Laisvės aikštė

Paminklas šioje vietoje niekintų 1945-1954 m. Prienų apylinkėse žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės partizanų atminimui.

Aut. skulptorius Stasys Žirgulis, architektai Dalia ir Juozas Križinauskai.
Pastatytas 1994 m.

J. Basanavičiaus / Kęstučio g. “Žiburio” gimnazijos kiemas

Atminimo lentelė ir paminklas šioje vietoje užkastų 1945 m. rugpjūčio 15 d. Mačiūnų k. žuvusio Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizano Kazimiero Banionio–Klajūno ir 1945–1952 m. Prienų apylinkėse žuvusių nežinomų partizanų atminimui.

Atminimo lentelė įrengta XX a 9-ajame dešimtmetyje.
Paminklas pastatytas 1992 m.

Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčios šventorius

Kryžius Prienų “Žiburio” gimnazijos mokytojų ir mokinių, žuvusių rezistenciniame judėjime, sovietiniuose kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje, atminimui.

Aut. Samsanavičius.
Pastatytas 1990 m.

Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia

Atminimo lenta šioje bažnyčioje 1970 m. kovo 5 d. – 1972 m. rugsėjo 26 d. vikaru dirbusio kunigo Juozo Zdebskio, 1986 m. vasario 5 d. nužudyto KGB, atminimui.

Atidengta 1998 m. balandžio 18 d.

Martišiaus g. 9. Prienų krašto muziejus

Atminimo lenta Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vado, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojo Sergijaus Staniškio–Lito, Vilties, nusišovusio 1953 m. vasario 3 d. Kauno sr. MGB valdybos vykdytos karinės operacijos metu Prienų šilo bunkeryje, atminimui.

Aut. skulptorius Jonas Jagėla, architektė Viktorija Molienė.
Įrengta 1999 m. rugsėjo 17 d.

Atminimo lenta Dainavos apygardos štabo karininko Jurgio Krikščiūno–Rimvydo, žuvusio 1949 m. gruodžio 15 d. Lenkijoje Suvalkuose Punsko vls. Šlynakiemio k., atminimui.

Aut. skulptorius Jonas Jagėla, architektė Viktorija Molienė.
Įrengta 1999 m. rugsėjo 15 d.

Kryžius Tauro apygardos štabo nario, LLKS įgaliotinio užsieniui Kazimiero Pyplio–Mažyčio, Audronio, žuvusio 1949 m. rugsėjo 23 d. Alytaus aps. Daugų vls. Kalesnykų miško bunkeryje netoli Būdos k., atminimui.

Aut. Algimantas Sakalauskas.
Atidengtas 1998 m. kovo 10 d.

J. Basanavičiaus / Kęstučio g. Senosios Prienų miesto kapinės

Antkapinis kryžius šioje vietoje slapta palaidotų 1946 m. birželio 7 d. Pagraižio miške karinės-čekistinės operacijos metu žuvusio Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado Juozo Stravinsko–Kardo, Žiedo, 1946 m. rugsėjo 6 d. Čiudiškių k. kautynėse su Prienų vls. MVD poskyrio operatyvine karine grupe žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės būrio vado Vinco Gerulio–Tvoros ir partizanų Jurgio Kučinsko–Genio, Vinco Morkūno–Audros, 1946 m. rugpjūčio 17 d. Šauliškių k. žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų Motiejaus Frankos–Ispano ir Jurgio Pinkvartos–Berželio atminimui.

Pastatytas XX a. antroje pusėje.
Atstatytas 2001 m.

Naujosios Prienų miesto kapinės

Antkapinis koplytstulpis 1989 m. rugsėjo 16 d. iš Lenkijos Pucko miesto perlaidoto Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinio Antano Šapalo, mirusio 1945 m. balandžio 19 d., atminimui.

Prienų šilo pakraštys. Kauno – Alytaus – Prienų – Marijampolės sankryža

Paminklas šioje vietoje užkastų 1945-1954 m. Prienų apylinkėse žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės partizanų atminimui.

Atidengtas 1992 m. lapkričio 22 d.

Alksniakiemio kaimas

Buvusi Šiugždinių sodyba

Lietuvos kario kryžius šioje vietoje buvusioje sodyboje gimusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 4-osios kuopos partizano Povilo Šiugždinio–Bitino, žuvusio 1947 m. liepos 17 d. Ašmintos k. bunkeryje Garšvės upelio šlaite, jo brolių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 51-osios kuopos 1-o būrio partizanų Motiejaus–Tėvo, Majoro ir Justino–Žvirblio, žuvusių 1951 m. balandžio 8 d. Kalnių miško bunkeryje, brolio Jono–Anupro, žuvusio 1952 m. liepos 22 d. K. Zagurskienės sodyboje Bagrėno k., Prienų r., atminimui.

Pastatytas 2003 m. vasarą.

Ašmintos kaimas

Buvusi Jono ir Onos Bartkevičių sodyba

Kryžius ir atminimo lenta 1948 m. vasario 26 d. šioje sodyboje įrengtame bunkeryje kautynėse su MGB kariuomenės 12 kariškių ir Prienų aps. MGB skyriaus grupėmis žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 51-osios kuopos partizanų Kazio Gervės–Miglos, Boleslovo Jurgelaičio–Dariaus, Prano Jurgelevičiaus–Našlaičio, Stasio Kazlausko–Neptūno, Modesto Puzinausko–Audros, Broniaus Šerėno–Šarūno, Broniaus Vasiliausko–Kastyčio, sodybos šeimininkės Onos Bartkevičienės, jos dukters Albinos ir šioje sodyboje gimusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų Kazimiero–Vasario ir Jurgio Bartkevičių, žuvusių 1948 m. vasario 26 d. Vangų k., atminimui.

Kryžius pastatytas 1997 m. pabaigoje (1998 m. pradžioje).
Atminimo lenta atidengta 1998 m. vasario 26 d. Aut. Bronius Murauskas.

Garšvės upelio šlaitas

Paminklinis akmuo ir septynių kryžių kompozicija 1947 m. liepos 17 d. šioje vietoje esantį bunkerį apsupus Prienų aps. MGB skyriaus karinei-čekistinei grupei, susisprogdinusių Tauro apygardos Birutės rinktinės Žiedo kuopos vado Algirdo Juodžio–Merkio, Vermachto, Geležinio Vilko rinktinės 4-osios kuopos vado Vytauto Juodžio–Šarūno, šios kuopos 1-o būrio vado Broniaus Simonavičiaus–Serbento ir partizanų Juozo Batučio–Pavasario, Vinco Prajeros–Meteoro, Povilo Šiugždinio–Bitino ir 3-osios kuopos partizano Kazio Grajausko–Šermukšnio atminimui.

Atidengti 1996 m. liepos 21 d.

Bačkininkų kaimo šilelis

Lietuvos kario kryžius šioje vietoje 1946 m. balandžio 23 d. žuvusio Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Viesulo būrio partizano Vinco Kemežio–Dobilo atminimui.

Mačiūnų kaimas

Buvusi S. Morkūno sodyba

Kryžius šioje sodyboje gimusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų, brolių Antano–Svirplio, Miško, žuvusio 1945 m. gegužės 20 d., Jono–Akmens, Uosio, žuvusio 1945 m. birželio 13 d. Nuotakų kalne netoli Mačiūnų k., Juozo–Rambyno, žuvusio 1946 m. sausio 2 d. Klebiškio miške, Vinco–Audros, žuvusio 1946 m. rugpjūčio 6 d. Čiudiškių k., ir jų šeimos narių, sovietinio genocido aukų Simono, Konstancijos–Ramutės, Marijos ir Kazimiero Morkūnų atminimui.

Aut. Vincas Grybauskas ir Juozas Zeringis.
Atidengtas 1997 m. vasara.

Važatkiemio kaimas

Buvusi Vaikšnių sodyba

Kryžius šioje sodyboje slapta palaidoto 1947 m. lapkričio 20 d. Kauno ligoninėje po sužeidimo 1947 m. lapkričio naktį iš 18 į 19 d. kautynėse Jiezno vls. Kašonių k. ir žiaurių tardymų mirusio Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 4-osios kuopos 1-o būrio vado Vinco Gruodžio–Žilvičio atminimui.

Aut. Romas Rusteika.
Atidengtas 2004 m. liepos 5 d.

Balbieriškio miestelis

Centrinė aikštė

Paminklinis akmuo šioje vietoje niekintų 1945-1953 m. Balbieriškio apylinkėse žuvusių Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės partizanų atminimui.

Pastatytas Atgimimo metu.

Miestelio kapinės

Antkapinis paminklas 1989, 1990 ir 1992 m. iš užkasimo vietų perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1945-1953 m. Balbieriškio apylinkėse žuvusių Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės partizanų atminimui.

Aut. architektas S. Žukas.
Pastatytas 1990 m.

Mardosų kaimas

Tipinis atminimo ženklas kaime 1946 m. liepos 20 d. žuvusių Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės kunigaikščio Vaidoto grupės partizanų Prano Petraškos–Katino, Kosto Bujanausko–Kalavijo ir šiame kaime gimusio Vlado Petraškos–Makso, žuvusio 1946 m. rugpjūčio 11 d. Kieliškio k., atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 2001 m.

Vartų kaimas

Juozo Rusecko sodyba

Kryžius šioje sodyboje gimusio Tauro apygardos Vytauto rinktinės Kęstučio tėvūnijos 1-osios kuopos vado Prano Rusecko–Žirnio, Drugio, žuvusio 1952 m. sausio 10 d. Vilkaviškio r. Pajevonio vls. Trilaukio k., atminimui.

Aut. tautodailininkas Gintas Ališauskas.
Atidengtas 1998 m. birželio 27 d.

Žiūronių kaimas

Buvusi Žiūronių mokykla

Skulptūra šios mokyklos mokytojų, pogrindinės organizacijos narių Kazimiero Petraškos–Vėjo, sušaudyto 1952 m. birželio 20 d. Baltarusijoje, ir Vinco Matulevičiaus, suimto 1944 m. spalio 29 d. ir kalinto Steplage, Kazachijoje, atminimui.

Aut. Antanas. Ambrulevičius.
Pastatyta 1996 m.

Netoli J. Raškausko sodybos

Kryžius aštuonių Žiūronių kaimo Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės partizanų, žuvusių 1945-1950 m., atminimui.

1995 m. restauruotas 1940 m. pastatytas kryžius.

Čiudiškių kaimas

Netoli Bylų sodybos

Trijų kryžių kompozicija šioje vietoje įrengtame bunkeryje 1946 m. rugpjūčio 6 d. kautynėse su Prienų vls. MVD poskyrio operatyvine karine grupe žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės būrio vado Vinco Gerulio–Tvoros ir partizanų Jurgio Kučinsko–Genio, Vinco Morkūno–Audros atminimui.

Aut. Bronius Murauskas.
Atidengta 1997 m. rugpjūčio 23 d.

Netoli Jotautų sodybos

Kryžius netoli P. Mačiūtos sodybos 1948 m. kovo 17 d. kautynėse su Prienų vls. MGB poskyrio operatyvine karine grupe žuvusių Tauro apygardos štabo Žvalgybos skyriaus viršininko ir Geležinio Vilko rinktinės vado Algirdo Varkalos–Žaliuko, Daumanto, rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininko Zigmo Juškos–Pjūklo, Zigmanto, 52-osios kuopos 1-o būrio vado Vytauto Jundilos–Jaunučio ir partizanų Kazimiero Gudausko–Vaidilos, Antano Prankos–Vytauto, Vytauto Žemaičio–Sauliaus atminimui.

Atidengtas 1989 m. spalio 23 d.

Petrauskų sodyba

Kryžius šioje sodyboje 1949 m. rugsėjo 18 d. žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 52-osios kuopos partizanų Povilo Petraičio–Geručio ir Henriko Petraičio–Kirvuko atminimui.

Gražučių kaimas

I. Jundilaitės-Šarkienės sodyba

Paminklinis akmuo ir kryžius šioje vietoje įrengtame bunkeryje 1947 m. vasario 5 d. kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko pajėgomis žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 3-osios kuopos 2-o būrio vado Vytauto Gudyno–Paparčio, partizanų Jurgio Kleizos–Krieno, Anastazijos Kleizaitės–Aušros, Raselės ir šioje sodyboje gimusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų, brolių Antano Jundilo–Naro, žuvusio 1949 m. kovo 7 d. Kauno aps. Garliavos vls. Garančiškės k., bei Vytauto Jundilo–Jaunučio, žuvusio 1948 m. kovo 17 d., atminimui.

Pastatyti 1989 m.

Laukiškių kaimas

Paminklas kaime buvusioje Antano Misiūno sodyboje įrengtame bunkeryje 1949 m. kovo 26 d. kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareivių ir Prienų aps. Pakuonio vls. MGB poskyrio stribų grupėmis žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 51-osios kuopos būrio vado Antano Seniko–Švyturio ir partizanų Vytauto Grybausko–Žydrūno, Kazimiero Kazakevičiaus–Aido, Algio Lenčiausko–Aro atminimui.

Aut. Pyragas.
Pastatytas 1994 m. spalio mėn.

Šaltupio kaimas

Varkalų sodyba

Paminklinis akmuo šioje sodyboje gimusio Tauro apygardos štabo Žvalgybos skyriaus viršininko ir Geležinio Vilko rinktinės vado Algirdo Varkalos–Žaliuko, Daumanto, žuvusio 1948 m. kovo 17 d. kautynėse su Prienų vls. MGB poskyrio operatyvine karine grupe prie Mačiūtų sodybos Čiudiškių k., atminimui.

Pastatytas 1991 m.

Šiauliškių kaimas

Šalia gamtos paminklo Šiauliškių akmens

Kryžius šioje vietoje palaidoto kaime buvusioje Petraičių sodyboje 1945 m. spalio 7 d. žuvusio Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizano Jurgio Mikušausko–Blakės, atminimui.

Kryžius kaime buvusioje partizanų rėmėjos Gerulienės sodyboje įrengtame bunkeryje 1952 m. vasario 7 d. susisprogdinusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Vyčio tėvūnijos grupės vado Vytauto Gudyno–Spindulio ir partizanų Kazimiero Barščio–Stumbro, Algirdo Antano Gerulio–Šaulio, Juozo Lisajaus–Šarūno atminimui.

Aut. Marcinkevičius.
Pastatytas 1990 m.

Jiezno miestelis

Prie gaisrinės ir vandentiekio bokšto

Kryžius šioje vietoje užkastų 1944-1953 m. Jiezno apylinkėse žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės partizanų atminimui.

Pastatytas 1989 m.

Paminklas ir atminimo plokštės šioje vietoje užkastų 1944-1953 m. Jiezno apylinkėse žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės partizanų atminimui.

Aut. P. Mocevičius.
Pastatytas 1991 m. rudenį.

Senosios miestelio kapinės

Lietuvos kario kryžius 1944 m. rudenį lageryje mirusio partizano Acaus Marcelijaus-Vanago atminimui.

Paverknių kaimas

Paminklas šioje vietoje buvusiame Voseliūnų k. 1945 m. kovo 28 d. Paverknių kautynėse žuvusių dešimties Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų atminimui.

Būdininkų kaimas

Atminimo lenta šiame kaime 1945 m. balandžio 24 d. kautynėse žuvusių Tauro apygardos būrio vado Martyno Kuzmicko-Briedžio ir partizanų ryšininkės, medicinos seselės Marijos Senavaitytės-Mirtos atminimui.

Atidengta 1996 m. balandžio 24 d.

Skersabalio kaimas

Buvusi Bubnių sodyba

Kryžius šioje vietoje buvusioje Bubnių sodyboje 1946 m. rugsėjo 13 d. kautynėse žuvusio Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizano Vinco Bubnio-Bonkos ir 1945-1946 m. kaimo apylinkėse žuvusių keturių Tauro apygardos partizanų Jono Butkevičiaus-Zubro, Kazio Petkevičiaus-Kaštono, Vyto Urbanavičiaus-Judošiuko, Stasio Vasiliausko-Bizūno atminimui.

Aut. Vytas Degutis.
Atidengtas 1993 m. rugpjūčio 19 d.

Pakuonio miestelis

Sodų gatvė

Kryžius ir atminimo lentos šioje vietoje niekintų 1944-1953 m. Pakuonio apylinkėse žuvusių Tauro apygardos Birutės ir Geležinio Vilko rinktinių partizanų atminimui.

Aut. J Malinauskas ir J. Skaržinskas.
Atidengti 1991 m. balandžio 26 d.

Miestelio kapinės

Kryžius ir antkapinis paminklas 1995 m. iš užkasimo vietos perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1947 m. rugsėjo 30 d. Vangų (Kalvių) girioje žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 50-osios kuopos partizanų Jono Rušinsko-Beržo, Jono Žukausko-Broliuko ir Alfonso-Lapino bei 1945-1953 m. Pakuonio apylinkėse kovojusių ir žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės bei Didžiosios Kovos apygardos Saulės būrio partizanų atminimui.

Aut. architektė Dalė Joneliūnienė.
Pastatytas 2008 m.

Stakliškių miestelis

Centrinė aikštė

Koplytstulpis šioje vietoje niekintų 1944-1952 m. Stakliškių apylinkėse žuvusių Dainavos ir Didžiosios Kovos apygardų partizanų atminimui.

Aut. K. Grigonis.
Atidengtas 1998 m. rugsėjo 1 d.

Gripiškių kaimas

Kryžius kaime, netoli partizanų rėmėjos V. Kondratavičiūtės vienkiemio, 1945 m. lapkričio 17 d kautynėse NKVD kariuomenės kareiviais ir stribais žuvusių Dainavos apygardos būrio vado Alfonso Juonio-Petro, Gončiaus ir partizanų Jono Andrulevičiaus-Šviesuolio, Adolfo Šmigelsko-Putino, Vinco Truncės-Dobilo atminimui.

Pastatytas 2007 m.

Lepelionių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas 1959 m. Angelės Ignatavičiūtės slapta iš Stakliškių žvyrduobių perkeltų ir šioje vietoje palaidotų Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Kunigaikščio Margio grupės partizanų, brolių Jono-Barzdos, Tėvo ir Andriaus Ignatavičių, žuvusių 1947 m. sausio 14 d. kautynėse su NKVD kareiviais Araškos sodyboje įrengtame bunkeryje Druskeliškių k., atminimui.

Pastatytas po 1959 m.

Šilavoto miestelis

Skveras priešais Švč. Jėzaus širdies bažnyčią

Kryžius ir paminkliniai akmenys šioje vietoje niekintų 1946-1950 m. Šilavoto apylinkėse žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų atminimui.

Kryžius pastatytas 1990 m.

Paminkliniai akmenys pastatyti 2000 m. Aut. skulptorius Juozas Šlivinskas, architektas Algis Mikėnas.

Miestelio kapinės

Kryžius ir Lietuvos kario kryžiai šioje vietoje užkastų 1946-1950 m. Šilavoto apylinkėse žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų atminimui.

Kryžius pastatytas 1989 m.
Lietuvos kario kryžiai pastatyti 1996 m.

Paminklinis akmuo ir Lietuvos kario kryžiai šioje vietoje užkastų 1947 m. sausio 6 d. Kuišių k. žuvusių Jono Demikio-Eumo būrio partizanų Kosto Kučinsko-Vampyro ir Juozo Prajaros-Erelio, 1947 m. kovo 18 d. Cinkaviškės k. žuvusio Tauro apygardos partizano Albino Selioko-Šrapnelio, Kazimiero, 1947 m. gruodžio 26 d. Šūrupio k. sužeisto mirusio Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizano Klemenso Baltrušaičio-Skirgailos, Kurto atminimui.

Pastatyti Atgimimo metu.

Jasenavos kaimas

Paminklas Jasenavos kaimo apylinkėse ir šalia esančiame Varnabūdės miške 1945–1952 m. žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų atminimui.

Atidengtas 2002 m. Romo Rusteikos, Petro Gumausko ir Vytauto Šato iniciatyva.

Lėsiškio kaimas

Skulptūra ir keturių kryžių kompozicija 1941 m. birželio 24 d. vokiečių kareivių nužudytų Lėsiškio kaimo gyventojų Povilo Mikušausko, Anelės Mikušauskaitės, Antano Senavaičio ir Antano Krasausko atminimui.

Aut. J. Dabrišius.
Pastatyta 1991 m.

Pakiauliškio kaimas

V. Senavaičio sodyba

Paminklinis akmuo šioje sodyboje gimusių ir gyvenusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado Vinco Senavaičio–Žaliavelnio, Šiaurio, žuvusio 1945 m. birželio 12 d. Degimų kautynėse, šios apygardos partizanų Marijos Senavaitytės–Mirtos, žuvusios 1945 m. balandžio 24 d. Būdininkų kautynėse, Prano Senavaičio–Tabokiaus, Pranuko, žuvusio 1946 m. gegužės 4 d. Prienų šile, Kazimiero Senavaičio–Zuikio, žuvusio 1946 m. birželio mėn. Šilavoto vls., Jono Senavaičio–Rainio, nužudyto 1947 m. gegužės mėn. Prienų valsčiaus NKVD–MVD–MGB poskyryje, Juozo Senavaičio–Senio, žuvusio lageryje 1949 m., ir jų šeimos narių, 1945-1948 m. tremtinių, atminimui.

Atidengtas 1995 m. lapkričio 11 d.

Prienlaukio kaimas

Buvusi Marcinkevičių vėjinio malūno vieta

Kryžius šioje vietoje 1955 m. liepos naktį iš 20 į 21 d. agentų smogikų nužudytų paskutinių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Vyčio tėvūnijos partizanų Broniaus Petkevičiaus–Pipiro ir Klemenso Ulecko–Vakaro atminimui.

Autorius Juozas Kindirauskas.
Pastatytas 1990 m. Rekonstruotas 2002 m.

Stuomenų (Mikališkių) kaimas

1812 m. nužudytų Napoleono kareivių, 1831 ir 1863 m. sukilėlių kapinės

Paminklinis ansamblis šiose kapinėse slapta palaidotų 1945–1951 m. žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų atminimui.

Koplyčia pastatyta XIX a. pradžioje, atstatyta 1988-1989 m.

Koplytstulpio aut. Antanas Samsonavičius. Pastatytas 1989 m.

Paminklas pastatytas 1989 m.

Koplytstulpis pastatytas 1997 m. spalio mėn.

Veiverių miestelis

Priešais Veiverių Šv. Liudviko bažnyčią

Stogastulpis šioje vietoje niekintų 1944-1953 m. Veiverių apylinkėse žuvusių Tauro apygardos partizanų atminimui.

Aut. Edvardas Bielokopitovas.
Pastatytas 1990 m.

Priešais Veiverių Antano Kučingio meno mokyklą

Paminklas LLKS Visuomeninės dalies politinio skyriaus viršininko ir LLKS atstovo užsieniui, knygos „Partizanai“ autoriaus Juozo Lukšos-Skirmanto, Skrajūno, Daumanto, žuvusio 1951 m. rugsėjo 4 d. Kauno r. Pabartupio k. pamiškėje, atminimui.

Aut. Vidas Cikana.
Pastatytas 1996 m. rugsėjo mėn.

Miestelio galas. Kelio Kaunas-Marijampolė kairė. „Skausmo kalnelis“

Memorialas šioje vietoje užkastų 1944-1953 m. Veiverių apylinkėse žuvusių Tauro apygardos partizanų, 1989 m. iš užkasimo vietos perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1945 m. birželio 12 d. Pajiesio k. Klebiškio miške žuvusių septynių Tauro apygardos partizanų, 1990 m. rugsėjo 23 d. iš užkasimo vietos perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1945 m. liepos 10 d. Girininkų I k. Eglynėlio partizanų stovykloje nužudytų devynių partizanų, 1990 m. spalio 12 d. iš užkasimo vietos perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1945 m. vasario 26 d. prie Girininkų II k. Žiemkelio kautynėse žuvusių partizanų, 1990 m. iš užkasimo vietos perkeltų ir šioje vietoje palaidotų trijų partizanų bei šio krašto žuvusių partizanų ir politinių kalinių atminimui.

Vieta sutvarkyta 1989-1991 m.

Medinio paminklo aut. Algimantas Sakalauskas. Pastatytas 1990 m.

Paminklinio akmens “Žuvusiems ginant Lietuvos laisvę” aut. Gediminas Gvazdauskas. Pastatytas 1995 m.

Paminklo partizanų, brolių Juozo-Daumanto, Jurgio-Piršlio ir Stasio–Juodvarnio Lukšų atminimui aut. Pijus Petraitis ir Leonas Juozėnas. Atidengtas 1995 m. rugpjūčio 27 d.

Kryžius partizanų, brolių Jono-Liepsnabarzdžio, Broniaus-Tigro ir Vito-Kregždės Kazakevičių atminimui pastatytas 1991 m.

Stogastulpis pirmųjų sovietinio genocido aukų Kazimiero Skučo ir Augustino Povilaičio atminimui atidengtas 1994 m. lapkričio 13 d.

Stogastulpio 1948 m. lapkričio 3 d. Kajackų k. žuvusių Tauro apygardos Birutės rinktinės vado Algirdo Šimanskio-Kirstuko ir rinktinės štabo viršininko Vinco Algirdo Stačioko-Žiogo, Arūno atminimui aut. Algimantas Šimanskis. Pastatytas 1994 m.

Stogastulpio 1941 m. žuvusio leitenanto Jono Navikevičiaus atminimui aut. Algimantas Sakalauskas. Pastatytas 1996 m.

Stogastulpio žuvusių Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanų atminimui aut. Algimantas Sakalauskas. Pastatytas 1990 m.
Paminklinis akmuo žuvusių Tauro apygardos partizanų, brolių Vytauto-Paparčio ir Antano-Speigo Gudynų atminimui pastatytas 2005 m.

Paminklas Lietuvos laisvės kovotojo motinai pastatytas 2009 m.

Blindžiakupsčio kaimas

Kryžius šioje vietoje 1945 m. birželio 17 d. Veiverių stribų nušauto partizanų ryšininko Klemenso Naginionio atminimui.

Pastatytas 1989 m.

Juodbūdžio kaimas

Lukšų sodyba

Kryžius šioje sodyboje gimusių LLKS Visuomeninės dalies politinio skyriaus viršininko ir LLKS atstovo užsieniui, knygos „Partizanai“ autoriaus Juozo Lukšos-Skirmanto, Skrajūno, Daumanto, žuvusio 1951 m. rugsėjo 4 d. Kauno r. Pabartupio k. pamiškėje, ir jo brolių, Tauro apygardos partizanų Jurgio-Piršlio, žuvusio 1947 m. birželio 13 d. Juodbūdžio k., Stasio-Juodvarnio, Tautvydo, žuvusio 1947 m. rugsėjo 12 d. Kazlų Rūdos miškuose bei Antano Lukšos-Arūno, suimto 1947 m. birželio 14 d., 1948-1956 m. kalinto Irkutsko ir Magadano sr. lageriuose, atminimui.

Aut. E. Šimanskis.
Pastatytas 1995 m.

Mauručių gyvenvietė

Geležinkelio stoties aikštė

Kryžius iš šios geležinkelio stoties 1941 m., 1944-1952 m. ištremtų ir į sovietinius lagerius išvežtų Prienų rajono gyventojų atminimui.

Aut. Algirdas Kisielius.
Atidengtas 1989 m. birželio 11 d.

Mauručių kaimas

O. Vyšniauskaitės–Klimčiauskienės sodyba

Paminklinis akmuo šioje sodyboje 1947–1948 m. veikusio Tauro apygardos Birutės rinktinės štabo ir jame dirbusių rinktinės vado Jono Petro Aleščiko–Rymanto ir štabo narių Algirdo Šimanskio–Kirstuko, Aro Mikalausko–Aro atminimui.

Pastatytas 1989 m.

Pakeklio kaimas

Jurkšų sodyba

Kryžius šioje vietoje buvusioje Antano Drūlios sodyboje įrengtame bunkeryje 1947 m. lapkričio 1 d. žuvusio nežinomo Tauro apygardos partizano, slapyvardžiu Putinas, atminimui.

Aut. Algimantas Šimanskis.
Pastatytas 1990 m.

Skriaudžių miestelio kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotos 1992 m. Skriaudžiuose mirusios Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Birutės rinktinių partizanų ryšininkės, politinės kalinės Mortos Linkaitės–Jūros, Gėlės atminimui.

Pastatytas po 1992 m.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1994 m. Skriaudžiuose mirusio Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinio, kanklininkų ir šio muzikos žanro propaguotojo Leono Puskunigio atminimui.

Pastatytas po 1994 m.

Simbolinis antkapinis kryžius Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinio, Kauno pogrindinės organizacijos „Nepriklausoma Lietuva“ nario Jurgio Vosyliaus, sušaudyto 1945 m. kovo 21 d. ir užkasto Tuskulėnų dvarelyje Vilniuje, bei jo brolio, Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės štabo adjutanto Antano Vosyliaus–Vilko, žuvusio 1949 m. liepos 28 d. prie Čiudiškių malūno, atminimui.

Kryžius Skriaudžių miestelio ir jo apylinkių žmonių, 1941 m., 1944–1952 m. ištremtų ir išvežtų į lagerius bei 1944–1954 m. žuvusių partizaniniame judėjime, atminimui.

Aut. Edvardas Belokopitovas.
Pastatytas 1989 m.

Veiverių kaimas

Buvusi Kazimiero Daunoros sodyba

Kryžius šioje vietoje įrengtoje Tauro apygardos Birutės rinktinės štabo būstinėje 1947 m. rugsėjo 24 d. kautynėse su Marijampolės aps. MGB skyriaus operatyvine karine grupe žuvusių Tauro apygardos kapeliono Justino Lelešiaus–Grafo, Krivaičio, Birutės rinktinės vado Jono Bulotos–Anbo, rinktinės štabo ūkio skyriaus viršininko Antano Čepeliausko–Meškos, rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininko Jono Čižeikos–Stepo, 3-osios kuopos vado Antano Petkevičiaus–Švyturio ir partizano Stasio Mačiutos–Vaidilos atminimui.

Pastatytas 1990 m.

Pajiesio girininkija

Garančiškės miškas. 25 kvart. 14 sklypas (netoli Barauskinės k.)

Kryžius ir paminklas šioje vietoje įrengtame bunkeryje 1946 m. spalio 30 d. kautynėse su MVD vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko kareiviais žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Dešinio būrio Paparčio skyriaus partizanų Juozo Liuizos–Kalno, Antano Markausko–Žaibo ir Albino Slavinsko–Lino atminimui.

Kryžius pastatytas 1989 m. Povilo Buzo iniciatyva.

Paminklas pastatytas 1999 m. Povilo Buzo ir A. Slavinsko artimųjų iniciatyva.

Išlaužo girininkija

Bačkininkų miškas. 67 kvart. 7 sklypas

Kryžius medyje šioje vietoje 1953 m. liepos 4 d. buvusio Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado, MGB agento A. Šermukšnio „Žilvičio“ nužudytų Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Vyčio tėvūnijos vado Klemenso Mykolo Stačioko–Klemenso ir partizano Antano Gudyno–Speigo atminimui.

Aut. Mikas Varakinas.
Atidengtas 2005 m. birželio mėn.

Kalvių (Vangų) miškas. 4 kvart. 6 sklypas

Paminklas šioje vietoje įrengtame bunkeryje 1947 m. rugsėjo 30 d. žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 50-osios kuopos partizanų Jono Rušinsko–Beržo, Alfonso, Jono Žukausko–Broliuko ir Alfonso–Lapino atminimui.

Atidengtas 2006 m. LPKTS Prienų skyriaus pirmininkės D. Raslavičienės ir Prienų mero K. Gustaičio iniciatyva.

Kalvių (Vangų) miškas. 5 kvart. 15 sklypas

Kryželis šioje vietoje 1948 m. lapkričio 29 d. kautynių metu žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Vyto Marčiulionio–Viesulo būrio partizanų Prano Bukevičiaus–Švyturio ir Tomo Kemežio–Kęstučio atminimui.

Pastatytas 1995 m.

Klebiškio miškas. 236 kvart. 19 sklypas

Paminklas ir kryželiai šiose kapinaitėse slapta palaidotų 1945-1946 m. žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų Andriaus Juodsnukio–Spirgio, Petro Juodsnukio–Šeško, Prano Kazlausko–Vampyro, Naro, Juozo Morkūno–Rambyno, Jurgio Paužos, Stasio Stakučio–Kirmino ir Boleslovo Stulpino–Vytauto atminimui.

Pastatyti 1991 m.

Meškapievio girininkija

Skersabalio miškas. 22 kvart. 22 sklypas

Kryžių kompozicija šioje vietoje įrengtoje partizanų stovyklavietėje 1952 m. birželio 24 d. dviejų Prienų r. MGB skyriaus agentų smogikų miegančių sušaudytų Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado Vito Menkevičiaus–Spyglio, jo adjutanto Vinco Bražinsko–Smauglio, rinktinės štabo nario Prano Kižio–Viliaus ir partizanų Albino Banislausko–Klajūno, Kosto Marčiulaičio–Slankos, Dainiaus, Vinco Naviko–Dėdės, Antano Šalčiaus–Švedo atminimui.

Aut. L. Juozonis.
Atidengta 1989 m. rugsėjo 2 d.

Skersabalio miškas. 44 kvart. 2 sklypas. Senosios Skersabalio kaimo kapinaitės

Įvairūs antkapiniai paminklai šiose kapinaitėse slapta palaidotų 1945-1947 m. žuvusių Tauro apygardos partizanų Jono Ališausko-Trakėno, Jono Butkevičiaus-Zubraus, Jono Kisieliaus-Aršiojo, Kazio Petkevičiaus-Kaštono, Albino Povilaičio-Karklo, Stasio Vasiliausko-Bizūno, Vinco Žiobos-Meisterio ir vieno nežinomo partizano atminimui.

Pastatyti XX a antroje pusėje.

Naujosios Ūtos girininkija

Balbieriškio giria. 54 kvart. 30 sklypas

Kryžius šioje vietoje įrengtame bunkeryje 1945 m. kovo 7 d. kautynėse su NKVD pasienio kariuomenės 97-ojo pasienio būrio kareiviais ir Gudelių vls. NKVD poskyrio stribais žuvusių Gudelių būrio vado Leono Junelio-Leono ir partizanų Antano Blaškevičiaus, Juozo Kapčinsko, Antano Kreivėno, Antano Kuncevičiaus, Antano Šalčiaus–Žaibo, Petro Šalčiaus, Stasio Šyvoko ir Vinco Žukausko atminimui.

Pastatytas 2000 m.

Prienų girininkija

Prienų šilas. 70 kvart. 31 sklypas. Netoli Naravų kaimo

Kryžius šioje vietoje įrengtame bunkeryje 1946 m. rugpjūčio 23 d. žuvusio Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės J. Kučinsko–Spyruoklio būrio grandies vado Vytauto Jurkevičiaus–Plauko ir suimto partizano Petro Jakulevičiaus–Valdemaro atminimui.

Atidengtas 1992 m. rugsėjo 18 d.

Prienų šilas. 74 kvart. 17 sklypas. Netoli Naravų kaimo

Lietuvos kario kryžius šioje vietoje įrengtą bunkerį 1953 m. vasario 3 d. apsupus Kauno sr. MGB valdybai, nusišovusio LLKS prezidiumo pirmininko pavaduotojo, Pietų Lietuvos partizanų (Nemuno) srities vado Sergijaus Staniškio–Lito, Vilties atminimui.

Aut. Juozas Dulskis.
Atidengtas 2003 m. vasario 3 d.

Prienų šilas. 88 kvart. 10 sklypas. Netoli Vazgaitkiemio kaimo

Kryžius šioje vietoje įrengtame bunkeryje 1946 m. spalio 5 d. kautynėse su MVD vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko Balbieriškio įgula ir MVD vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviais žuvusių Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Vaidoto grupės partizanų Vinco Karaliaus–Plechavičiaus, Vytauto Laukaičio–Briedžio ir Alfonso Milušausko–Slapuko atminimui.

Aut. S. Vėgėlė.
Pastatytas 1991 m.

Šilavoto girininkija

Pagraižio miškas. 2 kvart. 9 sklypas

Kryžius šioje vietoje 1946 m. birželio 7 d. žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado Juozo Stravinsko–Kardo, Žiedo, rinktinės štabo Sanitarinio skyriaus viršininkės Danutės Dičpinigaitytės–Laimutės ir partizanų Juozo Gylio–Vėtros, Jono Naujoko–Gintaro, A. Pažėros–Špoko, Viliaus (slapyvardis), Jazmino (slapyvardis) ir Studento (slapyvardis) atminimui.

Aut. Povilas Buzas ir Juozas Skaržinskas.
Atidengtas 1995 m. rugsėjo 30 d.