Aikštė Vilniaus–Vytauto Didžiojo–Trakų g. sankryžoje

Šioje aikštėje buvo niekinami 1944–1954 m. Kaišiadorių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų palaikai.

Avinėlių kaimas

Likšiaus upelio pakrantė miške prie Avinėlių kaimo

Kryžiaus kontūrai medyje šioje vietoje 1954 m. rugpjūčio 10 d. karinės-čekistinės operacijos metu žuvusio paskutiniojo Didžiosios Kovos apygardos Prano Slaninos–Jokerio būrio partizano Vlado Zablacko-Kėkšto atminimui.

(Daugiau skaitykite žurnale „Genocidas ir rezistencija“)

Kalvių miestelis

Kapinės. Subačių šeimos kapas

Žiežmarių senosiose žydų kapinėse užkasto ir į šias kapines slapta perkelto 1947 m. sausio 9 d. Kurniškių miške žuvusio Didžiosios Kovos apygardos partizano Antano Gatavecko-Svajūno kapas.

(Daugiau skaitykite žurnale „Genocidas ir rezistencija“)

Tarp Kalvių ir Vilūnų kaimų

Buvusi Babiliaus sodyba

Šioje vietoje 1947 m. kovo 3 d. žuvo Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio būrio partizanai Albinas Ašmena, Jonas Aukščiūnas-Drugelis, Pranas Grušelionis-Klajūnas, Pranas Gudzinskas-Vanagas, Kuzinevičius Stasys-Kukalis, Pranas Praškevičius-Lokys, Albinas Zavistanavičius-Pikuolis, Vanagas, Juozas Žitkus-Žvaigždutė, Žalgiris.

Gegužinės miestelis

Viešpaties apsireiškimo Švč. M. Marijos bažnyčia

Bažnyčioje dirbo kunigas, pasipriešinimo Gegužinės–Bučionių apylinkėse organizatorius, Didžiosios Kovos apygardos 2–ojo bataliono vadas Steponas Rudžionis, miręs Komijoje Vetlosiano (Uchtižemlago) lageryje 1948 m. sausio 3 d. Bažnyčios rūsyje buvo laikomas partizanų archyvas, kurį, 1946 m. sausio 25 d. suimant kunigą S. Rudžionį, rado sovietų kareiviai.

Vlado Kaškelevičiaus privataus namo kiemas

1945–1949 m. pastate veikusio Gegužinės valsčiaus NKVD–MGB poskyrio kieme buvo niekinami Gegužinės apylinkėse žuvusių partizanų palaikai.

Kieliškių kaimas

Buvusios Kieliškių pradinės mokyklos kiemas

Šioje vietoje buvo išniekinti 1945 m. balandžio 12 d. Pravieniškių miške žuvusių Didžiosios Kovos apygardos būrio vado Andriaus Zdanevičiaus-Morkos ir vienuolikos jo būrio partizanų palaikai.

Rusių kaimas

Buvusi Mykolo Arbočiaus sodyba

Šioje vietoje 1946 m. gegužės 16 d. įvyko kautynės tarp Žaslių stribų ir Didžiosios Kovos apygardos partizanų. Kautynių metu žuvo sodybos šeimininkė Antosė Arbočienė.

Kapinės

Iš užkasimo vietos Žaslių m. Kliuko pušinėlio perkelto ir šiose kapinėse slapta palaidoto 1946 m. kovo 20 d. Žaslių valsčiuje žuvusio Didžiosios Kovos apygardos Putino būrio skyriaus vado Stasio Arbočiaus-Vėjo, Vėtros kapas.

Šilonių kaimas

Kapinės

Iš užkasimo vietos Žaslių m. Kliuko pušinėlio perkelto ir šiose kapinėse slapta palaidoto 1946 m. gruodžio 13 d. Slabados kaime žuvusio Didžiosios kovos apygardos A. Kinderevičiaus-Jurgino kuopos partizano Albino Taparausko–Špoko kapas.

Leliušių kaimas

Buvusi Meilučių sodyba

Šioje sodyboje 1948 m. vasario 14 d. kautynėse su Kruonio stribais žuvo Didžiosios Kovos apygardos partizano būrio vadas Martynas Kuliešius-Ąžuolas.

Žaslių miestelis

Vytauto g. 3

1945–1946 m. pastate veikusio Žaslių valsčiaus NKVD–MGB poskyrio teritorijoje buvo užkasami Žaslių apylinkėse žuvusių partizanų palaikai.

Vilniaus g. Buvusi turgaus aikštė

Šioje aikštėje buvo niekinami 1944–1954 m. Žaslių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų palaikai.

Žiežmarių miestelis

Laisvės paminklo papėdė

Šioje vietoje buvo niekinami 1944–1953 m. Žiežmarių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų palaikai.

Vytauto g. 19 kiemas

1945–1946 m. pastate veikusio Žiežmarių valsčiaus NKVD–MGB poskyrio kieme buvo niekinami Žiežmarių apylinkėse žuvusių Didžiosios kovos partizanų palaikai.

Kairiškių kaimas

Kapinės

Slapta palaidoto 1948 m. rugpjūčio 12 d. Žiežmarių vls. Bublių kaime prie Strėvos upės kautynėse su MGB kariuomenės 261-ojo šaulių pulko 4-os kuopos kareiviais žuvusio Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės 3-ojo bataliono partizano Petro Čepulionio-Sakalo kapas.