Aikštė J. Basanavičiaus/Vytauto g.

Paminklas šioje vietoje niekintų Šilalės apylinkėse žuvusių, Šilalės krašto žuvusių Kęstučio ir Žemaičių apygardos partizanų atminimui.

Aut. Titas Žymančius.
Atidengtas 1998 m. lapkričio 18 d. buvusio partizanų ryšininko Tito Žymančiaus rūpesčiu.

Šilalės pušyno pietinis pakraštys netoli Šilo g.

Kryžius šioje vietoje užkastų neatpažintų partizanų atminimui.

Pastatytas Atgimimo metu.

Struikų g. 11. Simono Gaudiešiaus gimnazija

Paminklinė lenta šios gimnazijos mokytojų ir mokinių, žuvusių rezistenciniame judėjime, atminimui.

Atidengta 2005 m. lapkričio 22 d. LPKTS Šilalės skyriaus rūpesčiu.

Nepriklausomybės g. Šilalės evangelikų liuteronų kapinės

Paminklas ir kryžius šioje vietoje užkastų 1945–1957 m. Šilalės apylinkėse žuvusių partizanų atminimui.

Paminklo aut. P. Karbauskas. Atidengtas 1990 m. birželio 10 d. žuvusių partizanų artimųjų rūpesčiu.

Kryžius 1946 m. rugpjūčio 15 d. žuvusio Jungtinės Kęstučio apygardos partizano Vytauto Lukoševičiaus–Lizdeikos atminimui pastatytas 1991 m. sesers Elvyros Lukoševičiūtės-Narutienės rūpesčiu.

Antkapinis paminklas iš Šilalės pušyno perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1946 m. gegužės 31–birželio 1 d. Tauragės aps. Šilalės vls. Lomos ir Pažvėrio k. apylinkių miške žuvusių Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3-osios (Neptūno) kuopos vado Juozo Gubistos-Šalnos, būrių vadų Kosto Augustinavičiaus-Lapo ir Bronislovo Gaižausko-Šarūno, septynių partizanų, taip pat 1952 m. balandžio 18 d. Šilalės r. Bilionių k. žuvusių Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Lukšto būrio grupės vado Tado Gedimino Liatuko-Vytauto, partizanų Kazio Rupšio-Tigro ir Aloyzo Sabockio-Genučio atminimui.

Aut. Titas Žymančius.
Atidengtas 2003 m. rugpjūčio 24 d. buvusio partizanų ryšininko Tito Žymančiaus ir LPKTS Šilalės skyriaus rūpesčiu.

Zobelijos g. Šilalės miesto kapinės

Paminklas Žuvusiems už Tėvynės laisvę tremtyje ir kalėjimuose.

Aut. architektas Stasys Kruša.
Atidengtas 2005 m. birželio 14 d. LPKTS Šilalės skyriaus rūpesčiu.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Bukauskų šeimos narių, tame tarpe 1991 m. perlaidoto 1947 m. rugpjūčio mėn. Tauragės aps. Šilalės vls. Kuodaičių k. žuvusio Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3–iosios kuopos Jono Kentros–Rūtenio būrio partizano Kosto Budrecko–Vytenio, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje Bukauskų ir Budreckų šeimų artimųjų rūpesčiu.

Antkapinis paminklas šioje vietoje simboliškai palaidotų 1950 m. liepos 8 d. Tauragės aps. Šilalės vls. Graužų k. žuvusio Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Aušrelės būrio partizano Antano–Dobilo, 1951 m. vasario 5 d. Šilalės r. Deblių k. žuvusio jo brolio, šio būrio partizano Povilo–Ąžuolo, 1951 m. liepos 30-31 d. Tauragės r. Obelyno miške žuvusio brolio, Aušrelės būrio vado Kazimiero–Algirdo, 1952 m. birželio 4 d. Šilalės r. Deblių miške žuvusių brolio ir brolienės, partizanų Petro ir Eugenijos Beržinių atminimui.

Pastatytas 1993 m. sesers, buvusios partizanų ryšininkės Zofijos Beržinytės-Baranauskienės rūpesčiu.

Girdiškės kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Grabauskų šeimos narių, tame tarpe slapta iš Skaudvilės mstl. perkelto 1952 m. gegužės 13 d. Šilalės r. Košių k. Jurgaičių sodyboje žuvusio Kęstučio apygardos Aušrelės būrio partizano Juozo Grabausko–Perkūno, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje Grabauskų šeimos artimųjų rūpesčiu.

Tūjainių kaimas

Paminklas 1948 m. spalio 17 d. kaime kautynėse su Kaltinėnų stribais žuvusio Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės Marso rajono Lukšto būrio partizano Vytauto Astrausko–Linksmučio atminimui.

Aut. Titas Žymančius.
Atidengtas 2003 m. lapkričio mėn. LPKTS Šilalės skyriaus rūpesčiu.

Gulbių kaimas

Kalkių sodyba

Tipinis atminimo ženklas 1932 m. spalio 29 d. kaime gimusios Žemaičių apygardos štabo narės, pogrindinių laikraščių redaktorės, poetės Irenos Petkutės–Neringos, žuvusios 1953 m. rugpjūčio 27 d. Varnių r. Putvinskių k. Gečų sodyboje, atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 1999 m. birželio 15 d. Šilalės r. savivaldybės Kultūros centro darbuotojos A. Gedvilienės rūpesčiu.

Didkiemio kaimas

Paminklas 1947 m. balandžio 7 d. šioje vietoje buvusiame Gerviškių k., MGB skyriaus stribų surengtoje pasaloje, žuvusių Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3-osios (Neptūno) kuopos būrio vado Prano Karbauskio–Margio, Tarzano, jo pavaduotojo Kazimiero Šepučio–Dobilo, partizanų ryšininkių Cicilijos Jakienės ir Petronėlės Jakaitės-Masidunskienės atminimui.

Atidengtas 2005 m. spalio 23 d. LPKTS Šilalės skyriaus ir Didkiemio seniūno Gintaro Kasnausko rūpesčiu.

Kaltinėnų miestelis

Mokyklos g. 16. Aleksandro Stulginskio vid. mokyklos teritorija

Paminklinis akmuo 1948 m. spalio 17 d. Tūjainių k. kautynėse su Kaltinėnų stribais žuvusio buvusio Kaltinėnų progimnazijos mokinio, Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės Marso rajono Lukšto būrio partizano Vytauto Astrausko–Linksmučio ir 1945 m. tardant nužudyto buvusio šios progimnazijos mokinio, partizanų rėmėjo Alekso Mizgerio atminimui.

Atidengtas 2005 m. lapkričio 23 d. LPKTS Šilalės rūpesčiu.

Naujosios Kaltinėnų miestelio kapinės

Antkapinis paminklas 1991 m. iš Kasbarynų miško perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1948 m. balandžio 21 d. Tauragės aps. Batakių vls. Kasbarynų miške, MGB Tauragės aps. skyriaus stribų vykdytos karinės–čekistinės operacijos metu, žuvusių Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės Marso rajono partizanų Jono Galmino–Putino, Jono Poškos–Karklo, Kęstučio ir Evaldo Stelmoko-Šilo atminimui.

Pastatytas 1991 m. buvusio bendražygio Leono Laurinsko rūpesčiu.

Antkapinis paminklas 1990 m. iš Kaltinėnų mstl. pelkės perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1947 m. birželio 3-osios naktį Raseinių aps. Kražių vls. Kareiviškių k. kautynėse su MGB Kaltinėnų vls. poskyrio 2 karinėmis grupėmis žuvusių Žemaičių apygardos būrio vado pavaduotojo Vlado Budgino-Drąsučio, grupių vadų Juozo Reimanto-Skujo ir Zigmo Vaišvilo–Vasario, partizanų Stasio Mikniaus-Stambuolio, Jono Monstvilo-Dobilo, Mečio Montsvilo-Motiejaus, K. Šerpečio, Beniaus Vikniaus-Lakūno atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje buvusio partizanų rėmėjo Prano Gedmonto rūpesčiu.

Dirgėlų kaimas

Paminklinis akmuo šioje vietoje buvusioje Vitkų sodyboje 1944 m. veikusio ltn. Petro Kazakevičius vadovaujamo LLA Kaltinėnų valsčiaus štabo, 1953 m. rugpjūčio 23 d. Varnių r. Reistrų k., netoli Lūksto ežero, prie Sietuvos upelio žuvusių Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo–Žemaičio, Dėdės ir jo adjutanto Broniaus Alūzo–Bedalio, 1953 m. rugpjūčio 27 d. Varnių r. Putvinskių k. Gečų sodyboje žuvusios apygardos štabo narės, pogrindinių laikraščių redaktorės, poetės Irenos Petkutės–Neringos atminimui.

Atidengtas 2003 m. rugpjūčio 23 d. LPKTS Šilalės skyriaus rūpesčiu.

Karoblio kaimas

Tipinis atminimo ženklas 1949 m. rugsėjo 9 d. kaime žuvusio Vakarų Lietuvos partizanų srities vado Aleksandro Milaševičiaus–Radvilos, Ruonio atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 1999 m. birželio 15 d. Šilalės r. savivaldybės Kultūros centro darbuotojos A. Gedvilienės rūpesčiu.

Kvėdarnos miestelis

S. Dariaus ir S. Girėno g.

Stogastulpis šioje vietoje stovėjusiame pastate 1940–1941, 1944–1953 m. veikusiame Kvėdarnos valsčiaus NKVD-MVD-MGB poskyryje ir 1944-1951 m. veikusioje Kvėdarnos valsčiaus stribų būstinėje kalintų, tardytų bei kankintų Lietuvos piliečių, taip pat prie šio pastato niekintų Kvėdarnos apylinkėse žuvusių partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Andrius Martinaitis, kalvis Stasys Sliusoraitis.
Atidengtas 1989 m. spalio 28 d. Lietuvos tremtinių sąjungos Šilalės skyriaus pirmininko Kęstučio Balčiūno rūpesčiu.

Kvėdarnos miestelio dalis vadinama “Mogylos”

Kryžius šioje vietoje užkastų 1944–1953 m. Kvėdarnos apylinkėse žuvusių partizanų, Kvėdarnos valsčiaus NKVD–MVD–MGB poskyrio ir Kvėdarnos valsčiaus stribų būstinės pastate nužudytų suimtų Lietuvos piliečių atminimui.

Aut. Jonas Stegvilas.
Atidengtas 1991 m. lapkričio 10 d. J. Steigvilo rūpesčiu.

Kvėdarnos miestelio kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1941 m. birželio 22 d. Kvėdarnos apylinkėje besitraukiančios Raudonosios armijos kareivių nužudytų Kazio Bertulio, Tomo Jaso (Joso), Sofijos Končaitės-Stasytienės, Juozapo, Jurgio ir Stanislovo Puleikių, Antano Sinkevičiaus, Kazimiero ir Vladislovo Zarambų atminimui.

Spėjama, kad paminklo aut. architektas Vytautas Landsbergis–Žemkalnis.
Pastatytas 2-ojo pasaulinio karo metais Jono Puleikio rūpesčiu.

Buišių kaimas

Vandos Nogienės sodyba

Kryžius šioje vietoje buvusioje Kazio Nogiaus sodyboje 1959 m. gegužės 4 d. naktį KGB operatyvinės grupės nušautų paskutiniųjų Šilalės krašto partizanų Petro Oželio–Jaunučio ir Felikso Urbono–Algirdo atminimui.

Atidengtas 1991 m. spalio 6 d. gydytojo Mečislovo Šiaudinio rūpesčiu.

Kelio Kvėdarna-Švėkšna kairĖ

Ties žvyrkeliu į Buišių kaimą

Paminklinis ansamblis Buišių, Bumbuliškės, Stirbiškės ir Šakėnų kaimų gyventojų, nukentėjusių sovietinės okupacijos metu, atminimui.

Kryžiaus autorius tautodailininkas Feliksas Mikutavičius.
Atidengtas 1993 m. liepos 24 d. Romo ir Janinos Audinių rūpesčiu.

Grimzdų (Lembo) kaimas

Kryžius 1951 m. birželio 29 d. kaime kautynėse su Kvėdarnos valsčiaus stribais žuvusių Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio vado Stasio Paulavičiaus–Rambyno, Direktoriaus ir partizano Alfonso Paulavičiaus–Jovaro, 1952 m. rugsėjo 27 d. Rietavo r. Lėgų miške, MGB Rietavo r. skyriaus vykdytos operacijos metu, žuvusių Žemaičių apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos štabo narių Vaclovo Rėbždos–Ramučio ir Silvestro Šerpyčio–Narsūnaičio, taip pat 1952 m. lapkričio 12 d. kaimo apylinkėse agentų smogikų nužudyto šios rinktinės vado Petro Balčino (Balčiūno)–Pušies, Radvilos atminimui.

Atidengtas 1995 m. liepos 2 d.

Padievaičio kaimas

Paminklinis akmuo 1876 m. sausio 29 d. kaime gimusio ir 1945 m. sausio 31 d. suimto savanorio, vieno iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų, Vyriausiojo Lietuvos kariuomenės vado, gen. Prano Liatuko, žuvusio 1945 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus Lukiškių kalėjime, atminimui.

Atidengtas 1995 m. rugsėjo 3 d. Eugenijaus Ivanausko rūpesčiu.

Paragaudžio kaimas

Kryžius šioje vietoje 1964 m. vykusios kryžių naikinimo akcijos atminimui.

Aut. tautodailininkas Augustas Rupšys.
Atidengtas 1994 m. gegužės 15 d. SKAT Šilalės r. vado Jeronimo Kraujelio ir Eugenijaus Ivanausko rūpesčiu.

Laukuvos miestelis

Paminklas Žemaičių apygardos štabo narės, pogrindinių laikraščių redaktorės, poetės Irenos Petkutės–Neringos, žuvusios 1953 m. rugpjūčio 27 d. Varnių r. Putvinskių k. Gečų sodyboje, atminimui.

Aut. skulptorius Antanas Kmieliauskas.
Atidengtas 2008 m. rugpjūčio 28 d. LPKTS Šilalės skyriaus rūpesčiu.

Buvusi Bronislavo Tallat – Kelpšos sodyba

Trijų kryžių kompozicija 1940-1941, 1944-1953 m. Laukuvos tremtinių atminimui.

Atidengta 1990 m. birželio 14 d. Jono Šedbaro rūpesčiu.

Eitvyčių g. 7

Memorialinė ekspozicija šiame name 1974–1987 m. gyvenusios 1941 m. birželio 14 d. tremtinės, gydytojos, knygos Lietuviai prie Laptevų jūros autorės Dalios Grinkevičiūtės atminimui.

Varnių g. 4

Memorialinė lenta šiame name veikusioje ambulatorijoje 1960–1974 m. gydytoja dirbusios 1941 m. birželio 14 d. tremtinės, knygos Lietuviai prie Laptevų jūros autorės Dalios Grinkevičiūtės atminimui.

Atidengta 1990 m.

Laukuvos miestelio kapinės

Antkapiniai paminklai šioje vietoje palaidotų Vyšniauskų šeimos narių, tame tarpe 1941 m. birželio mėn. Laukuvos apylinkėje besitraukiančios Raudonosios Armijos kareivių nužudytų Antano ir Stanislovo Vyšniauskų, atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje Vyšniauskų šeimos artimųjų rūpesčiu.

Senosios Dargalių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1941 m. birželio 24 d. besitraukiančios Raudonosios Armijos kareivių nužudytų kaimo gyventojų Onos Gedminaitės, Bronės Mikalauskaitės, Juozapo ir Juzės Rupšlaukių atminimui.

Pastatytas 2-ojo pasaulinio karo metais artimųjų rūpesčiu.

Dvarviečių kaimas

Paminklas 1951 m. spalio 18 d. kaime žuvusio Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės vado Jono Kentros-Rūtenio atminimui.

Aut. Albinas Kentra.
Atidengtas 2006 m. spalio 18 d.

Gatautiškės kaimas

Tipinis atminimo ženklas šioje vietoje buvusioje sodyboje 1911 m. rugsėjo 9 d. gimusio Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo–Žemaičio, Dėdės, žuvusio 1953 m. rugpjūčio 23 d. Varnių r. Reistrų k., netoli Lūksto ežero, prie Sietuvos upelio, atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 1999 m. birželio 15 d. Šilalės r. savivaldybės Kultūros centro darbuotojos A. Gedvilienės rūpesčiu.

Vabalų kaimas

Paminklas 1950 m. sausio 25 d. kaime buvusioje Račkauskų sodyboje įrengtame Žemaičių apygardos štabo bunkeryje, MGB Laukuvos vls. poskyrio stribų vykdytos karinės-čekistinės operacijos metu, žuvusių apygardos štabo Žvalgybos skyriaus viršininko Napoleono Keršo-Švogerio, Napoleono ir partizanų Genės Martinavičiūtės-Laimės, Prano Vasiliausko-Aido atminimui.

Atidengtas 2009 m. birželio 14 d. LPKTS Šilalės skyriaus iniciatyva.

Pajūrio mietelis

Pajūrio miestelio aikštė

Memorialas žuvusių už Lietuvą laisvę Sibire, taip pat žuvusių už Lietuvą 1941 m. birželio 14 d.–1992 m. birželio 14 d. atminimui.

Atidengtas 1994 m. rugsėjo 18 d. Pajūrio klebono Vytauto Sadausko ir parapijos klebono Jono Baginsko rūpesčiu.

Kelias Pajūris–Šilalė

Už Raganynės miškelio

Kryžius Tautos kančių atminimui.

Aut. Alfonsas Pocius.
Atidengtas 1990 m. birželio 18 d. Pajūrio tremtinių vadovės Ievos Puidokienės rūpesčiu.

Spraudaičių kaimas

Vieškelio Didkiemis–Žvingiai dešinė

Kryžius 1946 m. rugpjūčio 15 d. kaime žuvusio Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3-osios (Neptūno) kuopos partizano Vytauto Lukoševičiaus–Lizdeikos atminimui.

Atidengtas 1992 m. birželio 6 d. sesers Elvyros Lukoševičiūtės-Narutienės rūpesčiu.

Paminklas 1946–1950 m. Kamščių kaime, Laukmenų ir Spraudaičių miške žuvusių Kęstučio apygardos partizanų atminimui.

Atidengtas 2008 m. vasario 17 d. LPKTS Šilalės skyriaus rūpesčiu.

Jokūbaičių kaimas

Paminklas Jokūbaičių kaimo gyventojų, 1947–1953 m. žuvusių partizaniniame judėjime ir sovietiniuose lageriuose, mirusių tremtyje atminimui.

Aut. Titas Žymančius.
Pastatytas 1991 m.

Kiaukų kaimas

Prie Dargužų sodybos

Tipinis atminimo ženklas šioje vietoje buvusioje Kazio Jurgučio sodyboje 1947 m. spalio 26 d. kautynėse su MGB Šilalės vls. poskyrio čekistine grupe žuvusių Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės 3-osios kuopos Simo Kromelio-Perkūno būrio partizanų Stasės Irtmonaitės–Aušrelės, Aleksandro Irtmono–Genio, Albino Rupšlaukio–Trimito ir Stasio Šalčio–Laibučio atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 1999 m. birželio 15 d. Šilalės r. savivaldybės Kultūros centro darbuotojos A. Gedvilienės rūpesčiu.

Senosios Kūtymų kaimo kapinės

Simbolinis antkapinis paminklas žuvusių Jokūbaičių, Kūtymų ir Kelmutiškių k. Kęstučio apygardos partizanų atminimui.

Atidengtas 1992 m. birželio 14 d. buvusio partizanų ryšininko Tito Žymančiaus rūpesčiu.

Kreivių kaimas

Paminklinis akmuo Kreivių k. gyventojų, 1944-1949 m. žuvusių už Lietuvą, atminimui.

Atidengtas 2010 m. kovo 11 d. LPKTS Šilalės skyriaus rūpesčiu.

Lentinės kaimas

Tipinis atminimo ženklas šioje vietoje buvusioje Prano Katausko sodyboje 1949 m. spalio 21 d., karinės-čekistinės operacijos metu, žuvusių Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Lukšto būrio partizanų Juozo Kentros–Tauro, Kazio Kentros–Paparčio, Leono Kentros–Sakalo, Jono Rupšlaukio–Šarūno ir Vaclovo Žilio atminimui.

Pastatytas 1999 m. birželio 15 d. Šilalės r. savivaldybės Kultūros centro darbuotojos A. Gedvilienės rūpesčiu.

Vaičių kaimas

Teodoros Beržinytės sodyba

Tipinis atminimo ženklas šioje vietoje buvusioje sodyboje gyvenusių Kęstučio apygardos partizanų rėmėjų, sodybos šeimininko Petro, jo žmonos Onos, dukterų Onos, Juzefos, Teodoros ir sūnaus Stanislovo, partizanų ryšininkų Juozapo-Kranto, Zofijos-Žibutės ir žuvusių šios apygardos Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Aušrelės būrio partizanų Antano–Dobilo, Kazimiero–Algirdo, Petro ir jo žmonos Eugenijos Dargevičiūtės, Povilo–Ąžuolo Beržinių atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 2003 m. lapkričio 13 d.

Upynos miestelis

Upynos miestelio centras

Paminklas žuvusių Upynos krašto partizanų atminimui.

Atidengtas 2000 m. liepos 16 d. buvusio partizanų ryšininko, vienuolio Broniaus Poškos-Rugelio rūpesčiu.

Alkupio kaimo kapinės

Simbolinis antkapinis paminklas 1949–1953 m. žuvusių Alkupio, Padvarninkų, Paplokščio ir Prapymo k. Kęstučio ir Žemaičių apygardų partizanų atminimui.

Atidengtas 1998 m. lapkričio 8 d. Žadeikių kultūros namų direktoriaus, kraštotyrininko, mokytojo Kazio Paleko rūpesčiu.

Prapymo kaimas

Buvusi senkapių vieta

Paminklinis ansamblis 1951 m. vasario 4 d. Šilalės r. Paymėžio k. tėvų sodyboje įrengtame bunkeryje mirusio partizano Vinco Stanišausko atminimui.

Paminklinis akmuo pastatytas sovietmečiu.
Kryžius pastatytas 1951 m. V. Stanišausko tėvų rūpesčiu.
Paminklas pastatytas 1991 m. Laukuvos vid. mokyklos direktoriaus Vinco Jurgaičio rūpesčiu.

Buvusio Pašlynės vienkiemio vieta

Paminklinis akmuo šioje vietoje buvusioje sodyboje 1912 m. sausio 2 d. gimusio kunigo Stanislovo Pijaus Rimkaus, suimto 1940 m. rugpjūčio 6 d. ir sušaudyto 1942 m. gegužės 20 d. Petropavlovsko kalėjime, Karlagas, Kazachija, atminimui.

Atidengtas 2002 m. gegužės 18 d. Šilalės r. savivaldybės Kultūros centro darbuotojos A. Gedvilienės rūpesčiu.

Pagramančio girininkija

Pagramančio miškas. 40 kvart. 1 sklypas

Paminklinis akmuo miške 1947 m. gegužės 25 d. žuvusio Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3–osios kuopos 2–ojo būrio partizano Antano Stonio ir 1948 m. balandžio 18 d. žuvusio šios rinktinės Jūros būrio partizano Jono Turulio–Malūno, Kudirkos atminimui.

Atidengtas 2005 gegužės 22 d. buvusio partizanų ryšininko Antano Butvydo rūpesčiu.

Pagramančio miškas. 44 kvart. 38 sklypas

Atminimo ženklas Pagramančio miške veikusių Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3–osios kuopos 2–ojo (nuo 1948 m. Jūros) būrio partizanų, jame 1947 m. gegužės 25 d. žuvusio šio būrio partizano Antano Stonio ir 1948 m. balandžio 18 d. žuvusio šio būrio partizano Jono Turulio–Malūno, Kudirkos atminimui.

Atidengtas 2005 m. gegužės 22 d. Pagramančio girininkijos darbuotojų rūpesčiu.