Daukšėnų (Bikiškio) kaimo kapinės

Paminklinė kompozicija šioje vietoje bendražygių ir artimųjų slapta palaidotų 1944-1954 m. žuvusių Vyčio apygardos partizanų ir kitų šio krašto žuvusių partizanų, kurių palaikai užkasti ar palaidoti kitose vietose, atminimui.

Pastatyta 1992 m.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Sakalauskų šeimos narių, tame tarpe ir 1945 m. žuvusio partizano Antano Sakalausko, atminimui.

Pastatytas XX a 2-oje pusėje.

Palaukių kaimo kapinės

Antkapinė plokštė ir antkapiniai paminklai šioje vietoje palaidotų Lietuvos savanorio, Lietuvos kariuomenės pulkininko, Vyčio kryžiaus kavalieriaus, Vietinės apsaugos rinktinės karo komendanto Utenoje, Žalgirio rinktinės vado Juozo Vidugirio, žuvusio 1946 m. lapkričio 7 d. Žaliojoje girioje, ir jo brolio, Lietuvos savanorio, Lietuvos kariuomenės pulkininko, Vyčio kryžiaus kavalieriaus, Vietinės apsaugos rinktinės karo komendanto Panevėžyje, Lietuvių rezistencinės santarvės tarybos nario Tomo Vidugirio, mirusio 1979 m. Anglijoje, atminimui.

Antkapiniai paminklai ir kapavietė atnaujinti 2005 m.
Antkapinė plokštė atidengta 2005 m. gegužės 21 d.

Užubalių kaimas

Buvusi Birbilų sodyba

Kryžius šioje sodyboje gyvenusių Birbilų šeimos narių: tėvų Mataušo ir Marijos, ištremtų 1945 m. ir mirusių tremtyje iš bado, sūnaus, Karklo būrio partizanų vado Antano-Baltušio, sušaudyto 1946 m. birželio 7 d. Vilniuje, sūnaus Mato, žuvusio Žaliosios rinktinės būrio partizano ir dukrų, Karklo būrio partizanų ryšininkių, politinių kalinių Veronikos Onos, Marijos-Aguonos bei Danutės atminimui.

Pastatytas 1996 m.

Krekenavos miestelis

Birutės aikštė

Koplytstulpis šioje vietoje niekintų 1945–1951 m. Krekenavos apylinkėse žuvusių Vyčio apygardos Kazimiero Gailiūno–Barzdos, Vlado Drąsučio–Vytenio, Jono Vepšto–Paukštelio, Stasio Eitminavičiaus–Rupūžėno, Ipolito Lukoševičiaus–Baublio, Broniaus Karbočiaus–Bitės ir Varnakalnio (slapyvardis) būrių partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Petras Vainauskas ir kalvis A. Šalkauskas.
Atidengtas 1999 m.

Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios šventorius

Kryžius septynių Krekenavos valsčiaus vyrų, 1941 m. vasario 22 d. saugojusių Krekenavos kleboniją nuo vietinių aktyvistų, norėjusių pastate įsteigti komunistų ir komjaunuolių būstinę, suimtų ir žuvusių sovietiniuose lageriuose atminimui.

Aut. tautodailininkas V. Petrėnas.
Atidengtas 1990 m.

Krekenavos miestelio kapinės

Antkapinis stogastulpis 1941 m. liepos 8 d. šioje vietoje palaidoto 1941 m. birželio 23 d. Krekenavoje žuvusio Birželio sukilimo dalyvio Antano Kiaunės ir šalia palaidotos jo žmonos Stefanijos, 1941 m. tremtinės, mirusios 1985 m., atminimui.

Aut. anūkas, tautodailininkas Jonas Gasiūnas.
Pastatytas po 1985 m.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1941 m. birželio 23 d. Krekenavoje žuvusio Birželio sukilimo dalyvio Antano Kulikausko atminimui.

Pastatytas XX a 2-oje pusėje.

Baibokų kaimas

Posūkio į Pabiržių k. kairė

Paminklinis akmuo Baibokų kaime iki 1945 m. gyvenusių kaimo gyventojų atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Senosios Baibokų kaimo kapinės

Stogastulpis Baibokų kaimo vyrų, kovojusių ir žuvusių kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės 1918-1920 m., 1945–1952 m., atminimui.

Atidengtas 1995 m. liepos 22 d.

Senosios Garšvių kaimo kapinės

Kryžius šiose kapinaitėse buvusio slapta palaidoto 1945 (1946) m. vasario 28 d. Panevėžio aps. Šakalynės k. V. Zopelio sodyboje žuvusio partizano Broniaus Meškausko–Lapino atminimui.

Pastatytas 1992 m. Panevėžio žygeivių rūpesčiu.

Švenčiuliškių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje užkastų 1945 m. vasario 17 d. Panevėžio aps. Krekenavos vls. Skilvionių miške žuvusių Vyčio apygardos Kazimiero Gailiūno–Barzdos būrio, 1945 m. kovo 8 d. Panevėžio aps. Krekenavos vls. Žvirbliukų k. žuvusių Varnakalnio būrio ir kitų, skirtingu laiku žuvusių Vyčio apygardos partizanų bei žuvusių Krekenavos valsčiaus partizanų, kurių užkasimo vieta nėra žinoma, atminimui.

Pastatytas 1991 m.

Kelio Krekenava-Skėriai dešinė

Prie kelio rodyklės „Vadaktai – 10“

Paminklinis akmuo buvusiame Kareiviškių kaime gyvenusių Antano, Juozo ir Vinco Deveikių šeimos narių, 1944–1953 m. kovojusių ir žuvusių kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės, ištremtų, kalintų ir žuvusių sovietiniuose lageriuose atminimui.

Pastatytas po 2001 m. Vitės Anastasijos Deveikytės-Mikalčienės rūpesčiu.

Pakapės kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1945 m. kovo 20 d. Žalgirio miške žuvusių 3-osios Šiaurės LLA–Panevėžio apygardos Antano Šulskio-Šilo (Šulo) būrio partizanų Antano Čeponio-Klajūno, Silvestro Maselio, Jurgio Kulviečio, Petro Ramono, Vlado Švilpos ir Stanislovo Zimnicko atminimui.

Pastatytas XX 2-oje pusėje.

Tumagalio kaimo kapinės

Lietuvos kario kryžius šioje vietoje slapta artimųjų palaidoto 1949 m. birželio 22 d. Panevėžio aps. Raguvos vls. Noriškių k. miške sužeisto nusišovusio Vyčio apygardos Krikštaponio rinktinės 2-ojo rajono Antano Vaičekonio-Šermukšnio būrio partizano Liudo Baltušniko-Meškos, Leikos atminimui.

Aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas XX a 9-ajame dešimtmetyje.

Lietuvos kario kryžius šioje vietoje slapta palaidoto 1951 m. kovo 9 d. Panevėžio aps. Raguvos vls. Narbutų k. Juzės Kaminskienės sodyboje buvusio partizano Kazio Riaubos-Kazoko (agento Zigmo) nužudyto Vyčio apygardos Krikštaponio rinktinės vado Antano Vaičekonio-Šermukšnio atminimui.

Pastatytas 2008 m.

Vaideginės kaimas

Paulinos Kazlaučiūnienės sodyba

Lietuvos kario kryžius šioje vietoje buvusioje Antano Mieliausko sodyboje 1950 m. gruodžio 5 d. žuvusio Vyčio apygardos Krikštaponio rinktinės partizano Alfonso Masiliūno-Cibo atminimui.

Aut. Bronius Kęstutis Ščerbinskas.
Pastatytas 2007 m. birželio 28 d.

Naujamiesčio miestelis

Dariaus ir Girėno g. 18. Stepo Pabedinsko sodyba

Paminklas 1991 m. sausio 13 d. aukoms atminti.

Aut. Stepas Pobedinskas.
Pastatytas 1992 m.

Naujamiesčio Šv. apašt. Mato bažnyčios šventorius

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1999 m. mirusio Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos leidėjo Amerikoje, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3–ojo laipsnio ordino kavalieriaus kunigo Kazimiero Kuzminsko atminimui.

Atidengtas 2002 m. liepos mėn.

Ragainių kaimas

Naujosios Naujamiesčio miestelio kapinės

Antkapinis paminklas 1990 m. ir 1991 m. iš užkasimo vietų perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1945–1949 m. Naujamiesčio apylinkėse žuvusių Vyčio apygardos partizanų bei visų Naujamiesčio valsčiaus žuvusių partizanų atminimui.

Pastatytas 1991 m.

Baluškių kaimas

Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos leidėjo Amerikoje, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3–ojo laipsnio ordino kavalieriaus kunigo Kazimiero Kuzminsko tėviškė

Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos, pradėtos leisti 1972 m., muziejus.

Vadaktėlių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų LR Užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio šeimos narių: 1946 m. rugsėjo 22 d. Naujamiesčio NKVD areštinėje nužudyto brolio Alfonso, 1989 m. perlaidotų įvairiu laiku tremtyje Jakutijoje ir Irkutsko sr. mirusių motinos Kotrynos, brolio Antano, jo žmonos Anicetos ir sūnaus Petro, brolio Antano žmonos Onos bei Lietuvoje mirusių brolio Antano dukterų Vitalijos ir Elzbietos Janinos, taip pat tėvo Kazimiero, mirusio pakeliui į tremtį, atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Dragonių kaimo kapinės

Paminklinė kompozicija, antkapiniai paminklai ir kryžiai Smilgių vietinės valdžios nurodymu 1945 m. balandžio 2 d. kapinaitėse palaidotų 1945 m. kovo 27 d. Ažagų–Eimuliškio miško mūšyje žuvusių dvidešimt vieno 3–osios Šiaurės LLA-Panevėžio apygardos Žaliosios rinktinės Aušros (vadas Ignas Gasčiūnas–Artojas) ir kitų būrių partizanų atminimui.

Antkapiniai paminklai ir kryžiai pastatyti XX a 2-oje pusėje.

Paminklinė kompozicija atidengta 1990 m. rugpjūčio 28 d. buvusios partizanų ryšininkės, politinės kalinės Marytės Tutinaitės-Pundienės-Laimutės rūpesčiu.

Gasparėlių kaimas

Šv. Jurgio skulptūra šioje vietoje buvusioje Morkūnų sodyboje įrengtame bunkeryje 1952 m. vasario 2 d. kautynėse žuvusių Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės (vadas Juozas Šomka-Čerčilis) partizanų Jurgio Balčikonio-Dainiaus, Juozapo, Meškos, Vytauto Balčikonio-Gražuko, Petro Dunkevičiaus-Juokdario ir 1952 m. gegužės 22 d. Pišios miške Joniškėlio stribų surengtoje pasaloje žuvusio Morkūnų sūnaus, Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės partizano Petro Morkūno-Dobilo atminimui.

Aut. Vytautas Kaminskas.
Pastatytas 1991 m.

Įstricos kaimas

Tipinis atminimo ženklas kaime 1953 m. rugpjūčio 26 d. žuvusių Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės būrio vado Jono Žeimio-Bitino ir partizanų Kazio Mažylio-Kaziuko, Kazoko, Antano Mažylio-Dūmelio atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 2009 m.

Mitkų kaimas

Stogastulpis ir tipinis atminimo ženklas 1945 m. kovo 2 d. vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko kareivių ir Pumpėnų valsčiaus stribų vykdytos karinės-čekistinės operacijos metu kaimo gyventojo Petro Kriščeliūno laukuose žuvusių 3–osios Šiaurės LLA-Panevėžio apygardos Žaliosios rinktinės būrio vado Vytauto Pranciškaus Kulbio-Pono ir jo būrio partizanų Juozo Aleknavičiaus, Jono Mitkos, Kazio Lapo, Alfonso Petrulio bei vokiečių kareivių Hans ir Helmut Donaver atminimui.

Stogastulpio aut. Bronius Mažylis. Pastatytas 1995 m.

Tipinio atminimo ženklo aut. dizaineris Romas Navickas. Pastatytas 2009 m.

Spirakių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1945 m. sausio 28 d. Panevėžio aps. Panevėžio vls. prie Linionių k. žuvusių 3–osios Šiaurės LLA-Panevėžio apygardos Žaliosios rinktinės Vlado Jozoko (Juozoko)-Petraičio būrio partizanų Jurgio Bručo-Vanago ir Jono Žaldoko, 1945 m. sausio naktį iš 28 į 29 d. Panevėžio aps. Panevėžio vls. prie Linionių k., papuolus į NKVD kareivių surengtą pasalą, žuvusių desantininkų Juozo Aleknos ir Leono Šereivos, 1971 m. lapkričio mėn. mirusio tremtinio Stasio Bručo, 1983 m. mirusio politinio kalinio Kazimiero Bručo, 1990 m. mirusios politinės kalinės Anastazijos Bručaitės-Pupkevičienės bei Dragonių kapinėse palaidoto 1945 m. kovo 27 d. Eimuliškių-Ažagų miške žuvusio 3–osios Šiaurės LLA-Panevėžio apygardos Žaliosios rinktinės Vlado Jozoko (Juozoko)-Petraičio būrio partizano Antano Bručo-Strazdelio atminimui.

Pastatytas 1990 (1991) m.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Tutinų šeimos narių, tame tarpe ir 1945 m. kovo 27 d. Ažagų-Eimuliškių miško mūšyje žuvusio partizano Jono Tutino, atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Ivanauskų šeimos narių, tame tarpe ir 1949 m. tremtyje mirusios bei ten likusios palaidotos mamos Onos Ivanauskienės, atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Raguvos miestelis

Pašto g. Miestelio aikštė

Paminklas šioje vietoje niekintų 1945–1952 m. Raguvos apylinkėse žuvusių Vyčio apygardos partizanų atminimui.

Atidengtas 1995 m. lapkričio 2 d.

Laisvės g. Pieva prie klebonijos

Paminklas šioje vietoje užkastų 1945 m. liepos 9 d. Raguvos sovietinės įgulos kareivių nužudytų Vičiūnų ir Šovenių kaimų vyrų Andriaus Abraškevičiaus, Stasio Dailidėno, Broniaus Semėno, Kazimiero Stankelio ir Antano Vaičiulio atminimui.

Pastatytas 1989 m.

Buvusi “Milinsko pelkė”, „Melinsko krūmai“

Koplyčia ir atminimo lentos šioje vietoje užkastų 1944–1953 m. Raguvos apylinkėse žuvusių Vyčio apygardos partizanų atminimui.

Aut. architektas D. Nainys.
Pastatytas 1991 m.

Putiliškių kaimo kapinės

Skulptūra ir paminklinė plokštė šiose kapinėse slapta palaidotų 1952 m. rugsėjo 21 d. žuvusių Šiaurės Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities štabo Visuomeninės dalies viršininko Broniaus Krivicko–Vilniaus ir Vyčio apygardos Aušros tėvūnijos visuomeninės dalies vado Mykolo Blinkevičiaus–Nemuno atminimui.

Paminklinė plokštė pastatyta 1995 m. liepos mėn.

Skulptūros aut. Vytautas Ulevičius. Atidengta 1996 m. rugpjūčio 17 d.

Šilų miestelis

Švč. Jėzaus vardo bažnyčia
Bažnyčios šventorius

Paminklas 1941-1953 m. Šilų parapijos bolševizmo aukoms atminti.

Aut. Aleksandras Tarabilda.
Atidengtas 1997 m. birželio 14 d.

Bažnyčios vidus

Atminimo lenta 1941-1953 m. Šilų parapijos bolševizmo aukoms atminti.

Atidengta XX a 9-ajame dešimtmetyje.

Buvęs Šilų mokyklos pastatas

Pastato palėpėje 1948 m. pavasarį–1949 m. rugpjūčio mėn. veikė Vyčio apygardos štabas, gyveno ir dirbo Vyčio apygardos vadas Alfonsas Smetona–Žygaudas, jo adjutantai Petras Grakauskas-Diemedis ir Stasys Plienius-Jurginas, apygardos štabo sekretorė Paulina Mikonytė-Valstietė, buvo leidžiamas laikraštėlis “Lietuva, Brangi”, ruošiami įsakymai ir kt.

Šilų miestelio kapinės

Lietuvos kario kryžius šioje vietoje 1946 m. vasario 10 d. slapta bendražygių ir tėvų palaidoto 1946 m. sausio 18 d. žuvusio Vyčio apygardos Antano Žilio–Žaibo būrio partizano Antano Vanago–Paparčio atminimui.

Aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Lietuvos kario kryžius šioje vietoje slapta palaidoto 1946 m. vasario 16 d. kautynėse sužeisto ir nuo sužeidimų mirusio Vyčio apygardos vado Danieliaus Vaitelio-Briedžio pavaduotojo, apygardos štabo nario Antano Danylos–Stirnos atminimui.

Aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Lietuvos kario kryžius šioje vietoje slapta palaidoto 1945 m. sausio 15 d. žuvusio Vyčio apygardos V. Banionio–Aro būrio partizano Kosto Pupelio–Piliakalnio, Nemuno atminimui.

Aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Lietuvos kario kryžius Tvaskų šeimos kape įamžinto 1946 m. vasario 18 d. Panevėžio aps. Raguvos vls. Šilų miške žuvusio Vyčio apygardos Jono Baltušniko–Vienuolio būrio partizano Marijono Tvaskos–Paparčio atminimui.

Aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Lietuvos kario kryžiaus ir antkapinio paminklo kompozicija šioje vietoje slapta palaidoto 1949 m. gegužės 16 d. neaiškiomis aplinkybėmis žuvusio Vyčio apygardos Briedžio rinktinės rajono vado Antano Žilio–Žaibo ir šalia palaidotos jo žmonos, Vyčio apygardos Briedžio rinktinės partizanės, politinės kalinės Zofijos Žilienės-Klajūnės, mirusios 2002 m., atminimui.

Aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Lietuvos kario kryžiai šioje vietoje slapta palaidotų 1946 m. rudenį per neatsargumą žuvusio Vyčio apygardos Prano Kecioriaus būrio partizano Jono Tumšio–Žydelio ir 1948 m. kovo 16 d (1948 m. birželio mėn.) žuvusio Vyčio apygardos vado pavaduotojo, Krikštaponio rinktinės Ūkio skyriaus viršininko Simono Tumšio–Zenono atminimui.

Aut. Eligijus Smetona.
Pastatyti XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Lietuvos kario kryžius šioje vietoje slapta palaidoto Panevėžio aps. Ramygalos m. S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje Budreikos name 1946 m. rugsėjo 27 d. žuvusio buvusio Vyčio apygardos partizano Marijono Pranskūno–Putino ir antkapinis paminklas šalia jo palaidotų tremtinių tėvo Vlado, mirusio 1973 m., mamos Zofijos, mirusios 1977 m., ir tais pačiais metais slapta iš tremties perlaidotų 1953 m. žuvusių brolio Algirdo ir sesers Monikos atminimui.

Antkapinis paminklas pastatytas XX a 2-oje pusėje.
Lietuvos kryžiaus aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Lietuvos kario kryžius šioje vietoje slapta palaidoto 1945 m. kautynėse po sužeidimo mirusio Vyčio apygardos Antano Žilio–Žaibo būrio partizano Jono Puko-Šlėgos atminimui.

Aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Lietuvos kario kryžius šioje vietoje slapta sesers palaidoto 1952 m. žuvusio Vyčio apygardos Krikštaponio rinktinės Mykolo Janulio–Tautvydo būrio partizano Vlado Vingrio atminimui.

Aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje slapta palaidoto 1945 m. vasario 17 d. Panevėžio aps. Vadoklių vls. Genėtinių k. žuvusio Vyčio apygardos Prano Kecioriaus būrio partizano Jono Poviliūno ir šalia palaidotų brolio Marijono, mirusio 1953 m., tremtinių tėvo Juozapo, mirusio 1974 m., ir mamos Bronislavos, mirusios 1987 m., atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1945 m. kovo mėn. žuvusio Simono Taručio, jo sūnaus Vyčio apygardos partizanų ryšininko, politinio kalinio Viktoro Taručio-Dagilio, mirusio 1989 m., žmonos, Vyčio apygardos partizanų rėmėjos, politinės kalinės Onos Tarutienės, mirusios 1990 m., ir Lietuvos kario kryžius 1950 m. liepos 5 d. žuvusios dukters, Vyčio apygardos štabo sekretorės Bronislavos Tarutytės-Berniuko, kurios užkasimo vieta nėra žinoma, atminimui.

Antkapinis paminklas pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.
Lietuvos kario kryžiaus aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Lietuvos kario kryžius šioje vietoje įamžinto 1950 m. liepos 5 d. Ukmergės aps. Taujėnų vls. Kačmiškio miško bunkeryje kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviais ir Kauno MGB valdyba žuvusio Vyčio apygardos vado Alfonso Smetonos-Žygaudo atminimui.

Aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Smetonų šeimos narių, tame tarpe ir perlaidoto 1951 m. tremtyje mirusio Juozapo Smetonos, atminimui.

Pastatytas XX a 2-oje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Savickų šeimos narių, tame tarpe ir perlaidoto 1949 m. sausio 27 d. tremtyje mirusio Liudviko Savicko, atminimui.

Pastatytas XX a 2-oje pusėje.

Magistralės Vilnius–Panevėžys dešinė

Priešais posūkį į Raguvą. Šilų miško pamiškė

Paminklas Vyčio apygardos, veikusios Kėdainių, Panevėžio ir Ukmergės apskrityse, vadų, partizanų, jų rėmėjų ir ryšininkų atminimui.

Aut. Stasys Plienius.
Pastatytas 2000 m.

Senasis Vilnius–Panevėžys kelias

Buvusios Raguvos žvyrduobės

Kryžius žvyrduobėse užkasto 1953 m. rugsėjo 26 d. žuvusio Vyčio apygardos partizano Mykolo Janulio–Tautvydo atminimui.

Aut. Antanas Valickas.
Pastatytas 1993 m. birželio mėn.

Ramygalos miestelis

Laisvės (buvusi Turgaus) aikštė

Paminklinė kompozicija šioje aikštėje niekintų 1944–1953 m. žuvusių Vyčio apygardos Krikštaponio ir Briedžio (vėliau Gedimino) rinktinių mjr. Petro Januškevičiaus–Tėvo, Stasio Eitminavičiaus–Rupūžėno, Petro Bliekos–Bliekinio, Kazimiero Vaznonio–Vėtros, Kazio Kirdonio, Vlado Drąsučio–Vytenio, Juozo Kučo, Prano (Petro) Pakščio–Cezario, Antano Žygo–Aptiekoriaus, Jono Vepšto–Paukštelio, Ipolito Mulevičiaus–Pavasario ir Mykolo Janulio–Tautvydo būrių partizanų atminimui.

Skulptūros aut. skulptorius Kazimieras Kisielis, architektai Vytautas Čekanauskas ir Rasa Laučienė.
Atidengta 1994 m. rugpjūčio 7 d.
Atminimo sienelės aut. architektė Jūratė Račkauskienė.
Pastatyta 2002 m. vasara.

S. Dariaus ir S. Girėno g. 30

Tipinis atminimo ženklas į šioje vietoje buvusį šulinį sumestų ir užkastų 1952 m. vasario mėn. žuvusių Vyčio apygardos Briedžio rinktinės ir Krikštaponio rinktinės Mykolo Janulio-Tautvydo būrio partizanų atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 1999 m. gegužės 21 d.

Ramygalos miestelio kapinės

Antkapiniai paminklai iš Ramygalos žvyrduobių Genės Griniūtės-Siurbienės slapta perkeltų ir Juliaus Siurbio kape palaidotų 1948 m. rugpjūčio 7 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Raukštonių k. Danieliaus Ratkevičiaus ir Kazio Adomaičio daržinėse kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareivių grupe žuvusių Vyčio apygardos Stasio Eitminavičiaus–Rupūžėno būrio grupės vado Juozo Garucko–Juozapo ir partizanų Kazio Drąsučio–Kaziuko, Vinco Garucko–Pauliaus, Jono Juospaičio–Karininko bei Juliaus Siurbio atminimui.

Antkapinis paminklas J. Siurbio atminimui pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas J., V. Garuckų ir K. Drąsučio atminimui pastatytas XX a 5–ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas J. Juospaičio atminimui pastatytas XX a 5–ajame dešimtmetyje.

Lietuvos kario kryžius iš Ramygalos žvyrduobių sesers Genės Griniūtės-Siurbienės slapta perkelto ir šioje vietoje palaidoto 1948 m. birželio 15 d. Panevėžio aps. Truskavos vls. Daukšynės k. MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko ir MGB Panevėžio aps. sk. grupės vykdytos karinės-čekistinės operacijos metu žuvusio Vyčio apygardos Stasio Eitminavičiaus–Rupūžėno būrio partizano Jurgio Griniaus–Lizdeikos atminimui.

Aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Lietuvos kario kryžius iš Ramygalos žvyrduobių slapta perkelto ir šioje vietoje palaidoto 1948 m. birželio 15 d. Panevėžio aps. Truskavos vls. Daukšynės k. MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko ir MGB Panevėžio aps. sk. grupės vykdytos karinės-čekistinės operacijos metu žuvusio Vyčio apygardos Stasio Eitminavičiaus–Rupūžėno būrio partizano Kazio Kalvaičio–Mūsiškio ir šalia slapta palaidoto 1948 m. rugsėjo mėn. žuvusio Vyčio apygardos Kazio Kirdonio būrio partizano Dominyko Railos atminimui.

Aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Lietuvos kario kryžius Atgimimo pradžioje iš Ramygalos žvyrduobių perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1947 m. gegužės 9 d. kautynėse su MGB Panevėžio aps. sk. operatyvine grupe ir MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko karine grupe žuvusių Vyčio apygardos Petro Bliekos–Bliekinio būrio partizanų trijų brolių Kirdeikių, Juozo Liberio-Skirniko ir Žižiūno atminimui.

Aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Lietuvos kario kryžius Atgimimo pradžioje iš Ramygalos žvyrduobių perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1946 m. gegužės 19 d. Panevėžio aps. Ėriškių apylinkėse Radikonių miške karinės-čekistinės operacijos metu žuvusių Vyčio apygardos Kazimiero Vaznonio–Vėtros būrio partizanų Antano Mažeikos-Šerno, Juozo Nefo-Kilbuko, Petro Smilgos-Paklydėlio ir Vytauto Žabo-Vanago atminimui.

Aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Lietuvos kario kryžius Atgimimo pradžioje buvusios Ramygalos valsčiaus stribų būstinės rūsyje rastų ir šioje vietoje palaidotų 1952 m. gegužės 21 d. Kavarsko r. Paežerio miško bunkeryje kautynėse su MGB vidaus apsaugos 7-ojo būrio kareiviais ir Ramygalos MGB pajėgomis žuvusių Vyčio apygardos 2-ojo rajono vado Ipolito Mulevičiaus–Pavasario, jo pavaduotojo Kazimiero Mickevičiaus-Kaziuko, partizanų Jurgio Dailidėno, Antano Mačiulio ir partizanų ryšininkės Apolonijos Dailidėnaitės atminimui.

Aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Valikonių šeimos narių, tame tarpe ir artimųjų slapta palaidoto 1947 m. liepos 16 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Pašilių miške žuvusio Vyčio apygardos Krikštaponio rinktinės Stasio Eitminavičiaus–Rupūžėno būrio partizano Antano Valikonio–Viršilos, atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Antkapiniai kryžiai iš šulinio prie Ramygalos kapinių artimųjų slapta ištraukų ir šioje vietoje palaidotų 1946 m. rugsėjo 7 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Užkalnių k. netoli Gvergždų sodybos kautynėse su enkavėdistais ir stribais žuvusių Vyčio apygardos Kazimiero Vaznonio–Vėtros būrio partizanų Adolfo Buliausko–Anūko ir Broniaus Želnio–Pūkinio atminimui.

Pastatyti XX a 5–ajame dešimtmetyje.

Antkapinis kryžius šioje vietoje slapta palaidoto 1947 m. gegužės 19 d. žuvusio Vyčio apygardos partizano Broniaus Kraujelio–Štabisto atminimui.

Pastatytas XX a 5–ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas iš Ramygalos žvyrduobių artimųjų slapta perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1946 m. liepos 16 (30) d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. miške prie Ramaisų k. karinės–čekistinės operacijos metu žuvusių Vyčio apygardos Krikštaponio rinktinės 1–ojo rajono būrio partizanų Pranciškaus Ginioto–Daktaro ir Mykolo Lukošiūno–Miškinio atminimui.

Pastatytas XX a 5–ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas artimųjų slapta iš šulinio ištraukto ir šioje vietoje palaidoto 1949 m. sausio 2 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Rimaisų k. netoli Želnių sodybos žuvusio Vyčio apygardos Krikštaponio rinktinės Vlado Drąsučio–Vytenio būrio partizano Rapolo Vaznonio–Džiano atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Antkapinis kryžius artimųjų slapta iš šulinio ištraukto ir šioje vietoje palaidoto 1949 m. sausio 2 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Rimaisų k. netoli Želnių sodybos žuvusio Vyčio apygardos partizanų ryšininko Antano Želnio atminimui.

Pastatytas XX a 5–ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje slapta palaidotų 1945 m. rugpjūčio 13 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Rimaisų k. Juospaičių sodyboje žuvusių Vyčio apygardos mjr. Petro Januškevičiaus–Tėvo būrio partizanų Antano Čiplio–Jūrininko ir Simono Kielos–Matroso atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Lietuvos kario kryžius šioje vietoje slapta palaidotų 1948 m. balandžio 14 d. žuvusio Vyčio apygardos Krikštaponio rinktinės partizano Stasio Nemanio–Samanio ir 1948 m. žuvusio Augusto Nemanio atminimui.

Aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas 1992 m. iš užkasimo vietų perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1949 m. birželio 8 d. Panevėžio aps. Truskavos ir Ukmergės aps. Pagirių valsčių sankirtoje Suradgalio k. apylinkėse miške kautynėse su MGB Vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko ir MGB Panevėžio aps. sk. stribų pajėgomis žuvusių Vyčio apygardos Kazio Kirdonio būrio partizanų Prano Kirdonio–Klevo, Juozo Macijausko ir Jono Marozo bei 1952 m. vasario 20 d. Panevėžio aps. Ramygalos r. Žilionių k. Jurgio Railos sodyboje kautynėse su MGB vidaus apsaugos kariuomenės 7-ojo būrio ir MGB Pagirių r. skyriaus stribų grupe žuvusių Vyčio apygardos Briedžio rinktinės vado adjutanto Kazio Kirdonio–Žilvyčio, Kazimiero, partizanų Antano Dargužio–Kareivio, Žvirblio, Antano Nacevičiaus–Antano, atminimui.

Pastatytas 1992 m.

Antkapinis paminklas bendražygių slapta iš užkasimo vietos perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1947 m. gegužės 24 d. Kėdainių aps. netoli Truskavos žuvusių Vyčio apygardos būrio vado Antano Jukštos ir šio būrio partizano Jono Railos atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Lietuvos kario kryžius iš Ramygalos žvyrduobių slapta perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1945 m lapkričio 1 d. Panevėžio aps. Truskavos vls. Petkūnų k. prie Bieliausko sodybos žuvusių Vyčio apygardos Prano (Petro) Pakščio–Cezario, Mokytojo būrio partizanų Stasio Naviko Aleksandravičiaus-Perkūno, Inžinieriaus ir Broniaus Stankevičiaus-Voro atminimui.

Aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Lietuvos kario kryžius Atgimimo pradžioje iš Ramygalos žvyrduobių perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1947 m. lapkričio 2 d. MGB Ramygalos valsčiaus poskyrio surengtos pasalos metu Panevėžio aps. Ramygalos vls. Dvariškių k. žuvusių Vyčio apygardos būrio vado Prano (Petro) Pakšio–Cezario, Mokytojo ir jo būrio partizanų Alfonso Stankevičiaus-Šmito bei Juliaus Zalumskio-Čerčilio, Bijūno atminimui.

Aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Graičiūnų šeimos narių, tame tarpe ir poeto, Ramygalos gimnazijos mokytojo, tremtinio Jono Graičiūno, mirusio 1994 m., atminimui.

Šilaičių kaimas

Prie Šilaičių kapinių

Paminklinis ansamblis Uliūnų apylinkėse žuvusių Vyčio apygardos mjr. Petro Januškevičiaus–Tėvo, Kazimiero Vaznonio–Vėtros, Juozo Kučo ir Antano Žygo–Aptiekoriaus būrių partizanų bei jų rėmėjų atminimui.

Kryžiaus aut. Kazys Peleckas.

Paminklinė kompozicija atidengta 1990 m. rugsėjo 23 d.

Uliūnų kaimas

Žalioji g. 24

Paminklas motinų, kurių sūnūs žuvo per abu pasaulinius karus, partizaninėje ir rezistencinėje kovoje bei sovietiniais metais, atminimui.

Aut. Kazys Peleckas.
Pastatytas 1995 m.

Skveras už bažnyčios. Priešais pastatą Žalioji g. 27

Paminklas pirmosios Uliūnų sovietinio genocido aukos, moksleivio Simono Tado Ulio, suimto 1940 m. rugsėjo 28 d. ir mirusio 1949 m. spalio 1 d. Petropavlovsko kalėjime, atminimui.

Aut. Kazys Peleckas.
Pastatytas 2001 m.

Smilgių miestelis

Panevėžio g. Prie Smilgių Šv. Jurgio bažnyčios pagrindinio įėjimo

Paminklas Smilgių valsčiaus 1940-1953 m. stalinizmo aukoms atminti.

Atidengtas 1999 m. gruodžio 29 d.

Smilgių miestelio kapinės

Kapinių centras. Pagrindinės kryžkelės dešinė

Paminklas Smilgių valsčiaus 1944-1953 m. žuvusių ir suimtų partizanų atminimui.

Aut. V. Tallat–Kelpša.
Pastatytas 1990 m.

Kapinių r. dalis

Paminklas šioje vietoje užkastų 1944-1954 m. Smilgių valsčiuje žuvusių partizanų bei visų, Smilgių valsčiaus 1944-1953 m. žuvusių partizanų, atminimui.

Aut. architektas Algimantas Šironas.
Pastatytas 1993 m.

Upytės kapinės

Šv. Karolio Baromiejaus bažnyčios šventorius

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Kirdonių ir Smailių šeimos narių, tame tarpe ir 1993 m. mirusio desantininko, politinio kalinio Stanislovo Kirdonio-Narvydo, Juozo, atminimui.

Pastatytas XX a 9-ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Lazauskų šeimos narių, tame tarpe ir iš Naujamiesčio aikštės artimųjų pavogto ir slapta palaidoto 1947 m. gegužės 20-osios naktį Panevėžio aps. Naujamiesčio vls. Papojo k. žuvusio Vyčio apygardos būrio vado Broniaus Lazausko-Suomio, atminimui.

Pastatytas XX a 9-ajame dešimtmetyje.

Upytės kapinių senoji dalis

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Želnių šeimos narių, tame tarpe ir 1941 m. birželio 27 d. besitraukiančios Raudonosios armijos kareivių savo sodyboje nužudyto Julijono Želnio, atminimui.

Pastatytas XX a 2-oje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Želnių šeimos narių, tame tarpe ir 1969 m. mirusio desantininko, politinio kalinio Vlado Želnio-Stasio, Maldučio atminimui.

Pastatytas XX a 8-ajame dešimtmetyje.

Ėriškių kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1947 m. sausio 6 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Radikonių miške žuvusių Vyčio apygardos Krikštaponio rinktinės būrio vado Kazimiero Vaznonio-Vėtros ir jo brolio, šio būrio partizano Aniceto Vaznonio atminimui.

Pastatytas XX a 2-oje pusėje.

Upytės miškas

Buvusi Marimpolio kaimo teritorija

Paminklas šioje vietoje 1949 m. balandžio 20 d. kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko pajėgomis žuvusių Vyčio apygardos būrio vado Juozo Kučo-Finkos ir jo būrio partizanų Mamerto Masiliūno-Ribentropo, Zigmo Masiliūno-Storulio, Antano Mažeikos-Antaniuko, Povilo Mažeikos-Matroso, Mykolo Valonio-Mykoliuko atminimui.

Pastatytas apie 1991 m.

Vadoklių miestelis

Kelio Lėnas - Vadokliai kairė

Paminklas Vyčio apygardos partizanų, jų rėmėjų ir ryšininkų atminimui.

Aut. skulptorius, prof. Gediminas Karalius.
Atidengtas 2006 m. spalio 29 d.

Kelio Vadokliai-Ramygala kairė. Prie Juodos upelio

Paminklinis akmuo šioje vietoje užkastų 1944–1954 m. Vadoklių apylinkėse žuvusių Vyčio apygardos partizanų atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Butkūnų kaimas

Lietuvos kario kryžių kompozicija 1946 m. rugsėjo 24 d. kaime žuvusių Vyčio apygardos partizanų būrio vado Alfonso Bliekos–Patrimpo, partizanų Juozo Dobrovolskio–Štukos, Antano Grigaliūno–Šamoto, Broniaus Lazdausko–Šeško, Jono Vaičekonio–Dobilo, Alfonso Vidugirio–Raitelio, Juozapo Žvalgos–Karklo ir 1947 m. gruodžio 3 d. Panevėžio aps. Kairių k. žuvusio Vyčio apygardos partizanų būrio vado Mykolo Dobrovolskio–Čeponio atminimui.

Aut. Stasys Plienius.
Pastatytas 1999 m.

Dembavos miestelis

Dembavos / Pušynėlio g.

Paminklinė kompozicija, atminimo lenta ir Lietuvos kario kryžiai šioje vietoje buvusiame Dembavos šiukšlyne užkastų 1944-1954 m. žuvusių Vyčio ir Algimanto apygardų partizanų atminimui.

Lietuvos kario kryžiaus aut. Eligijus Smetona.
Visi paminklai pastatyti 1990 m.

Lietuvos kario kryžius šioje vietoje palaidotų trijų nežinomų 1945-1947 m. žuvusių partizanų, rastų vedant vandentiekį ir dujotiekį šalia esančioje sodyboje, atminimui.

Aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas 1990 m.

Ties riba Panevėžys - Dembava

Staniūnų (Kaizerlingo) miškelis

Lietuvos kario kryžius ir koplytėlė pušyje šioje vietoje buvusių užkastų 1945 m. liepos 7 d. Panevėžio aps. Naujamiesčio vls. Vaišvilčių k. apylinkėse Upytės miške žuvusių Vyčio apygardos mjr. Petro Januškevičiaus–Tėvo būrio partizanų Henriko Rajunčiaus, Povilo Tvarkūno, Adolfo Vaitkevičiaus ir Vlado Žabo atminimui.

Koplytėlės aut. A. Guokas.
Atidengti 1990 m. rugpjūčio 12 d.

Kabelių kaimas

Senosios Šlikų kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1947 m. Panevėžio aps. Velžio vls. Kuodžių kaimo apylinkėse žuvusio nežinomo Vyčio apygardos partizano, apie 1980 m. rasto užkasto melioruojant kolūkio laukus, atminimui.

Pastatytas 2001 m. Rimanto Veličkos rūpesčiu.

Maženių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje slapta palaidoto 1945 m. rugsėjo 29 d. Panevėžio aps. Raguvos miške žuvusio Vyčio apygardos partizanų būrio vado Antano Miknevičiaus–Vilko ir 1948 m. liepos 11 d. žuvusios jo žmonos, Vyčio apygardos partizanų rėmėjos Juzefos Miknevičienės atminimui.

Pastatytas 2001 m.

Antkapinis paminklas šioje vietoje bendražygių slapta palaidotų 1946 m. gegužės 9 d. Panevėžio aps. Raguvos vls. Raguvos vnk. Ilekio sodyboje žuvusių Vyčio apygardos Jono Baltušniko–Vienuolio būrio partizanų Mečislovo Giedraičio–Kaštono ir Jono Bartaševičiaus–Kiaunės atminimui.

Pastatytas 2001 m.

Pagirių kaimas. Medinos miškas

Koplytėlė ir kryžius berže šioje vietoje užkasto 1946 m. spalio 15 d. žuvusio Birželio sukilimo dalyvio, Vyčio apygardos Antano Vaičikonio (Vaičekonio)-Šermukšnio būrio partizano Felikso Gineto atminimui.

Įrengti 1997 m. birželio mėn. dukters Janinos Ginetaitės-Garkauskienės rūpesčiu.

Šilagalio kaimas

Stogastulpis šiame kaime 1953 m. sausio 26 d. žuvusių paskutiniojo Vyčio apygardos vado, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos nario Broniaus Karbočiaus-Bitės ir jo adjutanto Viktoro Mažeikos-Vanago atminimui.

Aut. tautodailininkas Rytis Zavadskis.
Atidengtas 1995 m. rugpjūčio 23 d.

Vaišvilčių kaimas

Ties autobusų stotele “Vaišvilčiai”

Paminklinė kompozicija 1945 m. liepos 7 d. Panevėžio aps. Naujamiesčio vls. Vaišvilčių k. apylinkėse Upytės miške žuvusių Vyčio apygardos mjr. Petro Januškevičiaus–Tėvo būrio partizanų Henriko Rajunčiaus, Povilo Tvarkūno, Adolfo Vaitkevičiaus ir Vlado Žabo, 1945 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio aps. Vaišvilčių-II ir Pliūrių k. apylinkėse Papojo miške žuvusių šio būrio partizanų Alfonso Tvarkūno–Katino, Petro Vaitkevičiaus ir Jono Viršulo–Tigro bei 1949 m. balandžio 20 d. Panevėžio aps. Panevėžio vls. Upytės miške žuvusio Vyčio apygardos būrio vado Juozo Kučo–Finkos atminimui.

Aut. architektas Linas Janėnas, tautodailininkas Povilas Rajunčius.
Atidengta 1990 m. liepos 7 d.

Anciškių girininkija

Girelės (vietinių vad. Kačmiškio) miškas. 955 kvart. 49 sklypas

Kryžius šioje vietoje buvusiame bunkeryje 1950 m. liepos 5 d. kautynėse su Ukmergės aps. Taujėnų vls. MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko ir Kauno MGB valdybos pajėgomis žuvusių Vyčio apygardos vado Alfonso Smetonos-Žygaudo, apygardos štabo Organizacinio skyriaus viršininko Alfonso Gritėno-Skaliko ir apygardos štabo sekretorės Bronės Tarutytės-Berniuko atminimui.

Atidengtas 1990 m. lapkričio 3 d.

Gegužinės girininkija

Jutiškių miškas. 141 kvart. 1 sklypas

Kryžius šioje vietoje Biržų aps. Pumpėnų vls. Jutiškių k. buvusioje Petrauskų sodyboje įrengtose slėptuvėse 1946 m. NKVD kareivių ir stribų nužudytų besislapsčiusių nuo mobilizacijos į Sovietų armiją šio kaimo gyventojų brolių Kazio ir Prano Petrauskų bei pas juos gyvenusio Pumpėnų m. gyventojo Jono Mitkos atminimui.

Pastatytas 2006 m.

Žalioji giria. 142 kvart. 7 sklypas

Kryžius šioje vietoje 1950 m. gegužės 4 d. žuvusio Vyčio apygardos partizano Jurgio Šimkevičiaus-Pierniko, Prapuolenio atminimui.

Pastatytas 2004 (2005) m.

Žalioji giria. 144 kvart. 26 sklypas. Buvęs Mitabynės kaimas

Stogastulpis, du kryžiai, koplytėlė medyje ir tipinis atminimo ženklas šioje vietoje buvusioje Savickų sodyboje 1945 m. vasario 2 d. kautynėse su vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko kareiviais ir Pumpėnų valsčiaus stribais žuvusių 3-osios Šiaurės LLA Panevėžio apygardos Žaliosios rinktinės būrio vado Petro Kulbio-Aukštuolio, jo būrio partizanų Antano ir Juozo Kirkilų, Povilo Kriščeliūno, vokiečių kareivio Frico, nužudytų Mitabynės kaimo gyventojų vyro Juozo, žmonos Adelės, dukters Adelės Savickų, šio kaimo gyventojo Aniceto Jurkevičiaus, 1945 vasario mėn. Pumpėnų valsčiaus NKVD poskyryje nužudytų Anelės Savickaitės ir Kazimero Jurkevičiaus bei 1950 m. gegužės 4 d. kaime žuvusio Vyčio apygardos partizano Jurgio Šimkevičiaus-Pierniko, Prapuolenio atminimui.

Metalinis kryžius pastatytas Atgimimo pradžioje.

Stogastulpio „Mitabynės Pieta“ aut. Bronius Mažylis. Pastatytas 1994 m. spalio mėn.

Medinis kryžius pastatytas 1994 m. spalio mėn.

Koplytėlė įkelta XXI a 1-ajame dešimtmetyje.

Tipinio atminimo ženklo aut. dizaineris Romas Navickas. Pastatytas 2009 m. rugpjūčio 31 d.

Antkapinio paminklo ir koplytstulpio kompozicija šioje vietoje buvusiame Savickų sodybos „sklepe“ palaidotų 1945 m. vasario 2 d. vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko kareivių ir Pumpėnų valsčiaus stribų nužudytų šios sodybos šeimininko Juozo, jo žmonos Adelės ir dukters Adelės Savickų atminimui.

Pastatytas 1994 m. spalio mėn.

Žalioji giria. 163 kvart. 17 sklypas

Paminklinė plokštė šioje vietoje Biržų aps. Pumpėnų vls. Mitabynės k. buvusioje Dominauskų sodyboje nužudytų Dominauskų šeimos narių atminimui.

Pastatyta XX a 9-ajame dešimtmetyje.

Gustonių girininkija

Ažagų-Eimuliškio miškas. 15 kvart. 14 sklypas. Ažagų-Eimuliškio miško pakraštys

Tipinis atminimo ženklas 1945 m. kovo 27 d. Ažagų–Eimuliškio miško mūšyje žuvusių dvidešimt vieno 3–osios Šiaurės LLA-Panevėžio apygardos Žaliosios rinktinės Aušros (vadas Ignas Gasčiūnas–Artojas) ir kitų būrių partizanų atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 1999 m.

Karsakiškio girininkija

Melnikapievio miškas. 45 kvart. 1 sklypas

Tipinis atminimo ženklas šiame miške 1949 m. lapkričio mėn. buvusio partizano, agento Juozo Kanapecko nužudyto Vyčio apygardos Krikštaponio rinktinės Antano Juškos-Vilko būrio partizano Broniaus Zarembos-Abžergavičiaus, šioje vietoje 1949 m. lapkričio 25 d. kautynėse su MVD skyriaus stribais ir MGB vidaus kariuomenės 134-ojo šaulių pulko kareiviais žuvusių Vyčio apygardos Krikštaponio rinktinės būrio vado Antano Juškos-Vilko, jo pavaduotojo Julijono Stakės-Žydo, šio būrio partizanų Kazimiero Dobrovolskio-Gandro, Petro Dzvonkos-Petro, Vlado Kapšio-Katino, Juozo Lupeikio-Vokiečio, Hitlerio ir 1949 m. rugpjūčio 14 d. Kupiškio aps. Subačiaus vls. Gitėnų miške žuvusio Vyčio apygardos Krikštaponio rinktinės Antano Juško-Vilko būrio partizano Mykolo Kapšio-Maikos atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 1999 m. lapkričio 9 d.

Žalioji giria. 176 kvart. 56 sklypas

Kryžius šioje vietoje 1946 m. gruodžio 11 d. žuvusių Vyčio apygardos Vlado Rukuižos-Lampeo būrio partizanų Broniaus Gaižiūno, Petro Juškos-Mažylio, Antano Sarapo, Emilijos Svirpliūtės (Svirplytės)-Milės ir Juozo Zamkausko-Vermachto, Čigono atminimui.

Pastatytas XX a 9-ajame dešimtmetyje.

Žalioji giria. 191 kvart. 16 sklypas

Kryžius ir atminimo plokštės šioje vietoje 1945 m. sausio 22 d. kautynėse su NKVD pasienio kariuomenės 95-ojo būrio karine grupe žuvusių 3-osios Šiaurės LLA-Panevėžio apygardos Karklo būrio vado Antano Šilo-Kovo, Karvelio, Antano Šaltekšnio, jo pavaduotojo Antano Skupo-Bartulio ir devynių šio bei Alekso Alenčiko-Kelmelio būrių partizanų atminimui.

Pastatytas XX a 9-ajame dešimtmetyje mokytojo Prano Tamošiūno rūpesčiu.

Žalioji giria. 205 kvart. 56 sklypas

Buvęs pastatytas stogastulpis ir tipinis atminimo ženklas šioje vietoje buvusiame bunkeryje, NKVD pasienio būrio karinei grupei šukuojant mišką, 1944 m. gruodžio 28 d. žuvusių Antano Šilo-Kovo grupės desantininkų ir Karklo būrio partizanų Antano Balčiūno-Roko, Jurgio Blaževičiaus, Jurgio Cibulskio-Kovo, Kazio Sarapo ir vokiečių kareivio atminimui.

Stogastulpio aut. Bronius Mažylis.

Tipinio atminimo ženklo aut. dizaineris Romas Navickas. Pastatytas 2009 m. rugpjūčio 31 d.

Žalioji giria. 209 kvart. 23 sklypas

Informacinis ženklas šioje vietoje buvusiame bunkeryje gyvenusių ir dirbusių 1944 m. lapkričio 18 d. desantu nuleistos grupės, vadovaujamos Antano Šilo-Kovo, narių, vėliau tapusių 3-osios Šiaurės LLA-Panevėžio apygardos Antano Šilo-Karklo, Antano Šaltekšnio ir Alekso Alenčiko-Kelmelio būrių partizanais, atminimui.

Įrengtas 2001 m.

Gitėnų miškas. 433 kvart. 51 sklypas. Pamiškė prie Aščiagalių k.

Lietuvos kario kryžius šioje vietoje 1953 m. vasario 25 d. kautynėse su Panevėžio r. MGB skyriaus darbuotojais žuvusių Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės vado Stanislovo Kulio-Briedžio, Visvaldo ir jo adjutanto, rinktinės štabo Organizacinio ir ūkio skyriaus viršininko Juozo Galiausko-Juozo, Martyno, Audrio atminimui.

Aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas 1993 m.

Krekenavos girininkija

Skilvionių miškas. 64 kvart. 7 sklypas

Kryžius šioje vietoje 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko kareiviais bei Krekenavos valsčiaus NKVD poskyrio stribais žuvusių Vyčio apygardos būrio vado Kazimiero Gailiūno-Barzdos, Vileišio ir dvidešimt vieno jo vadovaujamo būrio partizano atminimui.

Pastatytas 1992 m.

Skilvionių miškas. 76 kvart. 11 sklypas

Tipiniai atminimo ženklai šiame miške 1945 m. vasario 17 d. kautynėse su NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko kareiviais bei Krekenavos valsčiaus NKVD poskyrio stribais žuvusių Vyčio apygardos būrio vado Kazimiero Gailiūno-Barzdos, Vileišio ir dvidešimt vieno jo vadovaujamo būrio partizano atminimui.

Naujamiesčio girininkija

Viktariškio miškas. 63 kvart. 6 sklypas

Tipinis atminimo ženklas ir koplytėlė medyje šioje vietoje buvusiame bunkeryje 1948 m. gegužės 15 d. kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko pajėgomis žuvusių Vyčio apygardos Trimito būrio (vadas Ipolitas Lukoševičius–Baublys) partizanų Juozo Gauranskio–Kepuriuko, Jokūbo Gritėno–Vargo, Poeto ir Petro Deveikio–Skirmanto, Simo atminimui.

Tipinio atminimo ženklo aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 1999 m. lapkričio 16 d.
Koplytėlės įkėlimo data nežinoma.

Raguvos girininkija

Raguvos miškas. 72 kvart. 7 sklypas

Tipinis atminimo ženklas šioje vietoje buvusiame bunkeryje 1952 m. rugsėjo 21 d. kautynėse su MVD vidaus kariuomenės kareiviais žuvusių Šiaurės Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities štabo Visuomeninės dalies viršininko Broniaus Krivicko–Vilniaus ir Vyčio apygardos Aušros tėvūnijos Visuomeninės dalies vado Mykolo Blinkevičiaus–Nemuno atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 2008 m.

Raguvos miškas. 74 kvart. 1 sklypas

Du kryžiai šioje vietoje įrengtame bunkeryje gyvenusių ir dirbusių Šiaurės Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities štabo Visuomeninės dalies viršininko Broniaus Krivicko-Vilniaus, Vyčio apygardos Aušros tėvūnijos Visuomeninės dalies vado Mykolo Blinkevičiaus-Nemuno, apygardos Gedimino rinktinės Gintaro tėvūnijos Dainavos skyriaus vado Juozo Blinkevičiaus-Sakalo ir jo vadovaujamo skyriaus partizanų Stanislovo Šidlausko-Tigro bei Vacio Bilio-Dragūno, Skirmanto atminimui.

Medinis kryžius pastatytas Atgimimo laikotarpiu.
Metalinis kryžius pastatytas apie 2004 m.

Šilų miškas. 728 kvart. 48 sklypas

Paminklas šioje vietoje buvusiame bunkeryje 1949 m. liepos 30 d. kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviais žuvusių Vyčio apygardos Krikštaponio rinktinės vado Jono Baltušniko–Vienuolio, jo pavaduotojo ir apygardos štabo viršininko Kosto Tvaskos–Rugelio bei partizano Jono Tumšio–Kytro atminimui.

Aut. architektas Algimantas Šironas.
Pastatytas 1996 m. Tuo pačiu metu atstatytas ir bunkeris.

Ramygalos girininkija

Pašilių miškas. 155 kvart. 4 sklypas. Prie Drūlupio upelio

Koplytėlė ir atminimo lentelė šioje vietoje 1947 m. liepos 16 d. kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko pajėgomis žuvusių Vyčio apygardos Stasio Eitminavičiaus–Rupūžėno būrio partizanų Vlado Čiplio–Valdininko, Alfonso Rinkūno–Sušinsko, Antano Vaitelio–Viesulo, Antano Valikonio–Viršilos atminimui.

Įrengtos XX a 9-ajame dešimtmetyje.