Antkapinis kryžius šioje vietoje slapta palaidoto 1946 m. lapkričio 11 d. Sipailiškių–Kazokų miške per susišaudymą su Kėdainių įgulos kareiviais žuvusio Vyčio apygardos Stasio Eitminavičiaus–Rupūžėno būrio Juozo Garucko-Juozo grupės skyriaus vado Antano Žuko-Žukovo ir antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1963 m. mirusio partizano tėvo, 1948 m. tremtinio Antano Žuko, 1994 m. mirusios sesers Antaninos Žukaitės ir įamžintos mamos, 1948 m. tremtinės Veronikos Žukienės, mirusios Buriatijoje 1954 m. rugsėjo 19 d., atminimui.

Pastatyti XX a 9-ajame dešimtmetyje.

Antkapinis koplytstulpis 1989 m. artimųjų iš Buriatijos parvežtų ir šioje vietoje perlaidotų tremtyje mirusių Zigmo ir Kotrynos Žukų atminimui.

Pastatytas XX a 9-ajame dešimtmetyje.

Paminklas Krasnojarsko kr. mirusių politinio kalinio ir tremtinio Silvestro bei jo žmonos, tremtinės Marijonos Grincevičių atminimui.

Pastatytas XX a 9-ajame / XXI 1-ajame dešimtmečiuose.

Anciškio kaimo kapinės

Antkapinis paminklas slapta iš Ramygalos miestelio perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1947 m. gruodžio 25 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Šukionių k. Svidersko sodyboje Ramygalos vls. MGB poskyrio surengtoje pasaloje žuvusių Vyčio apygardos būrio vado Vlado Railos-Makliako, Mykolaičio, jo pavaduotojo Vlado Gintauto, partizano Igno Plankio ir kitą dieną kaime žuvusio šio būrio partizano Vlado Liškos-Čigono, Perkūno Arkliuko atminimui.

Pastatytas XX a 9-ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Varnų šeimos narių, tame tarpe slapta artimųjų iš Ramygalos žvyrduobių perkelto 1949 m. kovo 11 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Jugailių (Jotainių?) k. Petraitienės sodyboje karinės-čekistinės operacijos metu žuvusio Vyčio apygardos partizano Zigmo Varno-Žentuko, atminimui.

Pastatytas 2009 m. spalio 18 d.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Kadžių šeimos narių, tame tarpe 1950 m. gegužės mėn. Ukmergės aps. Pagirių vls. Užuraiščių k. Ramygalos enkavėdistų nužudyto Jono Kadžio, įamžintų jo sūnų, Vyčio apygardos štabo narių, Marijono-Mariuko, nužudyto buvusio partizano, KGB agento Broniaus Jarmulkos 1948 m. balandžio 18 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Stebeikių k. Mykolo Meškonio sodyboje ir Broniaus-Vytauto, nužudyto buvusio partizano, KGB agento Broniaus Jarmulkos 1949 m. rugpjūčio 27 d. Ukmergės aps. Pagirių vls. Užuraiščių k. pusseserės Genovaitės Kadžytės sodyboje, atminimui.

Pastatytas 1954 m. artimųjų rūpesčiu.
Rekonstruotas 2010 m. brolio Antano Kadžio rūpesčiu.

Peiksvos kaimas

Paminklas šioje vietoje buvusioje Antano Sereikos sodyboje 1946 m. sausio 26 d. kautynėse žuvusių Vyčio apygardos Broniaus Karbočiaus būrio partizanų Alfonso Petrausko-Tūbelio, Prano Plančiūno-Valterio ir sodybos šeimininko sūnaus, partizanų ryšininko Broniaus bei suimto jo brolio, partizanų ryšininko Vytauto, žuvusio 1947 m. spalio 19 d. Magadano sr. Sevvostlage, atminimui.

Pastatytas 1994 (1995) m. Julijono Ardavičiaus iniciatyva.

Šventybrasčio miestelio kapinės

Antkapinis paminklas 1946 m. pavasarį slapta bendražygių iš Peiksvos k. Sereikų sodybos sudegusio kluono perkelto ir šioje vietoje palaidoto 1946 m. sausio 26 d. Peiksvos k. Antano Sereikos sodyboje kautynėse žuvusio Vyčio apygardos Broniaus Karbočiaus būrio partizano Prano Plančiūno-Valterio atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas 6-ajame dešimtmetyje motinos iš Peiksvos k. Sereikų sodybos sodo perlaidoto 1946 m. sausio 26 d. kautynėse Peiksvos k. Antano Sereikos sodyboje žuvusio Vyčio apygardos Broniaus Karbočiaus būrio partizanų ryšininko Broniaus Sereikos atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Ąžuoloto girininkija

Josvainių miškas. 50 kvart. 7 sklypas

Paminklas Kėdainių aps. Josvainių vls. Ruseinių k. šioje vietoje buvusioje Mato Mažeikos sodyboje 1945 m. lapkričio 4 d. karinės-čekistinės operacijos metu žuvusių sodybos šeimininko žmonos Marijonos, sūnų Albino, Izidoriaus, Viktoro, dukterų Bronės, Genovaitės, Veronikos, Ruseinių ir Barsukynės kaimo gyventojų Jurgio Jankausko, Vlado Kerzos, Zofijos Kunevičiūtės, Stokio (Stuokio) Juozo, jo žmonos Stefos, 2 metų sūnelio bei Kazio Šaro atminimui.

Autorius T. Adis.
Pastatytas 1990 m.

Antkapinis kryžius Kėdainių aps. Josvainių vls. Ruseinių k. šioje vietoje buvusioje Mato Mažeikos sodyboje 1945 m. lapkričio 4 d. karinės-čekistinės operacijos metu žuvusios ir name po sugriuvusia krosnimi palaidotos jo dukters Genovaitės Mažeikaitės atminimui.

Aut. Antanas Dzikas.
Pastatytas 1946 (1947) m.

Lančiūnavos girininkija

Dovydų miškas. 486 kvart. 14 sklypas

Paminklas šioje vietoje buvusiame bunkeryje kautynėse su MGB Kėdainių ir Ramygalos rajonų sk. operatyvinėmis grupėmis žuvusių 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) visuomeninės dalies viršininko Juozo Šibailos-Dieduko, Merainio ir LLKS tarybos prezidiumo nario Povilo Žilio-Klevo, Audrūno atminimui.

Atidengtas 2004 m. liepos 14 d.

Pašušvio girininkija

Lenčių miškas. 16 kvart. 10 sklypas

Kryžius ir atminimo plokštės šioje vietoje buvusioje partizanų stovykloje 1949 m. sausio 26 d. kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviais žuvusių Prisikėlimo apygardos būrio vado Antano Paliūno-Baublio ir partizanų Kazimiero Noreikos-Sakalo, Gaidžio, Antano Bako-Madelio, Stasio Daukšos-Tautvydo, Petro Litvino, Juliaus Mykolaičio-Karvelio ir Zigmo Vaitiekūno atminimui.

Aut. Zita Barauskienė.
Pastatytas 1991 m.

Šilainių miškas. 86 kvart. 6 sklypas

Paminklinis akmuo šioje vietoje 1944 m. gruodžio 16 d. kautynėse su NKVD užnugario apsaugos kariuomenės 13-ojo pasienio pulko kareiviais žuvusių devyniolikos Lietuvos kariuomenės ltn. Vlado Pabarčiaus vadovaujamo būrio partizanų atminimui.

Aut. Jonas Razmantas.
Atidengtas 1989 m. vasarą.

Šilainių miškas. 87 kvart. 3 sklypas

Antkapinis kryžius šioje vietoje slapta partizanų Prano Vasiliausko ir Henriko Liutkevičiaus palaidoto partizano Stasio Gražinsko-Vanago, nužudyto kaimo aktyvisto Jono Montvilos 1945 m. rugpjūčio mėn. Kėdainių aps. Krakių vls. Šulaičių k. Rimkų sodyboje, atminimui.

Atidengtas 1990 m. spalio 18 d.

Zembiškių miškas. 35 kvart. 9 sklypas

Paminklinis akmuo šioje vietoje 1945 m. vasario 15 d. kautynėse su sovietų represinėmis struktūromis žuvusių Lietuvos kariuomenės ltn., partizanų būrio vado Vlado Pabarčiaus ir dvidešimt vieno jo vadovaujamo būrio partizano atminimui.

Aut. Juozas Meškuotis.
Atidengtas 2000 m. gegužės 28 d.