Ateities / Šaltinio g.

Kryžius šioje vietoje niekintų 1944–1953 m. Raseinių apylinkėse žuvusių partizanų atminimui.

Aut. A. Cikas.
Pastatytas 1991 m. Nuimtas 2006 m.

Koplytėlė šioje vietoje niekintų 1944–1953 m. Raseinių apylinkėse žuvusių Kęstučio apygardos partizanų atminimui.

Aut. architektas Algirdas Daunora, bareljefų autorius Zenonas Liekis.
Atidengta 2006 m. gegužės 17 d.

Vilniaus g. 11. Raseinių „Kalno“ vidurinė mokykla

Atminimo lenta Raseinių gimnazijos mokytojų ir mokinių, 1941–1954 m. žuvusių už Lietuvos laisvę, atminimui.

Aut. skulptorius Jonas Jagėla.
Įrengta 2002 m.

Sodų g. Raseinių kapinių pietinė dalis

Antkapinis kryžius šioje vietoje slapta palaidoto 1948 m. sausio 16 d. Kėdainių aps. Ariogalos vls. Pagausančio kaime Z. Jokimo sodyboje Raseinių aps. MGB skyriaus operatyvinės grupės nukauto Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vado Juozo Čeponio–Tauragio, Budrio atminimui.

Pastatytas 1990 m.

Paminklas ir paminklinės plokštės 1990 m. iš Šiluvos bulviarūsių perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1947 m. balandžio 13 d. Raseinių aps. Šiluvos vls. Skaraitiškės kaime žuvusių bei 1990 m. iš Dumšiškių kaimo Vedecko ąžuolyno perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1949 m. birželio 27 d. Raseinių aps. Pakapurnio kaime žuvusių Kęstučio apygardos partizanų atminimui.

Aut. architektas Algirdas Daunora.
Atidengtas 1997 m. liepos 26 d.

Skulptūrinė kompozicija Raseinių miesto ir rajono tremtinių bei politinių kalinių, žuvusių tremtyje ir lageriuose, atminimui.

Aut. tautodailininkas Juozas Grabauskas.
Atidengtas 1993 m. birželio 14 d.

Verdėlapio g.

Kryžius šioje vietoje užkastų 1944–1945 m. Ariogalos apylinkėse žuvusių Jungtinės Kęstučio apygardos partizanų atminimui.

Atidengtas 1990 m. rugpjūčio 25 d.

Maironio g. Dubysos upės slėnis prie Ariogalos kapinių

Kryžius šioje vietoje užkastų 1945 m. birželio 1 d. Kėdainių aps. Ariogalos vls. Pagynėvio kaime žuvusių Lietuvos kariuomenės ltn. Vlado Pabarčiaus būrio partizanų Jeronimo Gaižausko-Šarūno ir Kazio Gudžiaus-Beržo atminimui.

Pastatytas 1990 m.

Kryžius ir paminklinė plokštė, kaip manoma, šioje vietoje užkastų 1945 m. liepos 27 d. Kėdainių aps. Ariogalos vls. Daugėliškių miške, karinės-čekistinės operacijos metu, žuvusių partizanų būrio vado Antano Jaugelio–Urbšio ir partizanų Henriko Jalovecko–Klevo, Stasio Jalovecko–Beržo, Viktoro Nagreckio–Dainiaus atminimui.

Pastatytas 1991 m.

Vytauto g. Ariogalos kapinės

Koplytstulpis partizanų būrio vado Jono Kostyros-Lempeo, suimto 1947 m. vasario 7 d. ir 1949 m. vasario 15 d. žuvusio Mineralnyj lageryje, Intos r., Komija, atminimui.

Aut. tautodailininkas A. Gružauskas.
Pastatytas 1994 m.

Koplyčia Ariogalos valsčiuje gimusių, kovojusių ir žuvusių partizanų atminimui.

Aut. architektė Asta Cikaitė-Rusinienė.
Atidengta 1991 m. rugpjūčio 3 d.

53 betoniniai kryželiai 1990 m. rugpjūčio 25 d. iš Pajakališkių kaimo perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1945 m. sausio 2 d. Žaiginio kaime žuvusių partizanų Antano ir Stasio Batučių, 1945 m. sausio 6 d., besislapsčiusių nuo mobilizacijos į SA, Pigainių kaime nužudytų šio kaimo gyventojų Kazimiero, Mečislovo, Vytauto, Zenono Barkauskų, 1952 m. Aleknaičių miške žuvusio partizano Alfonso Ožakausko-Lakštutės, 45 nežinomų partizanų, jų rėmėjų, kitų sovietinio genocido aukų bei 1990 m. šioje vietoje perlaidoto Intos lageryje žuvusio partizano Antano Rimkaus atminimui.

Pastatyti 1990 m.

Memorialas Ariogalos miestelio ir jo apylinkių tremtinių bei politinių kalinių, žuvusių tremtyje ir lageriuose, atminimui.

Aut. V. Smitrius.
Atidengtas 1989 m. birželio 14 d.

Butkiškės kaimas

Naujųjų kaimo kapinių pietvakarinė dalis

Paminklas Butkiškės parapijos tremtinių bei politinių kalinių, žuvusių tremtyje ir lageriuose, atminimui.

Pastatytas 1989 m. rudenį.

Senosios kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Stumbrų šeimos narių, tame tarpe 1944 m. gruodžio 16-18 d. Vozbutų kautynėse su NKVD pasienio kariuomenės kareivių grupe žuvusio Vozbutų kaimo gyventojo Leonardo Stumbro, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis koplytstulpis šioje vietoje palaidotų Kemzūrų šeimos narių, tame tarpe 1944 m. gruodžio 16-18 d. Vozbutų kautynėse su NKVD pasienio kariuomenės kareivių grupe žuvusio Vozbutų kaimo gyventojo Benedikto Kemzūros, atminimui.

Aut. tautodailininkas Gelgotas.
Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1944 m. gruodžio 16-18 d. Vozbutų kautynėse su NKVD pasienio kariuomenės kareivių grupe žuvusio Vozbutų kaimo gyventojo Mykolo Sluoksnaičio atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1944 m. gruodžio 16-18 d. Vozbutų kautynėse su NKVD pasienio kariuomenės kareivių grupe žuvusio Vozbutų kaimo gyventojo Antano Bukausko atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1944 m. gruodžio 16-18 d. Vozbutų kautynėse su NKVD pasienio kariuomenės kareivių grupe žuvusio kaimo gyventojo Petro Petrausko ir 1945 m. sausio 4 d. žuvusio jo brolio, LLA Kazio Puidoko būrio partizano Povilo Petrausko atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Nagreckių šeimos narių, tame tarpe 1944 m. gruodžio 16-18 d. Vozbutų kautynėse su NKVD pasienio kariuomenės kareivių grupe žuvusio Vozbutų kaimo gyventojo Jono Nagreckio, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Adomaičių šeimos narių, tame tarpe 1945 m. sausio 4 d. žuvusio LLA Kazio Puidoko būrio partizano Petro Adomaičio, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Pagynėvio kaimas

Buvusi Venslauskų sodyba

Kryžius ir paminklinis akmuo 1944 m. gruodžio 16 d., NKVD užnugario apsaugos kariuomenės 13-ojo pasienio pulko kareivių vykdytos karinės-čekistinės operacijos metu, sudegintos partizanų ryšininko, girininko Vlado Venslausko sodybos ir nužudyto girininkijos raštininko Lukošiaus atminimui.

Kryžiaus pastatymo data nežinoma.

Paminklinis akmuo pastatytas 1999 m.

Pajakališkių kaimas

Kryžius šioje vietoje buvusių užkastų 1945 m. sausio 2 d. Žaiginio kaime žuvusių partizanų Antano ir Stasio Batučių, 1945 m. sausio 6 d., besislapsčiusių nuo mobilizacijos į SA, Pigainių kaime nužudytų šio kaimo gyventojų Kazimiero, Mečislovo, Vytauto, Zenono Barkauskų, 1952 m. Aleknaičių miške žuvusio partizano Alfonso Ožakausko-Lakštutės bei 45 nežinomų partizanų, jų rėmėjų, kitų sovietinio genocido aukų atminimui.

Pastatytas 1991 m.

Paliepių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Klibų šeimos narių, tame tarpe slapta palaidoto 1944 m. gruodžio 16 d. Paliepių (Pušynės) kautynėse su NKVD užnugario apsaugos kariuomenės 13-ojo pasienio pulko kareiviais žuvusio Lietuvos kariuomenės ltn. Vlado Pabarčiaus būrio partizano Aleksandro Klibo–Lino, atminimui.

Pastatytas 1982–1983 m.

Betygalos miestelio kapinės

Memorialas 1990 m. iš Betygalos miestelio užkasimo vietų perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1945–1952 m. Betygalos valsčiuje žuvusių partizanų bei visų Betygalos valsčiaus nacių ir sovietinio genocido aukų atminimui.

Aut. Antanas Juška.
Atidengtas 1993 m. liepos 25 d.

Riogliškių kaimas

Paminklas 1944-1950 m. žuvusių Jungtinės Kęstučio (vėliau - Kęstučio) apygardos Maironio rinktinės Armonų būrio partizanų atminimui.

Aut. architektė Gražina Gadliauskienė.
Atidengtas 2000 m. lapkričio 11 d.

Ugionių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Balsių šeimos narių, tame tarpe mokytojo Vlado Antano Balsio, suimto 1941 m. birželio 14 d. ir 1945 m. gegužės 9 d. mirusio Rešotų lageryje, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr., atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Žibulių kaimas

Paminklas 1948 m. rugpjūčio 28 d. Raseinių aps. Betygalos vls. Diržionių kaime, Betygalos valsčiaus MGB poskyrio stribų ir MGB vidaus kariuomenės 273-ojo šaulių pulko karių vykdytos karinės–čekistinės operacijos metu, ūkininko Petro Barausko sodyboje žuvusių Kęstučio apygardos Gintaro rinktinės Antano Armono būrio partizanų Kazio Beišio–Tigro, Juozo Kurmausko, Alfonso Kisieliaus bei 1955 m. vasarą žuvusių partizanų S. Daukanto, Juozo Noreikos ir Vlado Noreikos atminimui.

Atidengtas 1991 m.

Girkalnio miestelio kapinės

Kryžius Girkalnio krašto žuvusių partizanų ir sovietinio genocido aukų atminimui.

Aut. tautodailininkas J. Grabauskas.
Pastatytas 1990 m.

Antkapinis paminklas 1989 m. gegužės mėn. iš Girkalnio miestelio užkasimo vietos perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1944 m. gruodžio 24 d. enkavėdistų nužudytų trylikos Graužų kaimo gyventojų atminimui.

Pastatytas 1990 m.

Kalnujų miestelis

Senosios miestelio kapinės

Antkapinis paminklas slapta tėvų iš užkasimo vietos perkelto ir šioje vietoje palaidoto 1951 m. kovo 7 d. Raseinių aps. Šimkaičių vls. Rudžių kaime Leono Krulio sodyboje žuvusio Stankaus-Gruodžio būrio partizano Leono Kaminsko atminimui.

Pastatytas 1980 m.

Antkapinis paminklas slapta mamos ir žmonos iš užkasimo vietos perkelto ir šioje vietoje palaidoto 1948 m. birželio 3 d. Raseinių aps. Šimkaičių vls. Paparčių kaime kautynėse žuvusio Kęstučio apygardos partizano Stasio Keparučio-Marcelijaus, Romo atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Naujosios miestelio kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Keparučių šeimos narių, tame tarpe įamžinto Jono Keparučio, suimto 1941 m. balandžio 12 d. ir 1942 m. mirusio Petropavlovsko kalėjime Šiaurės Kazachijos sr., atminimui.

Pastatytas 1953 (1956) m.

Antkapinis paminklas šioje vietoje užkastų 1949 m. liepos 27 d. Raseinių aps. Raseinių vls. Žagarės kaime Juzikių sodyboje, MGB kariuomenės 237-ojo šaulių pulko vykdytos karinės-čekistinės operacijos metu, žuvusių Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vado Antano Tamošaičio–Neptūno, Treniotos, Rubino, rinktinės štabo viršininko Vytauto Bitvinsko–Žaibo, štabo apsaugos būrio vado Leono Krulio–Aušrinio ir partizanų Prano Laurinavičiaus-Reinido, Juozo Malinausko–Lakūno, partizano slapyvardžiu Šamas bei 1947 m. gruodžio 25 d. Raseinių aps. Raseinių vls. Kėbaičių kaime Petro Butvinsko sodyboje, karinės-čekistinės operacijos metu, žuvusių Knygnešio rinktinės Briedžio būrio vado Izidoriaus Lauraičio–Briedžio ir partizanų Stasio Jociaus–Varno, Petro Lauraičio–Barsuko, Viktoro Stulgaičio, partizano slapyvardžiu Sakalas ir sodybos šeimininko, partizanų ryšininko Petro Butvinsko atminimui.

Pastatytas 1992 (1993) m.

Antkapinis paminklas slapta partizanų ryšininkės Janinos Tarapaitės-Šliburienės ir kitų partizanų rėmėjų iš Gabšių kaimo perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1948 m. kovo 6 d. Raseinių aps. Šimkaičių vls. Šauklių kaime kautynėse su Raseinių vls. MGB poskyrio karine-operatyvine grupe žuvusių Kęstučio apygardos Gintaro rinktinės priedangos būrio vado Stanislovo Naruševičiaus–Jūreivio, Tarzano, grupės vado Viktoro Petraičio–Žaibo ir partizanų Juozo Keparučio, Jono Naco atminimui.

Pastatytas 1991 m.

Žagarės kaimas

Paminklas šioje vietoje buvusioje Juzikių sodyboje 1949 m. liepos 27 d., MGB kariuomenės 237-ojo šaulių pulko vykdytos karinės–čekistinės operacijos metu, žuvusių Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vado Antano Tamošaičio–Neptūno, Treniotos, Rubino, rinktinės štabo viršininko Vytauto Bitvinsko–Žaibo, štabo apsaugos būrio vado Leono Krulio–Aušrinio ir partizanų Prano Laurinavičiaus-Reinido, Juozo Malinausko–Lakūno, partizano slapyvardžiu Šamas atminimui.

Atidengtas 1993 m. liepos 25 d.

Molavėnų kaimas

Šešuvies slėnis

Kryžius ir tipinis atminimo ženklas 1949 m. birželio 8 d. prie Molavėnų piliakalnio kautynėse su agento lydima karine-čekistine grupe žuvusių Kęstučio apygardos Birutės rinktinės vado Edmundo Kurtinaičio–Kalniaus ir grupės vado Stasio Šneiderio–Varguolio atminimui.

Kryžius pastatytas apie 1975 m. partizanų ryšininko V. Petravičiaus rūpesčiu.
Tipinio atminimo ženklo aut. dizaineris R. Navickas. Atidengtas 2006 m. spalio 25 d.

Pabalčių kaimas

Buvusi Žėkų sodybos vieta

Kryžius 1948 m. vasario 1 d. Nemakščių stribų nužudytos partizanų ryšininkų šeimos: tėvo Antano, motinos Veronikos, dukterų Bronės ir Joanos bei sūnaus Zigmo Žėkų atminimui.

Pastatytas 1989 m.

Vosiliškio miestelis

Šv. Juopzapo bažnyčios šventorius

Stogastulpis Vosiliškio parapijos rezistentų ir žmonių, nukentėjusių nacių bei sovietinio genocido metu, atminimui.

Aut. Edvardas Kurnickas.
Atidengtas 1989 m. birželio 14 d.

Vosiliškio miestelio kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje slapta artimųjų palaidotų 1945 m. rugpjūčio 3–4 d. Valatkaičių pelkėje, prie Paviršulio ežero žuvusių Jungtinės Kęstučio apygardos Lukšio rinktinės partizanų Vytauto Norkaus-Izidoriaus ir Alekso Skabursko-Jauniaus atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Paliepių miestelis

Centras

Kryžius šioje vietoje niekintų 1945 m. vasario 15 d. kautynėse su sovietų represinėmis struktūromis žuvusių Lietuvos kariuomenės ltn., partizanų būrio vado Vlado Pabarčiaus ir dvidešimt vieno jo vadovaujamo būrio partizano atminimui.

Pirmo kryžiaus aut. Jonas Brigys. Pastatytas 1944 m. gruodžio mėn.
Naujo kryžiaus aut. Balys Gulbinas. Atidengtas 1989 m. vasario 16 d.

Paraseinio kaimas. Vedecko ąžuolynas

Obelyno miškas. 30 m nuo vakarinio miško pakraščio

Kryžius šiame miške užkastų 1945 m. liepos 22 d. Raseinių aps. Virtukų kautynėse su NKVD pasienio kariuomenės 31-ojo pasienio pulko kareiviais žuvusių Juozo Čeponio-Būdrio, Algimanto Zaskevičiaus-Tautvaišos ir Jono Žemaičio-Dariaus būrių partizanų bei visų, Raseinių apylinkėse žuvusių partizanų ir enkavėdistų nužudytų civilių gyventojų, atminimui.

Aut. tautodailininkai Ričardas Ramanauskas ir J. Grabauskas.
Atidengtas 1995 m. liepos 22 d.

Obelyno miškas. 45 m nuo šiaurinio ir 70 m nuo vakarinio miško pakraščio

Trijų betoninių kryžių ir atminimo ženklų kompozicija šiame miške užkastų 1945 m. liepos 22 d. Raseinių aps. Virtukų kautynėse su NKVD pasienio kariuomenės 31-ojo pasienio pulko kareiviais žuvusių Juozo Čeponio-Būdrio, Algimanto Zaskevičiaus-Tautvaišos ir Jono Žemaičio-Dariaus būrių partizanų bei visų, Raseinių apylinkėse žuvusių partizanų ir enkavėdistų nužudytų civilių gyventojų, atminimui.

Betoniniai kryžiai pastatyti 1990 m.

Tipinių atminimo ženklų aut. dizaineris Romas Navickas. Atidengti 2008 m. birželio 4 d.

Obelyno miškas. 125 m piečiau šiaurinio miško krašto

Kryžius šiame miške užkastų 1945 m. liepos 22 d. Raseinių aps. Virtukų kautynėse su NKVD pasienio kariuomenės 31-ojo pasienio pulko kareiviais žuvusių Juozo Čeponio-Būdrio, Algimanto Zaskevičiaus-Tautvaišos ir Jono Žemaičio-Dariaus būrių partizanų bei visų, Raseinių apylinkėse žuvusių partizanų ir enkavėdistų nužudytų civilių gyventojų, atminimui.

Pastatytas 1990 m.

Arškainių kaimas

Stogastulpis šioje vietoje 1945 m. balandžio 25 d. sovietinės įgulos kareivių suimto, ir varant į Raseinius, bandant pabėgti, nušauto Benedikto Sabaliausko atminimui.

Aut. tautodailininkas Ričardas Ramanauskas.
Pastatytas 1991 m.

Gruzdiškės kaimas

Kryžių kompozicija šioje vietoje užkastų 1944-1953 m. žuvusių Jungtinės Kęstučio (vėliau – Kęstučio) apygardos partizanų atminimui.

Aut. architektai Stasys Zelionka ir Sandra Zelionkaitė-Damkevičė.
Atidengtas 2009 m. rugsėjo 8 d.

Pakapurnio kaimas

Kryžius 1949 m. birželio 27 d., netoli kaimo gyventojo Paulausko sodybos, kautynėse su MGB kariuomenės 273-ojo šaulių pulko kareiviais ir Raseinių vls. MGB poskyrio stribais (120 kareivių ir 30 stribų grupė) žuvusių Kęstučio apygardos Birutės rinktinės vado Broniaus Neverdausko–Rūko, Beržo, rinktinės štabo nario Alfonso Pakarklio–Kilpos, Putos ir partizanų Juozo Dirmeikio–Jaunučio, Diemedžio, Romo Vaitkevičiaus–Dangučio bei 1949 m. liepos 30 d. Raseinių aps. Betygalos vls. Žemygalos k. Dubysos pakrantėje įrengtame bunkeryje kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 273-ojo šaulių pajėgomis žuvusių Kęstučio apygardos būrio vado Vytauto Ulevičiaus–Ąžuolo ir partizanų vermachto karininko Mejerio–Morgano, vokietės Ingridos Rastutis atminimui.

Aut. Ričardas Ramanauskas.
Pastatytas 1996 m.

Buvusi Bartkų sodyba

Paminklas šioje vietoje buvusioje Bartkų sodyboje gimusio ir augusio Prisikėlimo apygardos vado, 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro, LLKS Tarybos prezidiumo sekretoriaus, majoro Petro Bartkaus–Sąžinės, Dargio, Mažrimo, Alkupėno, Žadgailos, žuvusio 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Užpelkių miške, ir Pakapurnio bei aplinkinių kaimų Kęstučio apygardos partizanų, šių kaimų gyventojų - sovietinio genocido aukų, žuvusių 1945–1949 m., atminimui.

Aut. architektas Irmantas Petrauskas.
Pastatytas 1995 m. Rekonstruotas 1999 m.

Šiluvos miestelis

Miestelio skveras priešais bažnyčią

Stogastulpis 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko, generolo Jono Žemaičio-Vytauto, suimto, panaudojus migdomąsias dujas, 1953 m. gegužės 29 d. Jurbarko r. Šimkaičių miško bunkeryje ir sušaudyto 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvos Butyrkų kalėjime, atminimui.

Aut. tautodailininkas Adolfas Turauskas ir Zigmas Vaitkevičius.
Atidengtas 1996 m. liepos 27 d.

Turgaus a. šiaurinis kampas

Paminklinis akmuo šioje vietoje 1944–1945 m. veikusioje Šiluvos valsčiaus NKVD poskyrio areštinėje kalintų, tardytų ir nužudytų Raseinių apskrities žmonių atminimui.

Aut. Gintaras Gailius ir Zigmas Vaitkevičius.
Atidengtas 1996 m. liepos 27 d.

Vakarinė miestelio dalis

Paminklas šioje vietoje užkastų 1944–1953 m. Šiluvos apylinkėse žuvusių Jungtinės Kęstučio (vėliau - Kęstučio) apygardos partizanų atminimui.

Atidengtas 1991 m. birželio 14 d.

Miestelio kapinės

Paminklas Šiluvos miestelio ir jo apylinkių tremtinių bei politinių kalinių, žuvusių tremtyje ir lageriuose, atminimui.

Pastatytas 1989 m.

Saugų kaimas

Kryžius šioje vietoje enkavėdistams surengtoje pasaloje 1946 m. kovo 19 d. žuvusių Kęstučio apygardos būrio vado Stasio Noreikos-Smilgos ir šio būrio partizano Vytauto Vinco Dukausko atminimui.

Aut. architektas Gytis Tiškus.
Atidengtas 1997 m. rugpjūčio 23 d.

Žaiginio miestelio kapinės

Paminklas Žaiginio parapijos žmonių, nukentėjusių sovietinės okupacijos metu, atminimui.

Pastatytas 1989 m.

Viduklės geležinkelio stotis

Atminimo lenta iš šios geležinkelio stoties 1941, 1945-952 m. ištremtų ir į sovietinius lagerius išvežtų Lietuvos gyventojų atminimui.

Aut. skulptorius Jonas Jagėla.
Įrengta 2001 m.

Paupio kaimo kapinės

Antkapinis kryžius šioje vietoje palaidotų Dobilaičių šeimos narių, tame tarpe 1947 m. birželio 13 d. kautynėse su enakvėdistais sužeisto ir po sužeidimo Paupio kaime Izidoriaus Čekaičio sodyboje mirusio Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės Mindaugo būrio partizano Juozo Dobilaičio–Motiejuko, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis kryžius šioje vietoje palaidotų Steponaičių šeimos narių, tame tarpe 1945 m. liepos mėn. Šimkaičių stribų nužudyto Paviščiovio kaimo gyventojo Stasio Steponaičio, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis kryžius šioje vietoje palaidotų Bakšių šeimos narių, tame tarpe 1945 m. balandžio 28 d. Paparčių miške kautynėse su Šimkaičių enkavėdistais žuvusio Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės A. Stoškaus–Railos būrio partizano Jono Bakšio, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinė plokštė šioje vietoje slapta artimųjų palaidoto 1947 m. gegužės 24 d. Globių kaime kautynėse su enkavėdistais ir stribais žuvusio Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės būrio vado Antano Jonikos-Liutauro, Daktaro, Rolando atminimui.

Pastatyta 2001 m.

Paliepių girininkija

Daugėliškių miškas. 124 kvart. 13 sklypas

Kryžius šioje vietoje 1945 m. liepos 27 d., karinės-čekistinės operacijos metu, žuvusių partizanų būrio vado Antano Jaugelio–Urbšio ir partizanų Henriko Jalovecko–Klevo, Stasio Jalovecko–Beržo, Viktoro Nagreckio–Dainiaus atminimui.

Pastatytas 1990 m.

Daugėliškių miškas. 125 kvart. 27 sklypas

Kryžius ir tipinis atminimo ženklas šioje vietoje įrengtame bunkeryje 1950 m. liepos 22 d. kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 298-ojo pulko kareiviais žuvusių 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro, LLKS prezidiumo nario, Prisikėlimo apygardos vado, pulkininko leitenanto Leonardo Grigonio–Užpalio, Maironio rinktinės būrio vado Alekso Meškausko–Elytės, Pauliaus, partizanų Vytauto Kuzmicko–Sakaliuko, Juozo Tomkaus–Gabrio ir partizano slapyvardžiu Banga atminimui.

Kryžius pastatytas 1989 m. spalio mėn.
Tipinio atminimo ženklo aut. dizaineris Romas Navickas. Atidengtas 2000 m. liepos 22 d.

Viduklės girininkija

Blinstrubiškių miškas. 38 kvart. 33 sklypas

Tipinis atminimo ženklas šioje vietoje įrengtame bunkeryje 1951 m. kovo 27 d. kautynėse su MGB kariuomenės 273-iojo ir 32-ojo šaulių pulko karine grupe žuvusių Kęstučio apygardos Birutės rinktinės štabo viršininko ir Dubysos rajono vado Vinco Pluščiausko-Aro, Valterio, rajono administracinio–ūkio skyriaus viršininko Napoleono Lukošiaus-Jaunučio, būrio vado Antano Jonušo-Skudučio, partizanų Simo Lukošiaus-Jurgučio, Antano-Arūno ir Jono-Andriaus Narbutų, Broniaus Žalkausko-Vasmonto atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 2008 m. rugpjūčio 6 d.

Žalpių miškas. 76 kvart. 5 sklypas

Tipinis atminimo ženklas šioje vietoje įrengtame bunkeryje 1951 m. kovo 28 d. kautynėse su Klaipėdos sr. MGB valdyba ir Skaudvilės r. skyriumi, padedant MVD kariuomenės 273-iojo ir 32-ojo šaulių pulkams, žuvusių Kęstučio apygardos Birutės rinktinės štabo apsaugos būrio vado Juozapo Milkinto-Maršalio, jo pavaduotojo Stepono Šležo-Ūkvedžio ir partizanų Kazio Bakaičio-Ąžuolo, Petro Danuso-Bijūno, Jadvygos Janušaitės-Milkintienės-Rūtos atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Atidengtas 2006 m. rugpjūčio 26 d.

Pašušvio girininkija

Lenčių miškas. 20 kvart. Pamiškė

Paminklas šioje vietoje buvusioje Švėgždų sodyboje 1945 m. lapkričio 1 d. žuvusių Lietuvos kariuomenės ltn. Vlado Pabarčiaus būrio partizanų Antano Demenčiaus ir Justino Puidoko atminimui.

Pastatytas XX a. antroje pusėje.