J. Krištaponio aikštė

Paminklinis akmuo pirmojo Vyčio apygardos vado Juozo Krikštaponio (Krištaponio), žuvusio 1945 m. sausio 12 d. mūšyje su NKVD kariuomene Užulėnio miške, Ukmergės aps., atminimui.

Aut. architektas Virgis Prokapas ir skulptorius Mykolas Srioga.
Atidengtas 1996 m. spalio 6 d.

Vasario 16-osios / Klaipėdos g.

Paminklinis akmuo šioje vietoje buvusioje turgaus aikštėje niekintų 1944–1948 m. Ukmergės apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardų partizanų atminimui.

Atidengtas 1994 m. rugsėjo mėn.

Daržų g.

Kryžius šioje vietoje buvusiame V. Justavičiaus name 1948 m. gruodžio 8 d. žuvusių Didžiosios kovos apygardos B rinktinės 5–ojo bataliono kuopos vado Edvardo Miliuko–Bijūno, partizanų Stasio Našlėno–Sakalo ir Stasio Peroko–Plechavičiaus atminimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Atidengtas 2001 m. lapkričio mėn.

Ukmergės miesto naujosios (Dukstynos) kapinės

Paminklas ir atminimo lentos Ukmergės apskrities gyventojų, žuvusių sovietiniuose lageriuose ir tremtyje, atminimui.

Aut. skulptorius Jonas Jagėla.
Atidengtas 1990 m. rugsėjo mėn.

Paminklas ir Lietuvos kario kryžiai 1989–1991 m. iš užkasimo vietų (Ukmergės m., Deltuvos, Šešuolių ir Vidiškių m., Siesikų sen. Vaivadiškių k., Pivonijos šilo) perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1944–1955 m. Ukmergės apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardų partizanų atminimui.

Aut. architektas Medardas Grigaliūnas ir skulptorius Jonas Žentelis.
Atidengtas 1991 m. rugsėjo mėn.

Pivonijos šilas

Koplytstulpis šiame šile likusių užkastų 1944–1955 m. Ukmergės apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardų partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Rimantas Zinkevičius.
Pastatytas 1989 m.

Detuvos miestelis

Vilniaus g. Skveras priešais Švč. Trejybės bažnyčią

Kryžius šioje vietoje niekintų 1944–1955 m. Deltuvos apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardų partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Pastatytas 2001 m.

Miestelio kapinės

Šioje vietoje prie motinos Onos palaidoto 1988 m. Vilniuje mirusio didžiausio partizaninio judėjimo dezorganizatoriaus, Juozo Albino Markulio, KGB agento „Ąžuolo“, „Noreikos“, „Kudirkos“ kapas ir antkapinis paminklas.

Lyduokių miestelis

Taikos g.

Lietuvos kario kryžius šioje vietoje užkastų 1945 m. liepos 18 d. Pimpių k. žuvusių Didžiosios Kovos apygardos Alfonso Morkūno-Plieno būrio partizanų Valerijono Butkaus–Tigro ir Antano Šalčiūno atminimui.

Pastatytas 1998 m. vasarą.

Lyduokių miestelio kapinių senoji dalis

Lietuvos kario kryžius 1998 m. iš Pivonijos šilo perkelto ir šioje vietoje palaidoto Nežinomo partizano atminimui.

Pastatytas 1998 m. vasarą.

Simbolinis antkapinis paminklas Lyduokių apylinkėse žuvusių 1941 m. birželio sukilėlių, 1944-1952 m. Didžiosios Kovos apygardos partizanų, sovietiniuose lageriuose ir tremtyje mirusių lyduokiškių atminimui.

Pastatytas 1998 m. vasarą.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Sarulių šeimos narių, tame tarpe ir 1944 m. spalio mėn. netoli Lyduokių m. esančiame Daropolio miške žuvusio Alfonso Morkūno–Plieno būrio partizano Mykolo Sarulio-Kopūsto, Beržo atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Jakučių šeimos narių, tame tarpe ir 1944 m. spalio mėn. netoli Lyduokių m. esančiame Daropolio miške žuvusio Alfonso Morkūno–Plieno būrio partizano Rapolo Jakučio atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Leigų šeimos narių, tame tarpe ir 1944 m. mėn. netoli Lyduokių m. esančiame Daropolio miške žuvusio Alfonso Morkūno–Plieno būrio partizano Sarapino Leigos atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Baniulių šeimos narių, tame tarpe ir 1944 m. mėn. netoli Lyduokių m. esančiame Daropolio miške žuvusio Alfonso Morkūno–Plieno būrio partizano Juozo Baniulio atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Puknių šeimos narių, tame tarpe ir 1941 m. birželio 25 d. kautynėse su besitraukiančios RA kareiviais Labanoro miške žuvusio Lietuvos kariuomenės raitelių dalinio vado kpt. Juozo Puknio atminimui.

Pastatytas XX a antroje pusėje.

Jogvilų kaimas

Kryžius 1949 m. lapkričio 28 d. kaime žuvusių Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės partizanų Vytauto Strazdo–Bebro ir Jono Grybausko–Paukštelio atminimui.

Pastatytas 1992 m. rudenį.

Juodkiškių kaimas

Paminklinis akmuo šioje vietoje buvusioje K. Tarulio sodyboje 1949 m. gruodžio 30 d. kautynėse su Ukmergės aps. skyriaus MGB darbuotojais žuvusių Didžiosios Kovos apygardos vado Alfonso Morkūno-Plieno, jo adjutanto ir apygardos štabo Organizacinio skyriaus viršininko Vlado Ališausko-Puškino, apygardos štabo Žvalgybos skyriaus viršininko ir B rinktinės vado Prano Grigo-Geniuko, apygardos štabo apsaugos būrio vado Broniaus Medelsko-Krieno ir partizano Broniaus Dūdos (Dudavičiaus)-Naručio atminimui.

Paminklas pastatytas 1997 m.
Atminimo lenta pritvirtinta 2001 m. Aut. skulptorius Jonas Jagėla.

Nuotekų kaimas

Buvusi Burokų sodyba

Kryžius šioje vietoje gyvenusių Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės partizanų ryšininkų ir rėmėjų Vlado ir Bronislavos bei jų sūnų, antisovietinių pogrindinių organizacijų dalyvių, Edvardo, Jono ir Antano atminimui.

Aut. Remigijus Rudokas.
Atidengtas 2005 m. liepos 23 d.

Pabaisko miestelio (Skapiškio) kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Vaičiūnų šeimos narių, tame tarpe ir 1989 m. liepos 21 d. iš Tomsko sr. Parabelės r. Narymo k. perlaidotų 1951 m. lapkričio 5 d. tremtyje žuvusių Kazio ir Antano Vaičiūnų atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Bartkūnų kaimas

Paminklinis akmuo ir kryžius šioje vietoje 1948 m. gegužės 17 d. žuvusių Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės būrio vado Juozapo Algirdo Rukšos–Zubraus ir partizano Antano Radzevičiaus–Lapo atminimui.

Atidengti 1999 m. birželio 27 d.
Atminimo lenta pritvirtinta 2005 m. pavasarį. Aut. skulptorius Jonas Jagėla.

Graužiečių kaimas

Tipinis atminimo ženklas kaime 1948 m. spalio 5 d. žuvusio Didžiosios Kovos apygardos Juozapo Algirdo Rukšos–Zubraus būrio partizano Kosto Žiupkos-Kovo ir 1949 m. spalio 25 d. žuvusio šios apygardos B rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininko Jono Žiupkos-Šarūno atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 1999 m. lapkričio 25 d.

Kaušų kaimas

Kryžius šioje vietoje buvusioje Juozo ir Veronikos Kaušų sodyboje 1946 m. lapkričio 13 d. žuvusių Vyčio apygardos būrio vado Antano Stimburio-Tankisto ir jo būrio partizanų Jono Ignatavičiaus–Saugiuko, Jaunučio, Antano Kerbelio–Robinzono, Marijono Krogerto–Uosio, Tomo Našlėno–Radvilos atminimui.

Pastatytas 1992 m.

Varžų kaimas

Kryžius 1946 m. gegužės 3 d. kaime žuvusių Vyčio apygardos būrio vado Stasio Žeruolio–Ąžuolo, jo būrio partizanų Alfonso Baltrūno, Prano Černiausko, Alfonso ir Stasio Dalinkevičių, Stasio Didžpetrio, Antano Eimonto, Modesto Girniaus, Bronislovo, Juozapo ir Kazimiero Grigaliūnų, Jono Lukšio, Alfonso Našlėno, Edvardo ir Jono Šemeškevičių bei Edvardo Vareikio-Medinio atminimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Pastatytas 2001 m. lapkričio mėn.

Siesikų miestelis

Nepriklausomybės g. 6

Kryžius 1945-1950 m. pastate veikusios Siesikų valsčiaus „stribų“ būstinės kieme, žiemos metu į šulinį sumestų 1944–1954 m. Siesikų apylinkėse žuvusių Vyčio apygardos partizanų atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Siesikų miestelio kapinių naujoji dalis

Antkapinis paminklas 1990 m. iš Barų k. palaukės perkelto ir šioje vietoje palaidoto 1945 m. sausio 17 d. Veversų miške žuvusio Vyčio apygardos Albino Godliausko būrio partizano Jono Kęstučio Staškūno atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas 1990 m. iš Barų k. palaukės perkelto ir šioje vietoje palaidoto 1945 m. sausio 17 d. Veversų miške žuvusio Vyčio apygardos Albino Godliausko būrio partizano Jono Plaščiausko atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Antkapinis kryžius 1990 m. iš užkasimo vietos perkelto ir šioje vietoje palaidoto 1944 m. rugsėjo 8 d. Manteikių k. apylinkėse esančiame Veversų miške NKVD kariuomenės vykdytos karinės-čekistinės operacijos metu nužudyto Antano Zilnio atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Miliūnų kaimas

Kryžius šalia kaimo buvusiame Biržytės miškelyje 1944 m. spalio mėn. kautynėse su NKVD kareiviais žuvusių partizanų Vytauto Gleiznio, Igno Grigo, Antano Kibarto, Adolfo, Algirdo ir Juozo Maskoliūnų atminimui.

Pastatytas 2002 m.

Vaivadiškių dvaro sodybos parkas

Paminklas dvaro parke buvusių užkastų 1946 m. gegužės 17 d. Čerelių k. žuvusių Vyčio apygardos Jono Dambrausko būrio partizanų Albino Liberio ir Jono Mackevičiaus, 1946 m. lapkričio 10 d. Garniškių miške kautynėse su MVD kariuomenės 25-ojo, 262-ojo šaulių pulkų kareiviais ir Pagirio vls. MVD poskyrio karine-čekistine grupe žuvusių Vyčio apygardos būrio vado Jono Dambrausko pavaduotojo Petro Jankausko-Ilgio, partizanų Stasio Atkočiūno-Alkutuko, Vytauto Markevičiaus, Vytauto Pučinsko, 1946 m. gruodžio 14 d. Paslaujo (Girelės) miško bunkeryje kautynėse su NKVD vidaus kariuomenės 262-ojo, 353-ojo šaulių pulkų kareiviais ir Pagirių vls. MVD poskyrio operatyvine grupe žuvusių Vyčio apygardos grupės vado Vlado Railos-Ąžuolo, partizanų Jono Klimavičiaus-Klevo, Broniaus Nuobaro, Juozo Petronio-Mokytojo, Paikės, Vytauto Railos ir 1946 m. gruodžio mėn. (1948 m.?) Vaivadiškių k. žuvusio Vyčio apygardos štabo nario Kazio Kintos atminimui.

Pastatytas 1989 m.

Šešuolių miestelis

S. Černiauskienės gyvenamasis namas

Kryžius šioje vietoje niekintų 1944–1950 m. Šešuolių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui.

Aut. Jonas Račelis ir Leonas Leiga.
Pastatytas 1999 m. vasarą.

Priešais įėjimą į miestelio kapines

Kryžius šioje vietoje buvusio užkasto 1945 m. birželio 28 d. prie Siesikų kapinių susisprogdinusio Didžiosios Kovos apygardos partizano Nikodemo Bradulsko–Alksnio atminimui.

Pastatytas Atgimimo pradžioje.

Miestelio kapinės

Antkapinis kryžius iš buvusios Šešuolių NKVD-MVD-MGB poskyrio teritorijos perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1946 m. vasario 7 d. Beržalotos k. H. Šmigelskienės sodyboje žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų būrio vado Jono Pažūsio-Dagio ir partizano Stasio Zarembos-Beržo atminimui.

Pastatytas 1993 (1994) m.

Lietuvos kario kryžiai kapinėse slapta bendražygių palaidotų 1945 m. birželio 28 d. žuvusio Didžiosios Kovos apygardos partizano Nikodemo Bradulsko–Alksnio ir žuvusio nežinomo partizano atminimui.

Pastatyti XX a 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.

Beržalotos kaimas

Kelio Šešuoliai-Pilionys kairė

Tipinis atminimo ženklas šioje vietoje buvusioje H. Šmigelskienės sodyboje 1946 m. vasario 7 d. žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų Jono Pažusio-Dagio ir Stasio Zarembos-Beržo atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 1999 m. birželio 22 d.

Kazimieravos kaimas

Kryžius ir paminklinis akmuo šioje vietoje 1946 m. sausio 22 d. kautynėse su Ukmergės aps. MGB skyriaus karine-čekistine grupe žuvusių Didžiosios Kovos apygardos Alfonso Morkūno-Plieno ir Povilo Švelniko-Voldemaro būrių partizanų Antano Čepo-Desanto, Vinco Dūdos-Šermukšnio, Jono Gedžiūno-Erelio, Jono Jastremsko-Gluosnio, Antano Kalibato-Perkūno, Edvardo Kalibato-Vasario, Stanislovo Kalibato-Jovaro, Mykolo Majausko-Žalgirio, Piliakalnio, Vlado Mikalajūno-Žaibo, Stasio Naviko, Antano Steponavičiaus-Viksvos, Vlado Steponavičiaus-Lazdyno ir vokiečio Fric atminimui.

Kryžiaus aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Atidengtas 2001 m. rugsėjo 23 d.

Mišniūnų kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Venskų šeimos narių, tame tarpe ir 1990 m. birželio 21 d. perlaidotos 1954 m. gruodžio 4 d. tremtyje Krasnojarsko kr. Igarkoje mirusios Elena Venskienės atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Taujėnų miestelis

Užugirio g. Kryžkelė Lėnas-Kavarskas / Ukmergė-Panevėžys

Paminklas šioje vietoje niekintų 1945–1952 m. Taujėnų apylinkėse žuvusių Vyčio apygardos partizanų atminimui.

Atidengtas 2002 m. rugpjūčio mėn.

Ukmergės g. 5

Kryžius Taujėnų vidurinės mokyklos stadiono teritorijoje užkastų 1945–1949 m. Taujėnų apylinkėse žuvusių Vyčio apygardos partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Kostas Tolušis.
Atidengtas 1996 m. rugsėjo 15 d.

Aukštuolių kaimas

Prie autobusų stotelės

Tipinis atminimo ženklas kaime gimusių ir augusių brolių, Vyčio apygardos Antano Stimburio-Tankisto būrio partizanų Katliorių: Nikodemo, Sovietinės armijos kareivių nušauto 1944 m. spalio 17 d. gimtinėje, Apolinaro–Mindaugo, žuvusio 1947 m. gruodžio 27 d. Graužų k. miške, Saturno–Girgaudo, žuvusio 1946 m. prie Obelių ežero Baravykų k., Valento–Montvilos, Montvydo, žuvusio 1948 m. Jurgelionių k., Evaresto–Vaidilos, žuvusio 1950 m. rugpjūčio 9 d. kautynėse su MGB kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareivių grupe Laitelių k. ir Teodoro–Sidabro, suimto 1953 m. kovo 13 d., atminimui.

Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 1999 m. birželio 22 d.

Kaimo galas. Kelio Lėnas-Siesikai kairė

Paminklas kaime gimusių ir augusių brolių, Vyčio apygardos Antano Stimburio-Tankisto būrio partizanų Katliorių: Nikodemo, Sovietinės armijos kareivių nušauto 1944 m. spalio 17 d. gimtinėje, Apolinaro–Mindaugo, žuvusio 1947 m. gruodžio 27 d. Graužų k. miške, Saturno–Girgaudo, žuvusio 1946 m. prie Obelių ežero Baravykų k., Valento–Montvilos, Montvydo, žuvusio 1948 m. Jurgelionių k., Evaresto–Vaidilos, žuvusio 1950 m. rugpjūčio 9 d. kautynėse su MGB kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareivių grupe Laitelių k. ir Teodoro–Sidabro, suimto 1953 m. kovo 13 d., atminimui.

Pastatytas 1991 m.
Atminimo lenta pritvirtinta 2003 m. lapkričio 3 d. Aut. skulptorius Jonas Jagėla.

Garbėnų kaimas

Buvusi Gudziūno (Gedziūno) sodyba

Kryžius šioje vietoje buvusių slapta palaidotų 1945 m. liepos 19 d. žuvusių Vyčio apygardos būrio vado Antano Kaminsko–Smetonos, jo būrio partizanų Česlovo Jasiūno, Anupro Kriogos–Lapelio, Antano Pilkausko ir Antano Rutkausko atminimui.

Aut. tautodailininkas Kostas Tolušis.
Atidengtas 2001 m. liepos 19 d.

Kaimo kapinės

Antkapinis kryžius šioje vietoje palaidoto 1946 m. kovo 18 d. Garbėnų miške žuvusio Vyčio apygardos Antano Žilio–Žaibo būrio Juozo Sauliūno-Saturno grupės partizano Stasio Žiruolio-Dragūno atminimui.

Pastatytas XX a II–oje pusėje.

Jurgelionių kaimo kapinės

Antkapinė skulptūra šioje vietoje palaidoto 1945 m. liepos 20 d. Naujasodžio k. savo sodyboje NKVD kareivių ir „stribų“ nužudyto Vaclovo Bundonio atminimui.

Pastatyta XX a II–oje pusėje.

Antkapinis kryžius šioje vietoje palaidoto 1944 m. gruodžio 16 d. Užulėnio miške NKVD kareivių nužudyto Igno Čekausko atminimui.

Pastatytas XX a II–oje pusėje.

Antkapinė skulptūra šioje vietoje palaidotų 1944 m. gruodžio 16 d. Aukštuolių k. NKVD kareivių ir „stribų“ nužudytų Vyčio apygardos Danieliaus Vaitelio-Briedžio būrio partizanų Antano ir Vytauto Čižauskų atminimui.

Pastatyta XX a II–oje pusėje.

Antkapinis kryžius ir paminklas šioje vietoje slapta artimųjų palaidotų 1945 m. spalio mėn. Gružų miške kautynėse su NKVD kariuomenės kareiviais žuvusių Vyčio apygardos Juozo Survilos–Šarūno būrio partizanų Vaclovo Grigalavičiaus, Antano ir Prano Gudų, Vinco Survilos bei Juozo Zimblio atminimui.

Kryžius pastatytas XX a II–oje pusėje.
Antkapinis paminklas pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Urnižų šeimos narių, tame tarpe ir 1944 m. gruodžio 16 d. Aukštuolių k. NKVD kareivių ir „stribų“ nužudyto gimnazisto, Vyčio apygardos partizano Antano Urnižo atminimui.

Pastatytas XX a II–oje pusėje.

Kraupėnų kaimo kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų 1945 m. Kraupėnų k. savo sodyboje enkavėdistų nužudyto Antano Mincės, 1945 m. vasario 7 d. prie Degionių ežero žuvusių jo sūnų Jono ir Kazimiero atminimui.

Pastatytas XX a II–oje pusėje.

Lėno miestelis

Šv. Antano Paduviečio Bažnyčia
Bažnyčios kairioji nava

Atminimo lenta Lėno parapijos gyventojų, nukentėjusių sovietinio okupacijos metu 1941–1954 m., atminimui.

Pritvirtinta Atgimimo pradžioje.

Bažnyčios šventorius

Kryžius Lėno parapijos gyventojų, nukentėjusių sovietinio okupacijos metu 1941–1954 m., atminimui.

Aut. Mykolas Dirsė.
Atidengtas 1997 m. rugsėjo mėn.

Miestelio kapinės

Antkapinis paminklas šioje vietoje slapta palaidotų 1945 m. sausio 12 d. Lėno kautynėse su NKVD kariuomene žuvusių Vyčio apygardos partizanų Jono Bujoko, Jono Čeponio, Albino Grigo, Antano Janulio, Jono Kuliavo, Albino Naruševičiaus, Juozo Vaitonio, Juozo Vasiliausko, trijų nežinomų bei visų, 1944–1952 m. Lėno apylinkėse žuvusių Vyčio apygardos partizanų, atminimui.

Aut. Mykolas Dirsė.
Atidengtas 1990 m. lapkričio 3 d.

Antkapinis paminklas šioje vietoje slapta palaidotų 1945 m. liepos 26 d. NKVD kareivių nušauto Vyčio apygardos partizano Florijono Budniko ir nužudytos jo žmonos, partizanų ryšininkės Valentinos Budnikienės atminimui.

Pastatytas 1989 m.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1945 m. gegužės 2 d. Užulėnio mokykloje NKVD kareivių nužudyto Vyčio apygardos partizano Simono Bujoko atminimui.

Pastatytas XX a II–oje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje slapta palaidoto 1945 m. sausio 12 d. Lėno kautynėse su NKVD kariuomene žuvusio Vyčio apygardos Vyčio apygardos partizano Albino Grigo atminimui.

Pastatytas XX a II–oje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje slapta palaidoto 1945 m. liepos 20 d. Užulėnio k. Marijono Smetonos sodyboje kautynėse su NKVD kareiviais žuvusio Vyčio apygardos Danieliaus Vaitelio-Briedžio būrio partizano Jono Kriaupos atminimui.

Pastatytas XX a II–oje pusėje.

Antkapinis kryžius šioje vietoje slapta palaidoto 1944 m. prie Vadoklių žuvusio Vyčio apygardos Prano Kecioriaus būrio partizano Kazimiero Markevičiaus atminimui.

Pastatytas 1986 m.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidoto 1944 m. gruodžio mėn. žuvusio Vyčio apygardos Danieliaus Vaitelio-Briedžio būrio partizano Jeronimo Smetonos atminimui.

Pastatytas XX a II–oje pusėje.

Pamūšio kaimas

Priešais Pamūšio bibliotekos pastatą

Kryžius šioje vietoje buvusioje Dalinkevičių sodyboje įrengtame bunkeryje 1946 m. rugsėjo naktį iš 12 į 13 d. kautynėse su Taujėnų „stribais“ žuvusių Vyčio apygardos Juozo Survilos–Šarūno būrio partizanų Petro Paulikonio–Ūdros, Igno Zelionkos–Ramūno ir Karolio Žižio–Giraičio atminimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Atidengtas 2001 m. balandžio 22 d.

Šalnų kaimas

Verėmų miško pamiškė

Kryžius šiame miške 1946 m. rugsėjo 4 d. žuvusių Vyčio apygardos Juozo Survilos–Šarūno būrio partizanų Vlado Stašelio-Vėjo, Petro Staškūno-Zarembos, 1948 m. lapkričio 19 d. bunkeryje žuvusių Vyčio apygardos Jono Baravyko–Vygando būrio partizanų Jono Buroko-Aro, Vlado Černiausko-Balandžio, Bronislovo Krikštaponio-Brakonieriaus, Jūros, Antano Skystimo-Lenkiečio ir 1946 m. liepos 16 d. Taujėnėlių k. Onos Budnikienės sodyboje žuvusio Vyčio apygardos partizano Aniceto Skystimo atminimui.

Aut. tautodailininkas Juozas Grigas.
Atidengtas 2005 m. rugsėjo mėn.

Užulėnio kaimas

Kryžius šioje vietoje buvusioje Marijono Smetonos sodyboje 1945 m. liepos 20 d. kautynėse su NKVD kareiviais žuvusių Vyčio apygardos Danieliaus Vaitelio-Briedžio būrio partizanų Vlado Dargužo ir Jono Kriaupos atminimui.

Atidengtas 1992 m. rugpjūčio mėn.

Kaimo kapinės

Lietuvos kario kryžius 1945 m. sausio 12 d. kautynėse su Siesikų „stribais“ netoli Aukštuolių k. žuvusio Vyčio apygardos partizano Antano Smetonos, užkasto Siesikų m., atminimui.

Aut. Eligijus Smetona.
Pastatytas 1997 m.

Užupušių kaimo kapinės

Antkapinis paminklas iš Taujėnų miestelio aikštės pavogtų ir šioje vietoje slapta palaidotų 1949 m. gruodžio 16 d. Užupušių k. Pranio sodyboje žuvusių Vyčio apygardos partizanų Antano Jakubonio–Vermachto ir Alfonso Pauliukonio–Pažaislio, 1952 m. sausio 2 d. Užupušių k. žuvusio Vyčio apygardos Vaclovo Pauliukonio–Girėno būrio partizano Vytauto Sauliūno–Vėjelio ir šiose kapinėse palaidoto 1946 m. kovo naktį iš 18 į 19 d. Pienių k. pasaloje žuvusio Vyčio apygardos Liūto būrio partizanų grupės vado Juozo Sauliūno–Saturno atminimui.

Pastatytas 2004 m. vasarą.

Antkapinis kryžius šioje vietoje palaidoto 1945 m. gruodžio 25 d. Taujėnų “stribų” nužudyto Jono Žiruolio atminimui.

Pastatytas XX a II–oje pusėje.

Antkapinis kryžius šioje vietoje palaidotų Kačkų šeimos narių, tame tarpe ir 1945 m. lapkričio 30 d. kautynėse su Taujėnų „stribais“ Mažeikių k. žuvusio Vyčio apygardos partizano Broniaus Kačkaus atminimui.

Pastatytas 2004 m. pavasarį.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Žižių šeimos narių, tame tarpe ir 1945 m. lapkričio 30 d. kautynėse su Taujėnų „stribais“ Mažeikių k. žuvusio Vyčio apygardos partizano Ignoto Žižio atminimui.

Pastatytas 2004 m. vasarą.

Antkapinis kryžius šioje vietoje palaidotų Petrikų šeimos narių, tame tarpe ir 1946 m. žiemą savo sodyboje Mažeikių k. Taujėnų “stribų” nušauto Petro Petriko atminimui.

Pastatytas XX a II–oje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Smalsčių šeimos narių, tame tarpe ir 1944 m. gruodžio mėn. Taujėnų “stribų” nužudytų Juozo ir Kastanto Smalsčių atminimui.

Pastatytas XX a II–oje pusėje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Šiaučiukėnų šeimos narių, tame tarpe ir 1989 m. perlaidotos 1950 m. lapkričio mėn. Krasnojarsko kr. Uzūro r. Salgos k. tremtyje mirusios Salomėjos Šiaučiukėnienės atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotų Špokų šeimos narių, tame tarpe ir 1988 m. liepos 22 d. perlaidotos Krasnojarsko kr. Igarkoje tremtyje mirusios Veronikos Špokienės atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Veprių miestelis

Miestelio centras

Kryžius šioje vietoje niekintų 1945 m. kovo 2 d. kautynėse su sovietinės įgulos kareiviais ir Veprių „stribais“ Upninkų vls. Gudonių k. partizanų ryšininko Karolio Stepšio sodyboje žuvusių Didžiosios Kovos apygardos Žalio Velnio rinktinės Eugenijaus Svilo–Slyvos būrio partizanų atminimui.

Aut. Romas Petrauskas.
Pastatytas 1993 m.

Miestelio kapinės

Antkapinis paminklas 1989 m. vasarą iš užkasimo vietos perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1945 m. kovo 2 d. kautynėse su sovietinės įgulos kareiviais ir Veprių „stribais“ Upninkų vls. Gudonių k. partizanų ryšininko Karolio Stepšio sodyboje žuvusių Didžiosios Kovos apygardos Žalio Velnio rinktinės Eugenijaus Svilo–Slyvos būrio partizanų Juliaus ir Stasio Atkočiūnų, Juozo Autukevičiaus, Alfonso, Aloyzo, Juozo ir Prano Lukšų, Karolio Pociūno, Augustino Radzevičiaus, Stasio Ramanausko, Juozo Sakalausko, Viktoro Savarausko, Stasio Strazdo, Vaclovo Tamošiūno, Ipolito Valiukevičiaus atminimui.

Pastatytas 1989 m.

Antkapinis paminklas bendroje kapavietėje palaidoto 1940 m. spalio 23 d. sovietinio politruko Vilniuje nušauto Stasio Lukoševičiaus atminimui.

Pastatytas XX a 5–ame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas bendroje kapavietėje palaidoto 1941 m. birželio 25 d. besitraukiančios Raudonosios armijos kareivių prie Veprių esančiame Kalnų miške nušauto Jono Ramono atminimui.

Pastatytas XX a 5–ame dešimtmetyje.

Antkapinė plokštė šioje vietoje palaidotų Žentelių šeimos narių, tame tarpe ir 1944 m. rugpjūčio 13 d. Veprių „stribų“ nušauto Petro Žentelio atminimui.

Pastatyta 2002 m. spalio mėn.

Paskarbės kaimas

Kryžius Veprių valsčiaus žmonių, 1940-1953 m. žuvusių rezistencinėje kovoje, kentėjusių sovietiniuose lageriuose ir tremtyje, atminimui.

Aut. skulptorius Viktoras Žentelis.
Pastatytas 1989 m. birželio 15 d.

Vidiškių miestelis

Prie Švč. Trejybės bažnyčios

Kryžius šioje vietoje niekintų 1946–1948 m. Žemaitkiemio valsčiuje ir Vidiškių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardų partizanų atminimui.

Pastatytas 1989 m.

Vidiškių mokyklos teritorija

Koplytstulpis šioje vietoje likusių užkastų 1946–1948 m. Žemaitkiemio valsčiuje ir Vidiškių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardų partizanų atminimui.

Aut. Jonas Virbalas.
Atidengtas 1990 m. rugpjūčio 26 d.

Kadrėnų kaimas

Šventosios, Mūšios ir Siesarties upių sankirta. Mūšio miško parkas Didžiosios Kovos apygardos partizanams atminti

Parko informacinė rodyklė ir kryžius visų, už Lietuvos laisvę 1940–1990 m. žuvusių, atminimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Pastatyti 1993–2005 m.

Mūšio miško parkas Didžiosios Kovos apygardos partizanams atminti

Kryžius Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės I–ojo bataliono partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Algirdas Jurkėnas.
Pastatytas 1993 m.

Kryžius Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės II–ojo bataliono partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Pastatytas 1993-2005 m.

Kryžius Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės III–ojo bataliono partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Pastatytas 1993–2005 m.

Kryžius Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės IV–ojo bataliono partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Pastatytas 1993–2005 m.

Kryžius Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės V–ojo bataliono partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Pastatytas 1993–2005 m.

Kryžius Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės VI–ojo bataliono partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Pastatytas 1993–2005 m.

Kryžius Didžiosios Kovos apygardos vadų atminimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Pastatytas 1993–2005 m.

Kryžius Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės I–ojo bataliono partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Pastatytas 1993–2005 m.

Kryžius Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės II–ojo bataliono partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Pastatytas 1993–2005 m.

Kryžius Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės III–ojo bataliono partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Pastatytas 1993–2005 m.

Kryžius Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės IV–ojo bataliono partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Pastatytas 1993–2005 m.

Kryžius Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės V–ojo bataliono partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Pastatytas 1993–2005 m.

Kryžius Lietuvos prisikėlimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Pastatytas 1993–2005 m.

Kryžius JAV prezidento Ronaldo Reigano atminimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Atidengtas 2005 m. rugsėjo mėn.

Kryžius popiežiaus Jono Pauliaus II–ojo viešnagės Lietuvoje dešimtmečiui paminėti.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Atidengtas 2005 m. rugsėjo mėn.

Kryželis

1998 m. pastatytas J. Basanavičiaus vid. mokyklos III c klasės mokinių.

Kryžius šioje vietoje buvusiose senosiose Kadrėnų kaimo kapinėse palaidotų kaimo žmonių atminimui.

Aut. tautodailininkas Algirdas Jurkėnas.
Pastatytas 1993 m.

Kryžius “Dieve, gink Lietuvą”.

Aut. tautodailininkas Algis Juška.
Pastatytas 1993–2005 m.

Kelio Ukmergė–Anykščiai kairė

Prie posūkio į Kadrėnų kaimą

Kryžius iš Kadrėnų kaimo kilusių ir kaime žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Pastatytas 1993–2005 m.

Kirveliškių kaimas

Paminklas šioje vietoje buvusioje Petro Matuškevičiaus sodyboje 1948 m. vasario 26 d. kautynėse su Ukmergės aps. MGB skyriaus ir Taujėnų valsčiaus „stribų“ būriu žuvusių Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės 5–ojo bataliono štabo reikalų tvarkytojo Stepo Zalagėno–Ripkos, šio bataliono 2-osios kuopos vado Alfonso Tušio–Papuošalo ir 1-osios kuopos vado Kazimiero Tušio–Nemuno atminimui.

Aut. A. Pučinskas.
Pastatytas 2001 m. rudenį.

Magistralės Panevėžys–Vilnius 54 km. Skabeikių kaimas

Buvusi partizanų Jakubonių gimtoji sodyba

Kryžius 1950 m. lapkričio 8 d. Juozapavos k. žuvusio Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės 5–ojo bataliono būrio partizano Stasio Jakubonio, jo brolio Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės 5–ojo bataliono vado Broniaus Jakubonio–Stiklo ir Skabeikių k. gyventojo Petro Valeikos (Valaikos), suimto 1949 m. spalio 10 d., kai jo namuose žuvo partizanų Bronius Jakubonis–Stiklas, atminimui.

Aut. Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Atidengtas 2005 m. liepos 10 d.

Želvos miestelis

Buvusios žvyrduobės

Paminklas šioje vietoje užkastų 1945–1953 m. Želvos apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui.

Aut. architektas Henrikas Šilgalis.
Pastatytas 1991 m.

Daubariškių kaimas

Kryžius šiame kaime 1946 m. gegužės 13 d. žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų Klemenso ir Jono Aukštuolių, Antano ir Vaclovo Grigų bei Stasio Stancelio atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Kaimo kapinės

Antkapinė lentelė šioje vietoje slapta palaidoto 1945 m. žuvusio Didžiosios Kovos apygardos partizano Stanislovo Naviko atminimui.

Pastatyta XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Antkapinis paminklas šioje vietoje slapta palaidoto 1945 m. žuvusio Didžiosios Kovos apygardos partizano Povilo Roko–Vasario atminimui.

Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Žemaitkiemio miestelis

S. Morkūno a.

Paminklas šioje vietoje niekintų 1944 m. rugpjūčio mėn. Rundžių k. žuvusio Didžiosios Kovos apygardos Vanago būrio partizano Viktoro Strazdo-Fino, 1945 m. gegužės 1 d. žuvusių partizanų Povilo ir Prano Šlikų, 1945 m. birželio 21 d. Juodžiūnų k. Bradulskio sodyboje žuvusio Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės partizano Karolio Gaižučio-Briedžio, 1946 m. gegužės 23 d. Piliakalnio k. bunkeryje žuvusių Didžiosios Kovos apygardos Žalio Velnio rinktinės A. Miklušio-Aro ir Bebro būrių partizanų Viktoro Aukštuolio-Smauglio, Albino ir Jono Džiautų, 1949 m. gegužės 11 d. Valų k. miške bunkeryje žuvusių Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės 3-ojo bataliono vado Stasio Morkūno-Vanago ir partizanų Mykolo Gumbaragio-Žiburio, Ramutės Paškevičiūtės-Dilgėlės, Broniaus Sėjūno-Pavasario, Mykolo Šerelio-Granito atminimui.

Pastatytas 1998 m.

Avižienių kaimas

Kryžius 1944–1952 m. žuvusių Žemaitkiemio parapijos Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Atidengtas 2001 m. liepos 6 d.

Martnonių kaimo kapinės

Lietuvos kario kryžius šioje vietoje 1991 m. iš miško perlaidoto 1947 m. birželio 18 d. žuvusio Didžiosios Kovos apygardos partizano Prano Latvio–Spragtuko atminimui.

Pastatytas 1991 m.

Magistralė Vilnius–Panevėžys dešinė

Už posūkio į Ukmergę ir Anykščius

Paminklinis akmuo 1989 m. rugpjūčio 23 d. įvykusios “Baltijos kelio” akcijos dešimtmečiui atminimui.

Atidengtas 1999 m. rugpjūčio 23 d. Ukmergės gyventojų iniciatyva.

81 km

Paminklinis akmuo 1989 m. rugpjūčio 23 d. įvykusios “Baltijos kelio” akcijos atminimui.

Pastatytas XX a 9–ame dešimtmetyje “Lietuvos Sąjūdžio” Raseinių skyriaus narių iniciatyva.

Tarp 84–85 km

Kryžius 1989 m. rugpjūčio 23 d. įvykusios “Baltijos kelio” akcijos atminimui.

Pastatytas 1989 m. rugpjūčio 23 d. Kėdainių tremtinių klubo skyriaus narių iniciatyva.

Prie posūkio į Taujėnus

Kryžius Kadrėnų kaimo žuvusių Didžiosios Kovos partizanų atminimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.
Pastatytas XX a 9–ajame dešimtmetyje.

Balelių girininkija

Balelių miškas. 11 kvart. 32 sklypas

Kryžius šioje vietoje 1949 m. gegužės 8 d. susišaudyme su MGB vidaus kariuomenės 137-ojo šaulių pulko kareivių grupe žuvusių Vyčio apygardos Antano Žilio–Žaibo būrio partizanų Juozo Kirkos–Plieno, Marijono Pociūno–Erdvės ir Petro Šimkos–Trenksmo atminimui.

Aut. Jonas Žilys.
Atidengtas 1991 m. spalio 5 d.

Garbėnų miškas. 79 kvart. 7 sklypas

Kryžius šioje vietoje buvusiame bunkeryje 1945 m. liepos 19 d. kautynėse su sovietų įgulos kareiviais ir Kavarsko „stribais“ žuvusių Vyčio apygardos būrio vado Antano Kaminsko–Smetonos ir jo būrio partizanų Antano Budreikos, Česlovo ir Valentino Jasiūnų, Anupro Kriogos-Lapelio, Antano Pilkausko, Valentino Pučinsko-Gegužio, Antano Rutkausko atminimui.

Aut. tautodailininkas Kostas Tolušis.
Atidengtas 1995 m. liepos 19 d.

Paežerio miškas. 15 kvart. 9 sklypas. Netoli Enčios ežero

Paminklas šioje vietoje esančiame bunkeryje kautynėse su MGB vidaus apsaugos 7-ojo būrio kareiviais ir Ramygalos MGB grupe žuvusių Vyčio apygardos 2-ojo rajono vado Ipolito Mulevičiaus-Pavasario, jo pavaduotojo Kazimiero Mickevičiaus-Kaziuko, partizanų Jurgio Dailidėno, Antano Mačiulio ir partizanų ryšininkės Apolionijos Dailidėnaitės atminimui.

Pastatytas XX a 9-ame dešimtmetyje.

Taujėnų miškas. 196 kvart. 2 sklypas

Lietuvos kario kryžius šioje vietoje esančiame bunkeryje kautynėse su MGB Kavarsko r. skyriaus darbuotojais žuvusių Vyčio apygardos Gedimino rinktinės partizanų būrio vado Vaclovo Pauliukonio-Girėno pavaduotojo Simono Misonio-Žalvario, šio būrio partizanų Aloyzo Banionio-Balandžio ir Igno Strelčiūno-Husaro atminimui.

Aut. Jonas Kadžionis.
Pastatytas XX a 9-ame dešimtmetyje.

Siesikų girininkija

Siesikų miškas. 55 kvart. 7 sklypas. Prie Šiliūnų kaimo

Antkapinis paminklas šioje vietoje bendražygių palaidotų 1945 m. rugpjūčio mėn. Nemaniūnų k. Jono Bakonio sodyboje sovietinės įgulos kareivių ir „stribų“ surengtoje pasaloje žuvusių Vyčio apygardos M. Čižausko būrio partizanų Antano Čižausko, Felikso Jakubonio ir Vlado Levanavičiaus atminimui.

Aut. Jonas Čyvas.
Pastatytas apie 1989 m.

Šešuolių girininkija

Girelės miškas. 99 kvart. 6 sklypas. Kelio Šešuoliai-Pilionys dešinė

Koplytėlė ąžuole šioje vietoje 1945 m. vasario mėn. Želvos „stribų“ sušaudyto partizanų ryšininko Broniaus Balčiūno atminimui.

Šeibokų (Petrašiūnų) miškas. 11 kvart. 4 sklypas. Kelio Zibalai–Šešuoliai kairė

Paminklas šioje vietoje 1945 m. balandžio 14 d. Šešuolių valsčiaus „stribų“ sušaudytų Buivydžių kaimo vyrų Karolio, Mato, Stasio Kanapienių, Karolio Pociūno, Petro Repečkos ir Petro Žvirblio atminimui.

Atidengtas 1990 m. liepos 21 d.

Taujėnų girininkija

Lėno miškas. 211 kvart. 1 sklypas

Obeliskas 1944-1953 m. kovojusių ir žuvusių Vyčio apygardos partizanų atminimui.

Aut. architektas Mečislovas Grigaliūnas
Atidengtas 2006 m. birželio 18 d.

Lėno miškas. 211 kvart. 6 sklypas

Kryžius šioje vietoje 1945 m. sausio 12 d. Lėno kautynėse su NKVD kariuomene žuvusių Vyčio apygardos vado Juozo Krikštaponio (Krištaponio), partizanų Jono Bujoko, Jono Čeponio, Albino Grigo, Antano Janulio, Jono Kuliavo, Albino Naruševičiaus, Juozo Vaitonio, Juozo Vasiliausko ir trijų nežinomų partizanų atminimui.

Aut. Mykolas Dirsė.
Atidengtas 1991 m. rugpjūčio 20 d.

Užulėnio girininkija

Lėno miškas. 33 kvart. 5 sklypas

Kryžius ir paminklinė plokštė šioje vietoje 1948 m. gegužės 13 d. žuvusių Vyčio apygardos vado Danieliaus Vaitelio–Briedžio, jo pavaduotojo Jono Kilijono–Miko ir apygardos štabo apsaugos būrio vado Vlado Čyvo–Šalapkos atminimui.

Kryžius pastatytas 1997 m.
Paminklinė plokštė pastatyta 2002 m.

Želvos girininkija

Daratlaukio miškas (Daropolio miško dalis). 7 kvart. 1 sklypas

Kryžius šiame miške 1944 m. spalio mėn. kautynėse su Žemaitkiemio valsčiaus sovietinės įgulos kareiviais ir „stribais“ žuvusių Alfonso Morkūno–Plieno būrio partizanų Juozo Baniulio, Rapolo Jakučio, Sarapino Leigos ir Mykolo Sarulio-Kopūsto, Beržo atminimui.

Pastatytas 2002 m.