Maironio g. Pastato Vilniaus g. 6, kuriame 1940 m. liepos mėn.–1941 m. birželio mėn. veikė NKVD pasienio kariuomenės 105-osios rinktinės štabas, kiemas

Stogastulpis okupacinių režimų kankinių ir aukų atminimui.

Aut. tautodailininkas Juozas Lukauskas.
Atidengtas 1989 m. birželio 9 d.

Vilniaus g. Kretingos II-ųjų kapinių šiaurinė dalis. Grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus

Atminimo lenta šioje koplyčioje palaidotų grafų Tiškevičių šeimos narių, tame tarpe 1941 m. prie Skuodo, vežant sunkiai sužeistus sukilėlius į ligoninę, žuvusio Birželio sukilimo dalyvio, grafo Kazimiero Viktoro Justino Marijos Tiškevičiaus, atminimui.

Koplyčia restauruota 2001-2004 m.
Atminimo lenta įrengta 2004 m.

Savanorių g. Pastauninko upelio dešinysis krantas

Kryžius šioje vietoje užkastų 1944–1953 m. Kretingos apylinkėse žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų atminimui.

Autoriai Ramutis Mažeika, Haroldas Pocevičius.
Atidengtas 2000 m. spalio 15 d.
Lenta atnaujinta 2005 m.

Vilniaus g. Senosios Kretingos kapinės

Paminklas 1940–1990 m. okupacijų laikotarpiu patirtoms lietuvių tautos kančioms atminti.

Aut. architektas Edmundas Giedrimas.
Atidengtas 1988 m. lapkričio 1 d.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų iš Auksūdžio (neofic. Ežkepių) kaimo 1990 m. perkelto partizano Mikalojaus Klaniaus–Algio, 1990–1991 m. iš įvairių Kretingos r. vietų perkeltų penkių nežinomų partizanų ir 1946–1953 m. Kretingos rajone žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų atminimui.

Aut. architektas Edmundas Giedrimas.
Atidengtas 1992 m. vasario 16 d.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 2006 m. mirusio Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Laisvūno būrio partizano, politinio kalinio Benedikto Vendelio-Lazdyno ir jo sesers Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Vigimanto būrio partinės Bronės Vendelytės-Saulutės, žuvusios 1951 m. spalio 7 d. Klaipėdos ir Plungės rajonų sankirtoje Reiskių-Tyro pelkėje, atminimui.

Atidengtas 1992 m. vasario 16 d.

Naujosios (Padvarių) Kretingos miesto kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1986 m. mirusio pedagogo, filosofo, teologo, Jungtinės Kęstučio apygardos informacijos skyriaus viršininko, politinio kalinio, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiaus kavalieriaus Petro Paulaičio-Aido atminimui.

Pastatytas 1986 m.

Vienuolių pranciškonų kapavietė

Antkapinė plokštė šioje vietoje palaidoto 1980 m. mirusio vienuolio pranciškono, partizanų rėmėjo, politinio kalinio, kunigo Antano Puodžiūno (tėvo Patricijaus, O. F. M.) atminimui.

Įrengta 1980 m.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1969 m. mirusio Prano Benečio (tremtinys), 1970 m. mirusios jo žmonos Sofijos (tremtinė) bei nežinia kur užkasto jų sūnaus, Žemaičių apygardos Kardo rinktinės žvalgybos skyriaus viršininko Prano Benečio–Mažojo Prano, Maželio, žuvusio 1948 m. balandžio 21 d. Vaineikių miške netoli Didžiųjų Žalimų k., Salantų vls., Kretingos aps., atminimui.

Pastatytas 1970 m.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1948 m. gegužės 26 d. Kretingos vls. Genčų k. ir Tūbausių k. apylinkėse miške MGB vidaus kariuomenės 273-ojo šaulių pulko kareivių vykdytos karinės–čekistinės operacijos metu žuvusio Žemaičių apygardos Kardo rinktinės štabo nario Kazimiero Šalniaus–Vlado 1976 m. mirusių motinos Onos (tremtinė) ir tėvo Norberto (tremtinys) Šalnių atminimui.

Pastatytas 1976 m.

Darbėnų miestelis

Palangos g.

Paminklas 1945–1965 m. kovojusių ir žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų, kilusių iš Darbėnų valsčiaus, atminimui.

Aut. skulptorius Gintautas Jonkus.
Pastatytas 2005 m.

Turgaus g.

Koplytstulpis 1941, 1944-1951 m. Darbėnų apylinkės tremtinių atminimui.

Pastatytas 1989 m.

Turgaus g. Darbėnų centrinė aikštė

Kryžius Darbėnų apylinkės gyventojų, nukentėjusių 1940-1989 m. okupacijų metu, atminimui.

Pastatytas 1990 m.

Turgaus g. Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios šventorius

Kryžius Darbėnų apylinkės motinų, kurių sūnūs ir dukros 1944-1953 m. žuvo kovose dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės, atminimui.

Pastatytas 2001 m.

Turgaus g. 4. Buvusio Darbėnų valsčiaus NKVD-MVD-MGB poskyrio teritorijos pietrytinė dalis

Paminklas Darbėnų valsčiaus NKVD–MVD–MGB poskyrio pastate nužudytų gyventojų atminimui.

Aut. dailininkė Rita Gorodeckienė.
Pastatytas 1992 m.

Kryžius šioje vietoje užkastų 1945–1965 m. Darbėnų valsčiuje žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų ir Darbėnų valsčiaus NKVD–MVD–MGB poskyrio pastate nužudytų suimtų gyventojų atminimui.

Aut. Adolfas Kontrimas.
Atidengtas 2000 m. spalio 1 d.
Bendra kompozicija perstatyta 2006 m.

Palangos g. Darbėnų kapinių naujoji dalis

Antkapinis paminklas šioje vietoje 1993 ir 1998 m. iš buvusio Darbėnų valsčiaus NKVD–MVD–MGB poskyrio teritorijos perkeltų ir šioje vietoje palaidotų nežinomų Žemaičių apygardos partizanų bei 1998 m. iš Linkių miško perkelto ir šalia palaidoto 1948 m. kovo 23 d. žuvusio partizano Vladislovo Galdiko atminimui.

Aut. Gytis Tiškus.
Pastatytas 1992 m.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Januševičių šeimos narių, tame tarpe slapta palaidoto 1946 m. kovo 23 d. Kretingos aps. Darbėnų vls. Žydelių k. žuvusio Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizano Juozo Januševičiaus–Jonušo, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Vaičekauskų šeimos narių, tame tarpe slapta iš Darbėnų žvyrduobių perkelto 1947 m. vasario 16 d. Kretingos aps. Darbėnų vls., Auksūdžio (neofic. Ežkelių) k. žuvusio Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizano Adomo Vaičekausko, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Auksūdžio (neofic. Ežkepių) kaimas

Kryžius šioje vietoje buvusio palaidoto 1948 m. rugpjūčio 22 d. žuvusio Žemaičio apygardos Kardo rinktinės Vizbuto būrio partizano Mikalojaus Klanio–Algio atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Grūšlaukės kaimas

Šv. Jono Nepomuko bažnyčios šventorius

Kryžius ir paminklinė plokštė 1944–1965 m. žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų, kilusių iš Grūšlaukės apylinkių, atminimui.

Kryžiaus aut. Adolfas Kontrimas.
Atidengti 1999 m. gegužės 16 d.

Kaimo kapinės

Antkapinė plokštė šioje vietoje palaidotų Kontrimų šeimos narių, tame tarpe 2006 m. mirusio Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Kretingos kuopos vado, politinio kalinio ir tremtinio, Lietuvos Šaulių Sąjungos garbės šaulio, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio, atsargos leitenanto Adolfo Kontrimo-Montės, Tėvo, atminimui.

Įrengta 2006 m.

Knėžų kaimas

Buvusi Kontrimų sodybvietė

Kryžius Sibiro tremtinių Jono ir Barboros, jų vaikų – Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vado Kazimieros-Kontauto, Montės, Tėvo (žuvo 1952 m. spalio 30 d.), šios rinktinės partizanų, politinių kalinių Adolfo-Montės, Tėvo (Izidoriaus), Prano-Pauliaus, partizanų ryšininkų ir rėmėjų, politinių kalinių ir tremtinių Albinos, Antano, Augusto, Eleonoros, Jono ir Stanislavos Kontrimų atminimui.

Pastatytas 1989 m.

Lazdininkų kaimas

Buvusi Katkų sodybvietė

Kryžius naujakurių sodyboje, kurioje apie 1933-1950 m. gyveno Žemaičių apygardos Kardo rinktinės štabo žvalgybos viršininkas Juozapas Katkus-Nikiforas (žuvo 1950 m. spalio 27–28 d.), jo brolis, šios rinktinės štabo ryšininkas Mykolas Katkus-Jokimas (žuvo 1948 m. gegužės 26 d.), partizanų motina Ona Katkienė, partizanų rėmėjai, politiniai kaliniai ir tremtiniai Antanas Katkus, Magdalena Katkienė ir Barbora Katkutė.

Aut. partizanų tėvas P. Katkus.
Pastatytas XX a 4 dešimtmetyje.

Kaimo centrinė dalis

Paminklas šioje vietoje buvusioje Grabių sodyboje gimusių ir užaugusių Savanorio kūrėjo, kunigo prelato Jono Grabio, mirusio 1929 m. ir jo brolio Savanorio kūrėjo, karo inžinieriaus, pulkininko, politinio kalinio Domininko Grabio, sušaudyto 1942 m. kovo 28 d. Gorkio (dab. Nižnij Novgorodas) kalėjime, atminimui.

Aut. Edvardas Stelmokas ir Vladas Savilovas.
Atidengtas 1998 m. birželio 14 d.

Vaineikių kaimas

Kryžius šioje vietoje buvusioje Kiauleikio sodyboje, prie Akmenos upelio 1948 m. birželio 27 d. žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Vizbuto būrio vado Kazimiero Laurecko–Ūso, Zubrio ir partizano Kazio Pudžmio–Martyno atminimui.

Aut. Adolfas Kontrimas.
Atidengtas 2000 m. spalio 1 d.

Žiogelių kaimas

Paminklas šioje vietoje 1947 m. balandžio 27 d. kautynėse su Darbėnų valsčiaus MGB poskyrio stribais ir kareiviais žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Narimanto kuopos vado Apolinaro Grabio–Vaidilos ir jo pavaduotojo Alberto Jurevičiaus–Sakalo atminimui.

Pastatytas 2007 m.

Gargždelės kaimo kapinės

Kryžius 1944–1953 m. Salantų valsčiuje žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų atminimui.

Pastatytas 1998 m.

Senosios Jakštaičių kaimo kapinės (vad. Maro kapeliai)

Lietuvos kario kryžius šiose kapinėse palaidoto 1947 m. kovo 14 d. žuvusio Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Tautvaišo kuopos būrio partizano Adomo Skersio–Ąžuolo atminimui.

Pastatytas 2004 m.

Senosios Pesčių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šiose kapinėse slapta palaidotų 1946 m. gruodžio 17 d. Pesčių k. žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų Bronislovo (Broniaus) Jurčiaus ir Juozapo Sodžio, 1947 m. sausio 17 d. žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų, brolių Bernardo ir Petro Paulių bei 1947 m. vasario mėn. žuvusio šios rinktinės partizano Jono Salio atminimui.

Aut. Vytautas Valiukonis.
Atidengtas 1997 m. spalio 12 d.

Žvainių kaimas

Paminklas šioje vietoje užkastų 1944–1952 m. Salantų valsčiuje (vėliau - rajone) žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų ir Salantų valsčiaus (vėliau-rajono) NKVD-MVD-MGB poskyryje nužudytų suimtų gyventojų atminimui.

Aut. architektas Edmundas Giedrimas.
Atidengtas 1996 m. rugpjūčio 23 d.

Kartenos miestelis

Miestelio aikštė

Kryžius 1901 metais pažymėtam krikščionybės jubiliejui atminti, prie kurio pokario metais buvo niekinami 1946-1951 m. Kartenos apylinkėse žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Kadugio (vėliau-Buganto) kuopos partizanų palaikai.

Pastatytas 1901 m.
Nugriautas XX a 8–ajame dešimtmetyje.
Atstatytas ir atidengtas 1989 m. gegužės 5 d.

Mokyklos g. 4. 1948-1953 pastate veikusio Kartenos valsčiaus NKVD-MVD-MGB poskyrio kiemas

Paminklinis akmuo 1948–1951 m. šiame kieme užkastų ir 1944–1953 m. Kartenos apylinkėse žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Kadugio (vėliau-Buganto) kuopos partizanų atminimui.

Pastatytas 1991 m.

Kartenos miestelio kapinės

Koplyčia 1990 m. iš buvusio Kartenos valsčiaus NKVD–MVD–MGB poskyrio kiemo perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1948–1951 m. žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Kadugio (vėliau Buganto) kuopos partizanų bei 1946–1953 m. žuvusių Kartenos valsčiaus gyventojų atminimui.

Aut. Petras Lukauskas.
Pastatyta 1990 m.

Senosios Anužių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Gaudučių šeimos narių, tame tarpe po 1948 m. žuvusio Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Buganto kuopos partizano Vytauto Gaudučio, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Padvarių kaimas

Kryžius 1940–1953 m. represuotų Padvarių kaimo gyventojų atminimui.

Aut. Kazys Jašmontas.
Pastatytas 1990 m.

Tūbausių kaimas

Šv. apašt. Andriejaus bažnyčios šventorius

Kryžius 1948 m. kovo 28 d. Tūbausių k. kautynėse žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Širvydo kuopos partizanų Prano Katkaus, Stepono Katkaus, Gedimino Pociaus, Juozo Narmonto ir ryšininko tarp rinktinės ir apygardos štabų Juozo Petreikio-Taukenio atminimui.

Aut. Ramutis Mažeika.
Pastatytas 2003 m.

Kūlupėnų miestelis

Stoties g. 5. Kūlupėnų (buvusi Kartenos) geležinkelio stotis

1948–1953 m. iš šios geležinkelio stoties buvo ištremti ir į sovietinius lagerius išvežti Kretingos apskrities (nuo 1950 m. – Kretingos ir Salantų rajonų) gyventojai.

Kryžius iš Kartenos (dabar Kūlupėnų) geležinkelio stoties 1948–1953 m. į tremtį ir sovietų lagerius išvežtų bei ten žuvusių Kretingos apskrities (nuo 1950 m. – Kretingos ir Salantų rajonų) gyventojų atminimui.

Aut. Zigmas Krakauskas.
Atidengtas 1990 m. birželio 14 d.

Salantų miestelis

S. Dariaus ir S. Girėno / Vilniaus g.

Paminklas 1941–1952 m. patirtoms lietuvių tautos ir Salantų krašto žmonių kančioms atminti.

Aut. skulptorius Vilius Orvydas.
Pastatytas 1989 m.

Budrių kaimas

Paminklas šiame kaime 1949 m. birželio 6 d. stribų surengtoje pasaloje žuvusio Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Kadugio kuopos vado ltn. Jono Žutauto–Ramūno, Šatkaus Roko atminimui.

Pastatytas apie 1990 m.
Memorialinė plokštė pritvirtinta 1996 m.

Jokūbavo kaimas

Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčios šventorius

Kryžius 1948 m. spalio 19 d. Jokūbavo kaimo gyventojų Stasio Paukščio ir Jono Jokšio sodybose kautynėse su MGB Kretingos vls. poskyrio stribų grupe žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės štabo inspektoriaus Petro Benečio–Algio, Vidmanto kuopos Kaributo būrio vado Vytauto Jablonskio–Vanago ir partizano Kazimiero Jašinsko–Krivaičio atminimui.

Aut. skulptorius Virgilijus Vaičiūnas.
Atidengtas 2004 m. lapkričio 14 d.

Jokūbavo dvaro sodyba

Paminklinis akmuo šioje sodyboje 1927–1941 m. gyvenusio politikos ir visuomenės veikėjo, Lietuvos respublikos prezidento, politinio kalinio ir tremtinio Aleksandro Stulginskio (1885–1969) atminimui.

Aut. skulptorius Motiejus Narbutas, architektas Edmundas Giedrimas.
Atidengtas 1991 m. rugsėjo 29 d.

1,6 km į šiaurės rytus nuo Jokūbavo gyvenvietės centro (kelių Kretinga-Gargždai ir Raguviškiai-Plikiai kryžkelės), 1,25 km į šiaurės rytus nuo kelių Jokūbavas-Raguviškiai ir Jokūbavas-sodų bendrija „Rasa“ kryžkelės, 1,2 km į vakarus nuo sodų bendrijos „Rasa“, Jokūbavo miško rytinis pakraštys

Kryžius Stončių palivarko sodyboje 1902-1944 m. buvusioje Parčevskių šeimos rezidencijoje gyvenusių gydytojo, profesoriaus, 1941-1944 m. politinio kalinio ir tremtinio dr. Karolio Parčevskio (1875-1956), jo žmonos, 1941 m. tremtinės Elenos Jusevičiūtės-Parčevskienės (1877-1941) ir jų dukters Irenos Parčevskaitės-Dymšienės, 1944 m. pasitraukusios į Vakarus, atminimui.

Aut. tautodailininkas Raimundas Puškorius.
Pastatytas iki 2003 m.

Darbėnų girininkija

Joskaudų (vietinių vadinamas Žibininkų) miškas. 644 kvart.

Paminklinis akmuo šioje vietoje buvusiame bunkeryje 1949 m. vasario 7 d. kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko 70 žmonių ir stribų pajėgomis žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės agitacinio-propagandinio skyriaus viršininko Alfonso Knistauto-Baltraus, Jablonskio, jo pavaduotojo Stasio Lisausko-Vasario, Antano, Narimanto kuopos vado Prano Budrio-Šarūno, šios kuopos partizanų Vitalio Vytauto Dauginčio-Bagūno, Vytauto Griciaus-Žilvino ir 1948 m. gruodžio 29 d. Kretingos aps. Palangos vls. Vydmantų k. žuvusio Narimanto kuopos partizano Vytauto Sermončio-Gintaro atminimui.

Aut. Julius Vertulis.
Pastatytas 1995 m.

Grūšlaukės girininkija

Grūšlaukės miškas. 553 kvartalas. 14 sklypas. Grūšlaukės miško vakarinis pakraštys. (Darbėnų sen. Smeltės k.)

Kryžius šioje vietoje buvusioje Petro Laukio sodyboje 1952 m. spalio 30 d. MGB vidaus apsaugos būrio kareivių surengtoje pasaloje žuvusio Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vado Kazimiero Kontrimo–Kontauto, Montės, Tėvo atminimui.

Aut. Adolfas Kontrimas.
Pastatytas 1999 m.

Kretingos girininkija

Aukštkalvių miškas. 136 kvart. 2 sklypas

Stogastulpis šiame miške 1951 m. sausio 10 d. žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Širvydo kuopos vado Augustino Kiesos–Jūros ir partizano Juozo Zobernio–Ukmergio, Jono atminimui.

Aut. skulptorius Virgilijus Vaičiūnas.
Pastatytas 1998 m.

Aukštkalvių miškas. 139 kvart. 11 sklypas

Paminklas šioje vietoje buvusiame bunkeryje 1949-1950 metais gyvenusių ir 1950 m. sausio 10 d. žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Širvydo kuopos vado Augustino Kiesos–Jūros ir partizano Juozo Zobernio–Ukmergio, Jono atminimui.

Pastatytas 2005 m.

Lenkimų girininkija

Žalimų miškas. 53 kvart. 8 sklypas. Miško aikštelė šalia Benaičių-Salantų kelio

Kryžius ir paminklinė plokštė šiame miške 1950 m. birželio 3 d. MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareivių vykdytos karinės–čekistinės operacijos metu žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vado Juozo Paulausko-Bočiaus, rinktinės štabo viršininko Kazimiero Martinkaus-Sagos, rajono vado Vytauto Zalecko-Vaivoro ir partizanų Justino Rimkaus-Ąžuolo, Leonoros Viluckaitės-Širšynės bei 1949 m. vasario 7 d. Kretingos aps. Palangos vls. Žibininkų miške žuvusio Žemaičių apygardos Kardo rinktinės agitacinio-propagandinio skyriaus viršininko pavaduotojo Stasio Lisausko-Vasario, Antano atminimui.

Kryžiaus aut. Adolfas Kontrimas.
Pastatytas 1995 m.

Vaineikių girininkija

Kūlupėnų miškas. 85 kvart. 13 sklypas. Miško aikštelė, kelių Darbėnai-Kūlupėnai ir Vaineikių Medsėdžiai-Kūlupėnai kryžkelė

Paminklas šiame miške 1953 m. balandžio 6 d. kautynėse su MVD Kretingos r. skyriaus darbuotojais žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininko, Darbėnų (Vizbuto) kuopos vado Stasio Jonausko-Simono ir šios kuopos partizanų Antano Beinoro-Liūto, Antano Bružo, Antano Gliožerio, Aniceto Kauno-Dėdės, Žaliojo atminimui.

Aut. Juozapas Antanas Viluckas.
Atidengtas 1997 m. liepos 11 d.

Žalimų miškas. 23 kvart. (Kūlupėnų sen. Didžiųjų Žalimų k. Bronislavos Drungilaitės-Jucienės sodyba)

Kryžius Prano Drungilo sodyboje 1956-1965 m. slėptuvėje gyvenusio ir 1965 m. liepos 15 d. žuvusio (apsupto nusišovusio) paskutiniojo paskutinio Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizano Prano Končiaus-Adomo atminimui.

Aut. Antanas Rudelis.
Atidengtas 2003 m. birželio 14 d.

Žalimų miškas. 23 vart. 21 sklypas. Žalimų miško laukymės pakraštys (Kūlupėnų sen. Didžiųjų Žalimų k.)

Kryžius šioje vietoje MGB kariuomenės kareivių ir MGB Salantų valsčiaus poskyrio stribų grupės surengtoje pasaloje 1948 m. balandžio 21 d. žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės štabo narių Prano Benečio-Maželio, Kosto Lenko-Meistro ir neatpažinto partizano atminimui.

Aut. Adolfas Kontrimas.
Pastatytas 1993 m.