LGGRTC_ZENKLAS

LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO 2000 M. ATASKAITA

TURINYS

Įvadas
1. Genocido ir rezistencijos tyrimas
1.1. Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento programų rezultatai
1.2. Specialiųjų tyrimų skyrius
1.3. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija
2. Genocido ir rezistencijos atminties įamžinimas
2.1. Memorialinio departamento programos
2.2. Genocido aukų muziejus
2.3. Leidybos skyrius
3. Centro lėšų panaudojimas 2000 m.

Šioje ataskaitoje pateikiami duomenys apie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) struktūrinių padalinių vykdomas programas, kurios parengtos atsižvelgiant į Centro įstatyme numatytas funkcijas. Sugretinus vykdomas programas, darbo imlumą ir lėšų panaudojimo lentelę pagal struktūrą, galima teigti, kad lėšos naudojamos pagal paskirtį ir efektyviai.

2000 metais Centras tęsė jau pradėtas vykdyti programas, kurios ir buvo numatytos kaip ilgalaikės. Be to, tiek Genocido ir rezistencijos tyrimo, tiek Memorialiniame departamentuose pradėtos vykdyti ir naujos programos – “Pokario istorija jaunimui”, “Represijų psichologinės pasėkmės” ir kt. (žr. žemiau). Tenka konstatuoti, kad dėl objektyvių, o ir subjektyvių priežasčių nebuvo baigta, kaip buvo planuota Atsiminimų rinkimo programa, kurią tikimės užbaigti šiais, 2001 metais ( šios programos pagrindu turi pasirodyti leidinys “Tremties ir kalinimo vietos”).

Kompiuterizavimas. Baigta rengti ir diegiama Centro kompiuterizavimo programa – duomenų bazių tinklas ( projekto autoriai – “Naujųjų technologijų laboratorija”). Tai neabejotinai turės įtakos viso Centro darbui.

Statybos–remonto darbai. 2000 metais, gavus pakankamą finansavimą ( 4,7mln.lt.) beveik baigtas buvusio KGB archyvo saugyklų įrengimas bei pradėtas įgyvendinti Genocido aukų muziejaus projektas (suremontuota ir įrengta buv. Šaudymo kameros ekspozicija).

Bendradarbiavimas, informacijos sklaida. Išskirtinis darbas su Lenkijos fondu “Karta” – bendrai dalyvaujame projekte “Rytų Europos disidentų vardynas”, keičiamės informacija bei archyvų duomenimis, bandome suaktyvinti diskusijas apie lietuvių-lenkų santykius. 2000 metais buvo surengta diskusija “Armija Krajova Lietuvoje”, kurios pagrindu išsikristalizavo projektas apie reguliarius seminarus, problematiką suskaidant epizodais. Taip turime pastovius kontaktus su Latvijos, Estijos bei Vokietijos kolegomis. Čia nedetalizuojamas bendradarbiavimas su Lietuvos institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis – jis vykdomas ir tai atsispindi toliau dėstomoje medžiagoje.

Kompensacijų  Lietuvos piliečiams, dirbusiems priverstinius darbus tų šalių teritorijose, iš Vokietijos Federacijos ir Austrijos problema. 2000 metų birželio mėn. LR Seimas įpareigojo Centrą sukaupti duomenų bazę apie galimus pretendentus, bei dalyvauti tariantis su minetomis šalimis dėl kuo palankesnių sąlygų Lietuvos piliečiams. Duomenų bazė sukaupta ir pilnai parengta naudotis – joje 15 tūkst. pavardžių. Austrija sutiko, kad kompensacijos būtų mokamos tiesiogiai, o dokumentus sukauptų ir persiųstų į Vieną mūsų Centras. Su Vokietija dar vyksta konsultacijos ir sudėtinga yra tai, kad derybas riboja Vokietijos–Rusijos susitarimai.

Svarbiausias informacijos apie Centrą šaltinis – Centro internetinis tinklapis ( žr. žemiau) bei Genocido aukų muziejaus tinklapis. Centro knygos siučiamos į JAV, Kanadą, Vokietiją, Australiją, Lenkiją, Estija – jos pastoviai recenzuojamos lietuvių spaudoje. Visas knygas gauna Lietuvos ambasados užsienyje – atsiliepimai liudija, kad tai naudinga.

Darbuotojai. Centre dirba 5 habilituoti ir humanitarinių mokslų daktarai; su aukštuoju išsilavinimu – 83 žmonės, 18 – su aukštesniuoju; 22 – vidurinis ir nebaigtas vidurinis. Doktorantūroje studijuoja 2 žmonės, aukštosiose mokyklose – 3 žmonės.

Šalia Centro veikia Mokslo ir Meno tarybos, kurios ekspertuoja ir teikia rekomendacijas visoms vykdomoms programoms. Šios tarybos veikia pagal savo pasitvirtintus nuostatus ir jų nariai – įvairių aukštųjų mokyklų bei mokslo institucijų atstovai. Mokslo tarybai vadovauja prof.A.Tyla, Meno tarybai – prof. G. Karalius.

GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMAS

GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO DEPARTAMENTO PROGRAMŲ REZULTATAI

ISTORINIŲ TYRIMŲ PROGRAMŲ SKYRIUS

Per metus pagal Centro Mokslo tarybos patvirtintas programas parengtos 46 publikacijos ir monografijos::

“Genocidas ir rezistencija” Nr. 7 (210 p.) ir Nr. 8 (182 p.);
Rainių tragedija, parengė – A. Anušauskas, B. Burauskaitė, V., 2000, 95 p.;
1941 m. birželio sukilimas, Dokumentų rinkinys, sudarytojas V. Brandišauskas, V., 2000, 379 p.;
J. Starkausko monografija “Stribai” (615 p.);
J. R. Bagušauskas, Lietuvos jaunimo antisovietinis pasipriešinimas ir jo slopinimas 1940–1990 m., Dokumentų rinkinys, Vilnius, 2000, 414 p.;
Streikus, E. Jaseliūnas, J. Montrimaitė, Naujieji tikėjimo kankiniai Lietuvoje (114 biografijų), 2000, 130 p.;

Surengtos konferencijos ir seminarai:

Organizuota:

Seminaras diskusija "Terminija Naujausiųjų laikų istorijoje” 2000 gegužės 11 d. (8 pranešėjai) (A. Anušauskas, “Genocido sąvoka Lietuvos istorijoje”, L. Truska, “Kolaboravimo sąvoka Lietuvos istorijos kontekste”); Seminaro medžiaga bus spausdinama žurnalo “Genocidas ir rezistencija” 2001 Nr. 1 (9) ir Nr. 2 (10);

Dalyvauta:

Lietuvos laisvės kovų ir kančių istorijos viktorinoje (Ariogala, 2000 01);
Lietuvos kariuomenės viktorinoje moksleiviams (Vilnius, 2000 03);
25-osios J. Kraujelio žūties metinių paminėjimas Utenoje, 2000 03;
Tarptautiniame kongrese “Komunizmo nusikaltimų įvertinimas” 2000 birželio 12–13 d. (A. Anušauskas, “Komunizmo nusikaltimai Lietuvoje: istorinė-statistinė apžvalga”, N. Žemaitienė-Gaškaitė, “Pasipriešinimo dalyvių ir kitaminčių persekiojimas Lietuvoje 1944–1990 metais”);
XI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume 2000 birželio 21 d. (J. Banionis, “Helsinkio baigiamojo akto įtaka Lietuvos laisvės bylos kėlimui”);
“Lietuvių, vokiečių ir lenkų pokalbiai apie atminties ateitį” ciklo pokalbyje “Prisiminimų terapija? Valstybės saugumo paveldas Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje”, organizatoriai: Goethe’s institutas Vilniuje, 2000 birželio 29 d. (A. Anušauskas, “KGB paveldo praeitis ir ateitis”);
Seminare diskusijoje “Antisemitizmas – visuomenės prietarų ir politinio populizmo išraiška” 2000 birželio 30 d. (A. Anušauskas, “Antisemitizmas ir Antisionizmas – SSRS KGB instrumentas);
Lietuvos katalikų mokslo akademijos XVIII suvažiavime (E. Jaseliūnas, “Lietuvos pogrindžio katalikiška spauda XX amžiaus 8-ame dešimtmetyje”);
III tarptautinė atsargos karininkų konferencija “Baltijos pokalbiai” (A. Anušauskas, “Partizaninio judėjimo slopinimo metodai”)

Tyrimai

HOLOKAUSTO BYLA

Atlikti ar atliekami tyrimai

Publikacijos (skelbtos ir neskelbtos)

1941 m. birželio sukilimas; 1941 m. birželio sukilimas, Dokumentų rinkinys, sudarytojas V. Brandišauskas, V., 2000, 379 p.
Karinės ir policinės formuotės Lietuvoje nacių okupacijos metais A. Bubnys, Lietuvių policijos 2aasis (Vilniaus) ir 252-asis batalionai (1941–1944), 2000, 2 (8), p. 42–55.
A. Bubnys, 5-asis lietuvių policijos batalionas, 2000, 1(9), p. 44–50
S. Knezys, Kauno karo komendantūros Tautinio darbo batalionas 1941 metais, 2000, 1 (7), p. 122–167.
S. Knezys, TDA bataliono karių pavardžių rodyklė 1941 06 28–1941 12 30, 2000, 29 p. (neskelbta)
S. Knezys, Vietinės Rinktinės karininkai, Biografinis sąvadas, 2000, 23 p. (neskelbta)
S. Knezys, Paleistų ir pabėgusių TDA bataliono (1-ojo PPT, 1-ojo apsaugos bataliono) karių sąrašas 1941 m. liepos–gruodžio mėn., 2000, 10 p. (neskelbta)
S. Knezys, TDA bataliono 1 kuopos (12 p.), 2 kuopos (11 p.), 3 kuopos (22 p.), 4 kuopos (14 p.), 5 kuopos (15 p.), 6 kuopos (12 p.), 7 kuopos (9 p.), bataliono štabo (12 p.) vadovybė ir vardiniai biografiniai sąvadai (neskelbta)
S. Knezys, 1-ojo TDA – 13-ojo bataliono baudžiamųjų bylų apžvalgos (su masinių žudynių dalyvių sąrašais), 2000, 61 p. (neskelbta)
S. Knezys, Lietuvių savisaugos daliniai – baudžiamųjų bylų apžvalga, 2000, 143 p. (neskelbta)
S. Knezys, TDA bataliono karių rodyklė, 2000, 29 p. (neskelbta)
S. Knezys, 2-ojo PPT bataliono įsakymų rinkinys, 41 p. (neskelbta)
S. Knezys, Įsakymų Vilniaus įgulai ir savisaugos dalinaims 1941 m. birželio–gruodžio mėn. rinkinys, 132 p. (neskelbta).
LIETUVOS LAISVĖS BYLA

Atlikti ar atliekami tyrimai

Publikacijos (skelbtos ir neskelbtos)

Lietuvos diplomatija egzilyje (1940–1990) L. Jonušauskas, Stasio Lozoraičio ir VLIK’o santykiai (1946–1947), 2000, 1(7), p. 7–13.
L. Jonušauskas, Lietuvos diplomatinė tarnyba Antrojo Pasaulinio karo metais Europoje, 2000, 1(7), p. 7–13.
L. Jonušauskas, Lietuvos diplomatinis atstovavimas Prancūzijoje 1940–1960 m., 2000, 2 (8), p. 56–66.
L. Jonušauskas, Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK'o) santykiai 1950–1955 metais, 2000, 1(9), p. 51–68.
L. Jonušauskas, Lietuvos diplomatinis atstovavimas Vašingtone 5–6 dešimtmetyje, 2000, 10 p. (neskelbta)
L. Jonušauskas, Lietuvos diplomatinė tarnyba: ieškojimai ir pastangos sudaryti lietuvių išeivijoje vadovaujančią  politinę vadovybę, 2000, 20 p. (neskelbta)
Lietuvos laisvinimo byla Vakaruose J. Banionis, Madrido konferencija: aktyvinamas Lietuvos laisvės bylos kėlimas, 2000, 36 p. (neskelbta)
D. Kuizinienė, Rezistencijos tema A. Landsbergio, V. Alanto ir V. Ramono kūryboje, 2000, 1 (7), p. 72–87.
D. Dapkutė, Lietuvių rezistencinės santarvės dalyvavimas Lietuvos laisvės byloje, 2000, 1 (7), p. 14–44.
J. Bagušauskas, Užsienio žiniasklaidos įtaka Lietuvos pasipriešinimo judėjimui, 2000, 42 p. (neskelbta)
J. Banionis, Lietuvos laisvinimo lūkesčiai, 2000, 1 (7), p. 58–71
OKUPUOTOS IR ANEKSUOTOS LIETUVOS VALDYMAS

Atlikti ar atliekami tyrimai

Publikacijos (skelbtos ir neskelbtos)

Aneksuotos Lietuvos administracija 1940–1941 m.: sudėtis, sovietizavimas ir rusifikavimas N. Maslauskienė, Valdininkijos šalinimas iš okupuotos Lietuvos administracijos ir jos keitimas okupantų talkininkais 1940 m. birželio–gruodžio mėn., 2000, 2 (8), p. 7–41.
N. Maslauskienė, Lietuvos valdininkijos pašalinimo iš LSSR valdymo aparato proceso išplėtimas 1941 m. pradžioje, 2000, 25 p. (neskelbta)
N. Maslauskienė, Lietuvos valdininkijos šalinimas iš LSSR administracijos ir jos pastangos pasipriešinti kadrų valymui 1941 m. kovo–birželio mėn., 2000, 35 p. (neskelbta)
N. Maslauskienė, Sovietų Lietuvos biurokratija 1940–1941 m.: tautinis aspektas, 2000, 59 p. (neskelbta)
N. Maslauskienė, Lietuvos tautinių mažumų įtraukimas į LSRS administravimą ir sovietinės biurokratijos tautiniai santykiai 1940–1941 m., 2000, 1(9), p. 15–43.
ANTIBAŽNYTINĖ POLITIKA

Atlikti ar atliekami tyrimai

Publikacijos (skelbtos ir neskelbtos)

Sovietinės valdžios antibažnytinė politika ir Bažnyčios pasipriešinimas jai Streikus, E. Jaseliūnas, J. Montrimaitė, Naujieji tikėjimo kankiniai Lietuvoje (114 biografijų), 2000, 130 p. (neskelbta)
A. Streikus, Bažnyčios pasipriešinimo totalitarinei sistemai genezė ir formos, (ruošiama)
REZISTENCIJOS ISTORIJA

Atlikti ar atliekami tyrimai

Publikacijos (skelbtos ir neskelbtos)

Antisovietinis ir antinacinis pogrindis 1940–1944 m. A. Bubnys, Lietuvių ir lenkų pasipriešinimo judėjimai 1942–1945 m.: sąsajos ir skirtumai, 2000, 1 (7), p. 109–113.
Rezistencinės organizacijos J. R. Bagušauskas, Lietuvos jaunimo antisovietinis pasipriešinimas ir jo slopinimas 1940–1990 m., Dokumentų rinkinys, Vilnius, 2000, 414 p. (neskelbta).
N. Žemaitienė, Partizaninis pasipriešinimas antrajai sovietinei okupacijai Pandėlio apylinkėse, 2000, 1 (7), p.174–197.
N. Žemaitienė, Pogrindinės jaunimo organizacijos pandėlio vidurinėje mokykloje, 2000, 2 (8), p. 143–156.
LIETUVOS DISIDENTAI XX AMŽIUJE

Atlikti ar atliekami tyrimai

Publikacijos (skelbtos ir neskelbtos)

Disidentų vardynas Disidentų biografinis sąvadas (50 biografijų), 2001 (ruošiamas)
PILIEČIŲ LIKIMAI XX AMŽIUJE
Migracija – Emigracija – Repatriacija –Tremtis – Reemigracija

Atlikti ar atliekami tyrimai

Publikacijos (skelbtos ir neskelbtos)

Lietuviai Sibire A.Anušauskas, Lietuviai Sibire, 2001, 10 a.l. (neskelbta)
Tremtinių socialinis mobilumas J. Kuprytė, Tremtis mokytojų šeimų patirtyje: sociologinis požiūris, 2000, 18 p. (neskelbta)
J. Kuprytė, Preliminarūs tremtinių šeimų istorijų apibendrinimai (9 šeimų istorijos), 2000, 42 p. (neskelbta)
Migraciniai srautai ir demografiniai pokyčiai Lietuvoje 1940–1958 m. K. Kangeris, Baltijos vokiečių “repatriacija” po pakto pasirašymo: nauja nacių demografinė politika ar iš anksto sukurtų planų įgyvendinimas, 2000, 1 (7), p. 101–108.
TERORO IR REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ (KGB) ISTORIJA

Atlikti ar atliekami tyrimai

Publikacijos (skelbtos ir neskelbtos)

Antisovietinio pasipriešinimo slopinimo struktūros 1944–1953 m. A. Anušauskas, The role of the Soviet Security in sovietization of Lithuania in 1940–1941 and 1944–1953, 30 p. (neskelbtas)
Karinės represinės okupantų struktūros Lietuvoje 1944–1953 m. J. Starkauskas, Stribai, 2000, 500 p. (neskelbta)
Teroro istorija. Lietuviai GULAG–o lageriuose ir tremtyje (Lietuvos intelektualinio elito naikinimas) Rainių tragedija, parengė – A. Anušauskas, B. Burauskaitė, V., 2000, 95 p.
S. Knezys, Lietuvos karininkijos naikinimas, Biografinis sąvadas, 2000, 44 p. (neskelbta)
S. Knezys, Lietuvos karininkų (1940 m.) biografinis sąvadas, 159 p. (neskelbta)
Projektas – LIETUVOS ISTORIJA 1940–1990 metais.

Sutarta su partneriais: Vilniaus Universiteto, Lietuvos istorijos instituto, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus Pedagoginio universiteto, Karo akademijos mokslininkais bei sudaryta detali programa

INTERNETO SVETAINĖ

LGGRT centro tinklapis pastoviai (2–3 kartus per mėnesį) buvo pildomas ir atnaujinamas. Iš viso buvo papildytas 73 naujais internetinais puslapiais (“Genocidas ir rezistencija” Nr. 7 ir Nr. 8 straipsniais, informacija apie konferencijas, seminarus, renginius ir pan.) ir šiuo metu iš viso jis susideda iš 249 internetinių puslapių. Tinklapis buvo papildytas 75–iomis naujomis fotonuotraukomis ir šiuo metu tinklapyje yra 168 fotonuotraukos bei kitokios vaizdinės informacijos. Interneto svetainė per metus padidinta 1,5 karto, patobulinta struktūra.

 

ARCHYVINIO-VARDYNŲ SKYRIAUS PROGRAMOS

LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO AUKŲ VARDYNŲ SUDARYMO IR LEIDYBOS PROGRAMA ( MARTIROLOGINIAI TYRIMAI )

Vardyno II tomo rengimas (numatoma 2002 m. pradžioje)

    1. Suvesta informacija iš BB ir BBK – 17 646 asmenims
    2. Suvesta informacija iš žmonių užpildytų anketų – 5 896 asmenims
    3. Suvesta informacija iš tremties bylų ir partizanų katalogo – 3 621 asmenims
    4. Suvesta informacija iš įvairių šaltinių   – 108 asm.
    5. Suvesta nauja informacija į 1941 m. duomenų bazę – 1225 asm.
    6. Duomenų rinkimas iš tremties bylų   – 679 vnt
    7. Duomenų Vardynui rinkimas iš baudžiamųjų bylų ir BBK
iš viso peržiūrėta: – 626 (1 666 arch vnt.), sudaryta 1410 ank, papildyta 321 ank, BBK– 1391 asm.
    8. Užpildyta naujų kortelių: bylose minimiems asm. – 1997, iš aplausos ank. – 1125, iš publikacijų – 362, papildyta – 1153
GENOCIDO AUKŲ IR REZISTENCIJOS DALYVIŲ KARTOTEKŲ SUDARYMO PROGRAMA

Medžiagos rengimas kitiems leidiniams

1. KGB pastate pokaryje sušaudytų asmenų bylų tyrimas ir duomenų banko papildymas
    KGB 1944–1947 m.sušaudytų asmenų biografinių duomenų ir veiklos tyrimas. Išanalizuota 110 (412 arch vnt.) bylų, parengta 210 biografijų būsimai knygai, atliktas pirminis tekstų redagavimas.
2. Dainavos apygardos partizanų vardyno formavimas.
    a) Sukaupta informacija, jos pagrindu sudarytas sąrašas 47 baudž. bylų, kuriose yra daug autentiškų partizanų dokumentų, spaudos, įsakymų, nuotraukų ir kt.
    b) Sudaryta 623 asmenų įrašai, suderinti su naujos informacinės sistemos programa.
    c) Kompiuterizuojami skyriuje sukaupti partizanų sąrašai iš baudž. bylų
    d) Iš įvairių šaltinių išrinkta informacija, papildyti duomenys apie 5 027 partizanus.
LIETUVOS YPATINGOJO ARCHYVO (BUVUSIO KGB ARCHYVO) FONDŲ KOMPIUTERIZAVIMO PROGRAMA.

Infomacinės medžiagos kaupimas, tvarkymas, duomenų parengimas užsakovams

1. Išvežtųjų 1944–1947 m. į Komijos lagerius sąrašų kompiuterizavimas ir koregavimas: kompiuterizuota 29 158 asm., koreguota 43 476 įrašų
2. PFL kartotekos kompiuterizavimas: suvesta kortelių 14 824 vnt.
3. Duomenų tikslinimas pagal KARTOS atsiųstą Vorkutos lagerių duomenų bazę – 1 482 asm.
4. Apklausos anketų sutvarkymas pagal rajonus, abėcėlę ir represijų laikotarpius – iš 20 rajonų
5. Nacių ok. laikotarpio medžiagos tvarkymas – 200 kortelių
6. Išvežtųjų 1944–1947 m. į Komijos lag. sąrašų kopijavimas, įrašų koregavimas – 620 lapų
7. Inf. rinkimas iš publikacijų, prisiminimų
8. Sisteminio asmenų, minimų pogrindinėje ir kt. spaudoje sąrašo sudarymas (LKB kronika, Aušra, Nenugalėtoji Lietuva ir kt.) 5 267 vnt.  ir jo kompiuterizavimas

 

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ SKYRIUS

Specialiųjų tyrimų skyrius vykdė įvairių Lietuvos Respublikos institucijų pavedimus. Pagrindinis pavedimų iniciatorius – Lietuvos Respublikos prokuratūra. Skyrius darbuotojai dalyvavo baudžiamajame procese atlikdami specialistų funkcijas. Atlikdami pavedamas užduotis jie rinko ir kaupė istorinius–archyvinius duomenis apie turinčius nusikaltimo požymius įvykius bei su jais susijusius asmenis, ieškojo reikalingą archyvinę ir istoriografinę medžiagą, ją analizavo siekdami retrospektyviai atkurti tiriamų įvykių eigą, nustatyti visas jų aplinkybes ir dalyvius, juos identifikuoti, išaiškinti jų vaidmenis. Dirbta su Lietuvos ypatingojo, Lietuvos centrinio valstybės, Lietuvos visuomenės organizacijų, Kraštotyros draugijos archyvų fondais, peržiūrėta virš 6000 bylų. Skyriuje dirbo 10 žmonių, iš jų 5 neetatiniai.

LIETUVOS RESPUBLIKOS INSTITUCIJŲ PAVEDIMŲ VYKDYMAS

2000 metais iš Lietuvos Respublikos institucijų (daugiausia iš prokuratūrų) gauti vykdymui 225 raštai. Iš jų 183 pavedimai (kiti 40 – paraginimai dėl ankstesnių pavedimų, persiųsti dublikatai, papildymai ir pan.). 1999 metais gauta apie 190 raštų, 1998 metais – apie 120. Atlikus tyrimus įvykdytas 161 pavedimas, t. y. apie 88 proc. (parengti 194 raštai, išsiųsta archyvinė ir kitokia medžiaga – 8053 lapai). 1999 metais įvykdyta apie 130 tais metais gautų pavedimų, t. y. apie 70 proc.

Be to įvykdyti 1999 metais gauti 39 pavedimai (parengta 50 raštų, prieduose 1999 lapai) ir išsiųsti papildomi raštai vykdant 9 pavedimus (11 raštų, prieduose 953 lapai).

SKYRIAUS INICIATYVOS DĖL NUSIKALTIMŲ TEISINIO ĮVERTINIMO IR BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ TYRIMO

Ištyrus gyventojų prašymuose pateiktus faktus arba kitais būdais nustačius duomenis, galinčius turėti įrodomąją reikšmę nusikaltimų bei jų aplinkybių išaiškinimui, Generalinės prokuratūros Specialių tyrimų skyriui išsiųsta 12 raštų su surinkta archyvine medžiaga (prieduose 712 lapų).

Viso vykdant tyrimus parengta ir Lietuvos Respublikos institucijoms (daugiausia prokuratūrai) išsiųsta 217 raštų su 9718 lapų prieduose.

KITA VEIKLA

Tęsiant darbą bendroje VSD ir LGGRTC grupėje dirbo 1 darbuotojas: suformuotos 8 bylos, buvo rengiami raštai. Skyriaus vadovas, atstovaudamas LGGRTC, dalyvavo Aukštesniojo administracinio teismo 17 posėdžiuose.

Nuo 1999 m. kovo mėn. 1 darbuotojas dalyvavo atsiminimų rinkimų programos koordinaciniame darbe, nuolat vyko į komandiruotes, tvarkė ir sistemino programos vykdymo metu surinktą medžiagą apie nusikaltimus žmoniškumui.

“Versmės” leidyklos užsakymu rengiamai monografijai “Veliuona” A.Abromaitis parašė straipsnį “Veverskių šeima”, o A.Rukšėnas – “Veliuonos valsčius pirmaisiais nacių okupacijos mėnesiais”.

KAI KURIŲ ST SKYRIAUS TYRIMŲ APŽVALGA (PROKURATŪRŲ PAVEDIMAI BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE)

1) Dėl Semiono Burkojaus (Berkio) (g. 1915) veiklos pokario metais vykdant genocido nusikaltimus Šiaulių apskrityje. Įtariama, kad Šiaulių aps. Šiaulėnų v. NKVD viršininkas S.Burkojus asmeniškai prisidėjo prie Šikšnių šeimos trėmimo bei šeimos galvos J.Šikšnio nužudymo trėmimo metu bei kt. veiksmų prieš Lietuvos gyventojus. Šiuo metu gyvena Izraelyje.

Šioje byloje pavedimai vykdomi nuo 1999 m., nustatyta įtariamojo tikroji pavardė, vardas ir kiti biografiniai duomenys. 2000 metais surinkti archyviniai duomenys apie Šiaulėnų ir Radviliškio vls. partizanus, jų likimus, apie su S.Burkojumi dirbusius NKGB pareigūnus. Nustatytos Pr.Šikšnio (g. 1920 m.) suėmimo aplinkybės ir kt.

2) Dėl NKVD Kauno skyriaus pareigūno J.Slavino veiklos, susijusios su Lietuvos gyventojų represijomis. Nustatyta, kad J.Slavinas, šiuo metu gyvenantis Vokietijoje, tarnaudamas LSSR MGB-KGB Kauno skyriaus tardytoju, tardydamas pasipriešinimo dalyvius juos kankino, dėl jo veiksmų Lietuvos gyventojai buvo deportuoti arba kalinami.

Šioje byloje pavedimai vykdomi nuo 1997 metų. 2000 metais rasti ir perduoti prokuratūrai papildomi archyviniai dokumentai iš baudžiamųjų bylų, kuriose figūruoja J.Slavinas.

3) Byloje dėl žydų tautybės Lietuvos gyventojų nužudymo fakto 1941 m. rugpjūčio mėn. Raseinių r., Girkalnio vls., iškeltoje pagal J.Taco pareiškimą. Nustatyta, kad 1941 08 21 d. Kurpiškės k., Girkalnio valsčiuje, Raseinių apskrityje buvo nužudyti J.Taco tėvo šeimos nariai ir kiti žydų tautybės asmenys, viso apie 130 žmonių.

Šioje byloje pavedimai vykdomi nuo 1997 metų. 2000 metais surinkti archyviniai dokumentai apie galimus žudynių dalyvius.

4) Dėl šešių asmenų smurtinės mirties fakto Marijampolės m., Vytauto g., šalia buvusių vietos MGB tarnybinių patalpų. Gatvėje prie namo Nr. 26, 1999 10 14–17 d. atliekant archeologinius kasinėjimus rasti 6 asmenų palaikai. Tikėtina, kad visi asmenys mirė dėl smurtinių veiksmų, ant kai kurių griaučių yra šautinių sužalojimų žymės.

Šioje byloje pavedimai pradėti vykdyti 2000 m. Surinkti duomenys apie pokario metais Marijampolės aps. represinėse struktūrose tarnavusius asmenis. Vykdant pavedimus bendradarbiauta su VSD prašant nustatyti apie juos duomenis. Gauti atsakymai apie kai kuriuos iš jų arba apie jų gimines. Visos žinios perduotos prokuratūrai. Savo iniciatyva prokuratūrai pranešėme duomenis apie Marijampolės NKGB-MGB būstinėje kalintus asmenis (informacija gauta atliekant atsiminimų rinkimų programą).

5) Dėl Šiušų ir Pavlauskų šeimų trėmimo 1948 01 03 d. ir Nikų šeimos išvarymo iš gyvenamosios vietos 1946 m. sausio mėn. faktų. Nustatyta, kad Šiušų šeimos trėmime, Nikų šeimos išvaryme iš gyvenamosios vietos dalyvavo Telšių aps. Nevarėnų vls. “liaudies gynėjai” - stribai, kurių vadovas buvo Pr.Jonkus. Yra duomenų, kad Pr.Jonkus galėjo dalyvauti arba vadovauti ir kitiems nusikaltimams. Tačiau tiesioginių įrodymų apie jo dalyvavimą nusikaltimuose negauta, todėl jo atžvilgiu 2000 04 28 d. byla nutraukta.

Mūsų skyriuje tyrimai pradėti 1998 m. 2000 metais nustatyti duomenys apie Nevarėnų vls. MGB sk. darbuotojus ir stribus, apie P.Šiušos “Genio”, S.Paulausko “Bitės”, A.Armono “Sauliaus” partizanus, apie ištremtas Giniočių, Daukantų ir Neimavičių šeimas, nustatyti agentų “Didvyrio”, “Žiedo”, “Lapės”, “Valės”, “Balandžio” ir kt. Atliekant tyrimus reikalingos medžiagos rasta sovietinėje spaudoje, bendradarbiauta su LGGRTC Memorialiniu departamentu.

6) Dėl nenustatytų asmenų, su kuriais Kruonio “liaudies gynėjų” vadas A.Surininas vykdė genocido nusikaltimus. Byla 1998 06 02 d. išskirta iš baudžiamosios bylos dėl Kruonio stribų vado A.Surinino nusikalstamos veiklos vykdant Lietuvos gyventojų genocidą. Nustatyta, kad A.Surininas su nenustatytais asmenimis 1948, 1949, 1951 m. dalyvavo Lietuvos gyventojų deportacijose.

Mūsų skyrius surinko medžiagą apie stribų P.Surinino, N.Syričko, J.Kasiliausko, B.Tarasevičiaus, M.Sokolovo asmenybes ir veiklą. Taip pat nustatyt Kruonio vls. veikę ir  tyrimo metu buvę gyvi “Ąžuolo” bei “Saulės” būrių partizanai.

7) Dėl Antano Vabalo nužudymo 1945 08 09 d. Pantvardžio k. Jurbarko r.  Įtariamas buvęs stribas J.Baranauskas

Tyrimas pradėtas 1998 m. 2000 metais papildyta anksčiau išsiųsta archyvinė medžiaga. Nustatyti Raseinių aps. Jurbarko vls. NKVD-MVD sk. milicijos apylinkės įgaliotinio J. Kavaliausko, Jurbarko vls. stribo P. Kucino ir kitų duomenys. Aiškintasi, ar J.Baranauskas dalyvavo tremiant, sulaikant, represuojant kitus gyventojus (medžiagos nerasta). Šiame tyrime lemiamą reikšmę turėjo J.Baranausko pasirašytas raportas dėl A.Vabalo nušovimo. Pavyko surinkti archyvinę medžiagą su 1945–1950 metų laikotarpio įtariamojo J.Baranausko rašysenos ir parašo pavyzdžiais. 2000 03 29 d. atlikta papildoma J.Baranausko rašysenos ir parašo ekspertizė davė kategorišką išvadą, jog minėtą raportą pasirašė J.Baranauskas.

8) Dėl Lipskių ir Klemanskių šeimų išžudymo 1945 07 31 d. Švendrių k. Nustatyta, kad apie 20 sovietų armijos kareivių nužudė Lipskių (3 asmenys) ir Klemanskių (4 asmenys) šeimas bei sudegino jų sodybas. Akcijai vadovavo NKVD darbuotojas A.Zalaga (miręs) kurį atpažino iš įvykio vietos pabėgęs K.Klemanskis. Pagal liudytojus, nusikaltimas įvykdytas siekiant įbauginti kitus gyventojus dėl šių šeimų jaunuolių vengimo eiti į sovietų armiją.

Baudžiamoji byla buvo sustabdyta 1993 05 19 d.

Mūsų skyriuje šių žudynių tyrimas pradėtas 2000 metais JAV gyvenančio p. R.Jagmino prašymu. Buvo surasti archyviniai dokumentai (anksčiau prokuratūros surinktoje bylos medžiagoje archyvinių dokumentų nebuvo) apie Klemanskių ir Lipskių šeimų išžudymo aplinkybes. Nustatyta, kad jose dalyvavo Tryškių vls. stribai, o jas įvykdė Leningrado fronto užnugario apsaugos NKVD kariuomenės 217 pasienio pulko I bataliono naikinamoji grupė. Šį įvykį Leningrado fronto užnugario apsaugos NKVD kontržvalgybos “Smerš” skyrius įvertino kaip “revoliucinio” teisėtumo pažeidimą, tačiau žinių apie kaltininkų nubaudimą nerasta.

Surinktą medžiagą išsiuntėme LR Generalinės prokuratūros Specialių tyrimų skyriui ir prašėme baudžiamąją bylą dėl Klemanskių ir Lipskių šeimų sunaikinimo atnaujinti. 2000 11 02  baudžiamosios bylos tyrimas buvo atnaujintas, mūsų skyrius gavo pavedimus. Juos vykdant nustatyti Šiaulių / Kuršėnų aps. Tryškių vls. stribų būriui priklausę 58 asmenys, jų anketiniai duomenys.

2001 02 14 tyrimas baudžiamojoje byloje sustabdytas “iki kol bus nustatytas trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo”.

9) Tyrimas dėl žudynių Kupiškyje bei jų dalyvių tolimesnės veiklos:

Dėl P.Bernotavičiaus (g. 1922 m.) veiklos II pasaulinio karo metais Kupiškyje bendrininkaujant naikinant Lietuvos gyventojus, tarp jų ir žydus. Nustatyta, kad šiuo metu JAV gyvenantis P.Bernotavičius nuo 1941 m. birželio iki 1941 m. rugsėjo, tarnaudamas vokiečių Kupiškio karo komendanto padėjėju (adjutantu), perduodavo Kupiškio karo komendanto įsakymus ir nurodymus ginkluotam baudžiamajam būriui dėl numatytų suimti, o vėliau sušaudyti, civilių, tarp jų ir žydų tautybės gyventojų.

Dėl A.Gudelio (g. 1911 m.) veiklos II pasaulinio karo metais Kupiškyje naikinant Lietuvos gyventojus, tarp jų ir žydus. Nustatyta, kad pirmomis vokiečių okupacijos dienomis Kupiškyje vokiečių okupacinės valdžios iš buvusių Lietuvos karininkų ir vietinių gyventojų buvo suformuotas ginkluotas vokiečių karo komendantui pavaldus baudžiamasis būrys, kuriam vadovavo šiuo metu Australijoje gyvenantis Lietuvos kariuomenės ltn. A.Gudelis. 1941 m. liepos mėnesį A.Gudelis su kitais būrio nariais dalyvavo sušaudant civilius Lietuvos gyventojus. Nuo 1941 m. liepos mėnesio pabaigos A.Gudelis persikėlė į Kauno miestą ir pradėjo tarnauti 3 pagalbinės policijos batalione. Surinkti įrodymai kaip ir P.Bernotavičiaus byloje, nes įvykiai iš esmės yra susiję, skiriasi tik įtariamų nusikaltimų asmenų veikos kvalifikavimas ir kai kurie atskiri konkretūs nusikalstami jų veiksmai.

Skyriuje žudynių Kupiškyje tyrimas pradėtas 1999 m. Jį tęsiant 2000 m., nustatyta, kad j.ltn. A.Gudelis 1941 m. liepos mėn. 21 d. buvo priimtas į Tautinio darbo apsaugos bataliono 7 kuopą ir paskirtas kuopos vado A.Švilpos padėjėju. Vėliau buvo paskirtas Pagalbinės policijos tarnybos 3/11 bataliono 3 kuopos vadu. A.Gudelis vadovavo Kauno Vilijampolės geto apsaugai, dalyvavo suimant žydus. 1942 m. Ukrainoje ir Baltarusijoje dalyvavo baudžiamosiose akcijose prieš sovietinius partizanus, vietinius gyventojus. Tačiau konkrečių duomenų apie A.Gudelio nusikalstamą veiklą surasti nepavyko.

Tiriant A.Gudelio ir P.Bernotavičiaus veiklą surinkti duomenys apie A.Jokantą bei kitus Kupiškio būrio dalyvius bei jų veiklą, taip pat kita medžiaga.

10) Dėl A.Gecevičiaus, dabar Gečas (g. 1916 m.) veiklos II pasaulinio karo metais žudant civilius, taip pat ir žydų tautybės gyventojus Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje. Remiantis nuteistų 2/12 Pagalbinės policijos tarnybos bataliono karių parodymais nustatyta, kad A.Gecevičiaus vadovaujami kariai 1941 m. vasarą masiškai fiziškai naikino žydų tautybės asmenis Kauno VII forte ir 1941 m. spalio–lapkričio mėnesiais Baltarusijoje: Minsko, Slucko, Kaidanovo (Dzeržinskio), Borisovo, Kliocko miestuose, Sergejevičių kaime, dalyvavo kitose baudžiamosiose akcijose, asmeniškai pasmerktuosius nušaudavo. A.Gecevičiui nedalyvaujant 1987 11 23 d. nutartimi pagal tuomet galiojusio LTSR BK 62 str. 1 d. (LTSR AT Prezidiumo 1984 02 29 d. įsako redakcija) buvo pareikštas kaltinimas dėl tėvynės išdavimo ir 1987 11 24 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Buvo kreiptasi į Didžiosios Britanijos vyriausybę dėl A.Gecevičiaus išdavimo sovietiniams teisėsaugos organams ir parengtinis tyrimas byloje buvo sustabdytas iki bus išspręstas išdavimo klausimas. Apie prašymo vykdymą dokumentų nėra. 1999 03 03 d. gavus S.Wyzentalio centro Izraelio skyriaus direktoriaus E.Zuroffo pranešimą dėl A.Gecevičiaus (Gečo) galimo dalyvavimo gyventojų masinėse žudynėse nacių okupuotoje Lietuvoje ir Baltarusijoje, prokuratūra kreipėsi į LGGRTC dėl archyvinių dokumentų pateikimo. Gavus archyvinę medžiagą nustatyta, kad A.Gecevičius dalyvavo masinėse civilių gyventojų žudynėse ir pats asmeniškai šaudė pasmerktuosius ir pan. 2000 02 02 d. parengtinis tyrimas byloje atnaujintas.

 

PASIPRIEŠINIMO DALYVIŲ (REZISTENTŲ) TEISIŲ KOMISIJA

Įvyko 21 komisijos posėdis

IŠ VISO SVARSTYTA PRAŠYMŲ – 17042
Iš jų: Kario savanorio statusui – 1489
Laisvės kovų dalyvio statusui 1209
Nukentėjusio asmens statusui – 14344
PRIPAŽINTAS STATUSAS – 15669
Iš jų: Kario savanorio – 1165
Laisvės kovų dalyvio – 802
Nukentėjusio asmens – 13702
NEPRIPAŽINTAS SATATUSAS – 706
Iš jų: Kario savanorio – 256
Laisvės kovų dalyvio – 279
Nukentėjusio asmens – 171
SVARSTYMAS ATIDĖTAS – 667
Iš jų: Kario savanorio statusui – 108
Laisvės kovų dalyvio statusui – 88
Nukentėjusio asmens statusui – 471
IŠDUOTA PAŽYMĖJIMŲ – 18675
Iš jų: Kario savanorio statusui – 1312
Laisvės kovų dalyvio statusui – 915
Nukentėjusio asmens statusui – 16448

Rezistentų dokumentų rengimo grupė

Atlikti šie darbai:

Per 2000 m. užvestos 1597 naujos bylos.
Įvesta į bazę – 1824 pretendentų pavardės.
Įvesta į bazę – 1782 bylos.
Užregistruota įvairių dokumentų – 7202.
Parašyta ir atspausdinta laiškų – 2655.
Paruošta, atspausdinta ir komisijai svarstyti atiduota 2564 pretendentų bylos, iš jų, gen. direktorės teikimu – 852.
Paruošta 10 žiniasklaidai skelbiamų pretendentų, rezistento vardui gauti, sąrašų – viso 1182 pretendentai.
Per ataskaitinį laikotarpį parašyta 1512 anotacijų. Tuo tikslu iš baudžiamųjų ir operatyvinių bylų fondo buvo peržiūrėta 6182 bylos.
Visuomenės organizacijų archyve paruošta archyvinių pažymų – 35.
Tremties archyvuose peržiūrėtos 58 bylos, atrinkti 499 lapai dokumentų.
Išrašyta pažymų dėl pensijos ir valstybės paramos skyrimo   – 860 asmenų.
Sudaryta 10 karių savanorių, turinčių teisę į valstybinę pensiją, sąrašų– 304 asmenims.
Išrašyta pažymų apie karių savanorių bei laisvės kovų dalyvių žūtį – 923 asmenims.
Paruošta kario savanorio bei laisvės kovų dalyvio pažymų apie žūtį “SoDrai” dėl našlių ir našlaičių pensijos – 19 asmenų.
Išduota pažymų žuvusiųjų giminėms – 481.
Apie naujų dokumentų gavimą, paruošimą, pretendentų bylų papildymą, svarstymo eigą bei kitais klausimais konsultuota 3924 pretendentai.
Telefonu konsultuota 9315 pretendentų.
Atspausdinti sąrašai 1772 lapai: pagal pavardes, pagal kodus, pagal apskritis, pagal kodus pripažinti ir nepripažinti, pagal dokumento padavimo datą (po mirties) nesvarstyti, pagal dokumento padavimo datą visi, sukilimo dalyvių, pripažinti kariai savanoriai, pripažinti laisvės kovų dalyviai, nepripažinti.
Komisijos darbo veiklos duomenų pateikimas internetui – 24 lentelės.
Atspausdinta kortelių į kartoteką – 628 vnt.
Padaryta įvairių dokumentų kopijų – 27100 vnt.
Paruošta perdavimui į centrinį archyvą Rezistentų teisių komisijos bylos – 138 bylos.

Nukentėjusių asmenų dokumentų rengimo grupė

Atlikti šie darbai:

Priimta naujų dokumentų iš miestų ir rajonų savivaldybių – 13 046 bylų.
Konsultuota žmonių asmeniškai dėl dokumentų nukentėjusio asmens statusui gauti – 9 374 žm.
Konsultuota telefonu – 2 166 žmonių.
Peržiūrėta, paruošta, pripažinta pretendentų bylų komisijos posėdžiams – 13 702. Tarp jų:
Politinių kalinių – 647
Prilygintų politiniams kaliniams – 128
Tremtinių – 6 259
Prilygintų tremtiniams – 3 145
Represuotųjų – 132
Nukentėjusių asmenų – 3 118
Perkeltieji asmenys – 112
Beglobiai vaikai – 133
Nepripažinti – 171.
Išanalizuota, paruošta ir atspausdinta laiškų – 807.
Užvesta naujų bylų dėl nukentėjusio asmens statuso suteikimo – 15 233 .
Peržiūrėta gautos korespondencijos ir užregistruoti 1 198 laiškai.
Surašyti į sąrašą buvusių TSKP narių anketiniai duomenys – 200.
Įvesta į kompiuterį bylų – 12 611.
Atspausdinta sąrašų – 10 924.
Atspausdinta pažymėjimų – 15 544.
Atspausdinta registracinių žurnalų – 2 410.
Suklijuota pažymėjimų – 15 733.
Sulaminuota pažymėjimų – 15 448.
Skambinta vilniečiams ir iškviesta atsiimti pažymėjimus – 1 974 žm.
Darbas Lietuvos valstybiniame visuomenės organizacijų archyve, renkama faktinė medžiaga pretendentams, kurie buvo TSKP nariai – parengta 471 pažyma.
Paruošta ir atspausdinta 15 pažymų į įvairius LR teismus dėl juridinio fakto nustatymo asmenims, nukentėjusiems nuo nuo okupacijų, statuso suteikimo.

Informacijos teikimo grupė

Informacijos teikimo grupė 2000 m. gavo 841 prašymų. Užregistruotos 848 kortelės su besikreipiančių pavardėmis. Paruošta 1216 atsakymų, iš jų 298 pažymėjimai. Atspausdinti ir išsiųsti 1164 raštai, iš jų 44 pranešimai pareiškėjams apie prašymų gavimą bei įvykdymą eilės tvarka. Ruošiant atsakymus peržiūrėtos 4065 Lietuvos ypatingojo archyvo bylos, 321 Lietuvos ypatingojo archyvo Vidaus reikalų ministerijos dokumentų saugojimo skyriaus byla, 1979 Lietuvos visuomenės organizacijų archyvo bylos, iš viso – 6365 bylos. Iš viso padaryta 2037 lapai dokumentų kopijų. Buvo toliau tęsiamas žuvusių Lietuvos partizanų kartotekos sudarymas, užpildytos 1805 kortelės. Paruoštos bylos LGGRT centro archyvui.

Informacijos teikimo grupė 2000 m. ruošė atsakymus LR Generalinei prokuratūrai apie suimtus asmenis; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams – apie asmenų darbą represinėse struktūrose, tarybinių partizanų būriuose; nustatinėjo asmenų žuvimo faktus; ieškojo informacijos apie suimtus, ištremtus, išvežtus priverstiniams darbams į Vokietiją Antrojo pasaulinio karo metais asmenis. 2000 m. padaugėjo prašymų, reikalaujančių ilgesnės archyvinių dokumentų paieškos. Buvo konsultuojama telefonu, teikiama informacija darbo vietoje.

GENOCIDO IR REZISTENCIJOS ATMINTIES ĮAMŽINIMAS

MEMORIALINIO DEPARTAMENTO PROGRAMOS

ATSIMINIMŲ APIE TREMTIES IR KALINIMO VIETA, LAISVĖS KOVŲ DALYVIUS RINKIMO PROGRAMA

Programos vadovė – A. Juodvalkytė

Programos darbą organizuoja LGGRT generalinės direktorės įsakymu sudarytoji darbo grupė: K. Dumčius, D. Rudienė, A. Juodvalkytė-Suščenkienė, A. Gelžinis, E. Peikštenis, E. Stulgienė, R. Trimonienė. Atsiminimus peržiūri du darbuotojai pagal sutartis.

Atsiminimų rinkimas

4 centro darbuotojai organizavo 54 seminarus atsiminimų koordinatoriams ir rinkėjams Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskričių rajonuose;
Telšių ir Tauragės apskričių rajonuose bei Kauno rajone   baigti rinkti atsiminimai, organizuoti baigiamieji seminarai;
pradėti rinkti atsiminimai Kauno ir Vilniaus apskrityse bei miestuose. Dėl to atliktas didelis organizacinis darbas su apskričių administracijomis, miestų bei rajonų savivaldybėmis, pravesti pasitarimai su LPKT sąjungos, PKT bendrijos skyrių vadovais – 25 pasitarimai ir seminarai, parengta atmintinė koordinatoriams; parengtas pasitarimų ir seminarų grafikas,
atsiminimų rinkimą numatoma užbaigti lapkričio mėn.

Atsiminimų tvarkymas

peržiūrėta 3500 gautų rankraščių, surašyti papildomi klausimai;
peržiūrėta virš 2600 tremties ir kalinimo vietų nuotraukų, 774 nuotraukos perfotografuotos, aprašytos, apie 1000 padaryta kopijų, perduota į GAM;
gauti ir į GAM perduoti 23 eksponatai;
peržiūrėtos 22 atsiminimų knygos ir išrašyta reikalinga informacija;
užregistruota kompiuteryje 8019 nukentėjusiojo asmens anketų, 3720 tremties vietų, 1210 kalinimo vietų, 2849 paliudijimai apie nusikaltimus žmoniškumui ir 535 – apie atmintinas vietas Lietuvoje.
“GYVOSIOS ATMINTIES“ PROGRAMA

Programos vadovas – D. Žygelis

Vaizdo juostose įamžinti 62– jų (planuota buvo iki 60-ies) Lietuvos Laisvės kovotojų ir tų kovų liudytojų prisiminimai, užpildyti filmavimo aktai, sudaryti vaizdo juostų apyrašai ir suvesti į kompiuterinę sistemą.
Surinkta informaciją ir parengti 33 teikimai, apdovanoti buvusius rezistentus Lietuvos Respublikos ordinais ( duomenų rinkimas, giminaičių, adresų, telefonų paieška, baigiamasis darbo etapas – teikimų formuliarų pildymas, bendradarbiavimas su KAM ir LR prezidentūra). Apdovanojimai teikti: Lietuvos valstybės atkūrimo dienai (vasario 16 d.), Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai (gegužės 20 d.), Valstybės dienai (liepos 5 d.), Lietuvos karių dienai (lapkričio 23 d.).
Parengti 776 teikimai apdovanoti buvusius rezistentus, turinčius Kario savanorio statusą, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.
Iš Tautos fondo perimta 450 vaizdajuosčių kopijų, kuriose įamžinti Lietuvos laisvės kovotojų ir tų kovų liudytojų prisiminimai. Įrengta vaizdajuosčių saugykla, vaizdajuostes sistematizuotos, atlikta kopijų turinio ir techninės būklės analizė, peržiūrėtos ir aprašytos 75 vaizdajuosčių kopijos.
Iš esmės pertvarkyta “Gyvosios atminties” programa, darbų metodika.
Išanalizuota ir apipavidalinta 12-a rašytinių prisiminimų bylų. Informaciją suvesta į kompiuterinę sistemą.
Surasta ir GAM perduota keletas šimtų partizanų ir tremties relikvijų.
Surasta ir pateikta GAM perfotografavimui apie 270 istorinių partizanų nuotraukų bei atlikta jų identifikacija.
Su Šaulių sąjungos paieškų grupe dalyvavauta trijose kompleksinėse ekspedicijose – partizanų dokumentų ir relikvijų paieška, atsiminimų įamžinimas vaizdajuostėse, paminklinių vietų ir objektų fotofiksacija, istorinių vietų, susijusių su rezistencijos kovomis, tikslių koordinačių nustatymas navigaciniu aparatu GPS 12.
Dalyvavo ir parengė filmuotą bei fotografuotą medžiagą apie renginius, vykusius įvairiose Lietuvos vietose.
Sudarytas 2000-jų metų atmintinų datų ir sukakčių sąrašas.
Parengė istorines pažymas apie 1941 m. birželio 24–26 dienomis Minsko kalėjime, Červeneje ir Bygosovo geležinkelio stotyje sušaudytus lietuvius.
Parengtas ryšininkų, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos proga ir juos lydinčių asmenų sąrašas.
Dirbo su LGGRT centre apsilankiusiais rezistentais, jų pasakojimus įrašė į garso juostas.
“MEMORIALNIŲ VIETOVIŲ IR JOSE PASTATYTŲ STATINIŲ” PROGRAMA

Programos vadovė ir vykdytoja – R. Trimonienė

Užbaigta pildyti vietovių ir monumentų aprašai apie vietoves ir jose pastatytus paminklus Jurbarko, Švenčionių rajonuose.
Pildomi Šiaulių apskrityje esančių vietovių, kuriose vyko Lietuvos gyventojų genocidas ir rezistencinis judėjimas bei jose pastatytų monumentų genocido aukų ir rezistencijos dalyvių atminimui, taip pat statinių, kuriuose buvo sovietų valdžios represinės struktūros (NKVD-MVD-MGB-KGB; liaudies gynėjų būstinės) aprašai.
Visa sukaupta Tauragės raj. medžiaga apie vietoves, kuriose vyko Lietuvos gyventojų genocidas ir rezistencinis judėjimas bei jose pastatytų monumentų genocido aukų ir rezistencijos dalyvių atminimui, taip pat statinių, kuriuose buvo sovietų valdžios represinės struktūros (NKVD-MVD-MGB-KGB; liaudies gynėjų būstinės) suvesta į kompiuterį, užpildyti aprašai.
Pradėti pildyti Raseinių raj. apskrityje esančių vietovių, kuriose vyko Lietuvos gyventojų genocidas ir rezistencinis judėjimas bei jose pastatytų monumentų genocido aukų ir rezistencijos dalyvių atminimui, aprašai.
Pagal LGGRTD paruoštas archyvines pažymas, baigti derinimo darbai:
– dėl apie Pakruojo vls. žuvusius 1944 – 1953 m. partizanus su LPKTS Pakruojo sk. dėl šių partizanų įamžinimo Pakruojo m. (2000 11 pastatytos paminklinės plokštės su iškaltomis partizanų pavardėmis);
– dėl Lazdijų “Žiburio” gimnazijos direktorių, mokytojų ir gimnazistų įamžinimo ant senosios gimnazijos pastato Lazdijų mieste. (2000 12 pakabinta memorialinė lenta).
– dėl Eržvilko progimnazijos direktorių, mokytojų ir gimanzistų įamžinimo ant Eržvilko mokyklos pastato.
Dalyvaujama duomenų bazės, elektroninio žemėlapio ir paieškų sistemų sukūrimo projekte “Karių kapai Lietuvoje” – atiduota surinkta medžiaga apie vietas, susijusias su pokario rezistencija ir Lietuvos gyventojų genocidu ir jose pastatytus paminklus visuose LR miestuose ir rajonuose, toliau ruošiama medžiaga bazės papildymui.
Paruošta medžiaga (vietovių, paminklų aprašai, archyvinės pažymos, įvairios publikacijos) traukimui į savivaldybės registrą 19 Jurbarko raj. vietovių, susijusių su Lietuvos gyventojų genocidu ir rezistenciniu judėjimu ir į NKVR 7 Jurbarko ir Švenčionių raj. bei 9 Tauragės raj. vietovių, susijusių su Lietuvos gyventojų genocidu ir rezistenciniu judėjimu.
Paruošta medžiaga apie Molėtų ir Varėnos krašto istorines vietas.
Kartu su A.Juodvalkyte LR KM paruošta medžiaga “Paminklai ir paminkliniai kryžiai, kapinės buvusios SSRS teritorijoje”.
Kretingos muziejui paruošta ir išsiųsta medžiaga apie Kretingos rajone žuvusius partizanus bei Kretingos mieste ir rajone pokaryje buvusius pastatus, kuriuose veikė NKVD-MVD-MGB struktūros.
Paruošta bendradarbiavimo sutartis su LPKTS dėl jų renkamos medžiagos Lietuvoje, kuriose vyko Lietuvos gyventojų genocidas ir rezistencinis judėjimas, pateikimo Centrui.
PROGRAMA “SOVIETŲ IR NACIŲ OKUPACIJŲ REPRESIJŲ PSICHOLOGINĖS PASEKMĖS"

Programos vadovė – G. Jakubonienė.

Programa sudaryta kartu su Vilniaus Universiteto Klinikinės ir socialinės psichologijos katedros darbuotojais. Programos atskira tema – Afganistano karo veteranų tyrimas.
Sudarytas apklausos planas pagal nukentėjusių grupes, planuojama apklausti 1600 žmonių iš įvairių represuotųjų grupių.
Nuo 2000 m. gruodžio mėn. pradėta žvalgomoji apklausa. Apklausta 30 respondentų. Individualiam interviu pateikta 30 nukentėjusių adresų, atrinkta 50 adresų apklausimui paštu.
PROGRAMA “POKARIO ISTORIJA JAUNIMUI.’’

Programos vadovas – V. Norkūnas.

2000 liepos 8–16 dienomis Molėtų rajone, Alantoje, vykdant šią programą, kartu su Molėtų raj. savivaldybe ir Jaunimo integracijos galimybių centru, organizuota pirmoji pažintinė jaunimo vasaros stovykla ‘’Vytauto apygarda’’. Stovykloje dalyvavo rašinių konkurso ‘’Lietuvos laisvės kovų ir kančių istorija’’ dalyviai – 20 Molėtų rajono vaikų, 10 moksleivių iš Vilniaus ir 10 Lietuvos šaulių sąjungos jaunųjų atstovų. Stovyklautojai pasidalino į tris būrius pasivadinusius Vytauto apygardos rinktinių Liūto, Tigro ir Lokio vardais. Stovyklos metu vaikai aplankė istorines vietas, susitiko su įdomiais Molėtų rajono ir Utenos bei Švenčionių krašto žmonėmis.
LGGRTC darbuotojai stovyklautojams pristatė tris parodas – Lietuvos sovietinės ir nacių okupacijos tema, apie tremtį, ir Centro bibliotekoje esančių knygų. Parodos ir knygos eksponuotos visą stovyklavimo laiką. Visą stovyklavimo metą vaikai galėjo naudotis video aparatūra – žiūrėti video filmus rezistencijos tema.
Per stovyklos uždarymą visi stovyklautojai buvo apdovanoti. Jiems įteikti sertifikatai, pažymintys jog gilintos istorijos žinios, plakatai, Centro leistas knygos. Apie programą ‘’Pokario istorija jaunimui’’, stovyklą Alantoje ir joje vykstančius renginius rašė respublikinė ir Molėtų raj. spauda, laidą parengė Lietuvos televizija, Lietuvos radijo korespondentas K.Pivorius.
PROGRAMA “LIETUVOS KULTŪROS VERTYBIŲ NAIKINIMAS IR GROBIMAS 1939–1990 m.”

Programą parengė – V. Norkūnas.

Sudarytas I-ojo etapo darbų planas. Šiuo metu peržiūrima Ūkio ministerijoje esanti medžiaga: ji analizuojama, rengiami klausimynai ir kt.

“ATMINIMO ŽENKLŲ, SIMBOLIŲ IR PAMINKLŲ GENOCIDO AUKOMS IR ASMENIMS, REPRESUOTIEMS UŽ PASIPRIEŠINIMĄ OKUPACINIAMS REŽIMAMS, SUKŪRIMO" VALSTYBINĖ PROGRAMA
Organizuoti konkursai PRISIKĖLIMO ir TAURO partizanų apygardoms įamžinti.:
aptarti antro ir trečio konkurso turo rezultatai Prisikėlimo apygardos partizanams įamžinti. Konkursas laikomas neįvykusiu;
aptarti konkurso rezultatai Tauro apygardos partizanams įamžinti, priimtas projektas. Vyksta pasitarimai ir konsultacijos dėl šio paminklo kūrimo bei statybos.
LKĮ meno taryboje priimtas paminklo eskizas ‘’VYČIO’’ apygardos partizanams Vadokliuose.
Dalyvauta keliuose pasitarimuose dėl Lukiškių aikštės problemų svarstymo, surengta radijo laida, diskusija Vilniaus savivaldybėje.
Ryšininko – rodyklės ženklo projekto priėmimas Laisvės kovų įamžinimo meno taryboje.
Sukurtas atminimo lentos projektas mokytojų ir mokinių, žuvusių okupacinių režimų metu, atminimui įamžinti,kuris patvirtintas Laisvės kovų įamžinimo meno taryboje. Suprojektuotas šriftas. Šios lentos pagamintos ir pritvirtintos ant šių mokyklų pastatų:
Alantos, Molėtų raj.,
Eržvilko, Jurbarko raj.,
Lazdijų.
Suprojektuotos ir pastatytos dvi granitinės plokštės Pakruojo ATŽALYNO mokyklos teritorijoje 77 partizanams atminti.
Pagaminti ir pastatyti 8 tipiniai atminimo ženklai Molėtų, Utenos, Zarasų, Lazdijų, Raseinių, Joniškio, Pasvalio Rokiškio ir Panevėžio rajonuose. Suprojektuotas šriftas.
Pradėti paruošiamieji ir projektavimo darbai įamžinant Vietinės rinktinės žuvusių kovotojų atminimą Panerių memoriale.
Konsultuojami ir ekspertuojami, projektai paminklų žuvusiems partizanams atminti visoje Lietuvoje:
ruošimas paminklo projektas Pikčiūnų kapinėse Molėtų r. palaidotiems partizanams;
Švenčionių raj. Labanoro miestelio apylinkėse žuvusių partizanų įamžinimui Labanore;
Švenčionių raj. Kaltanėnų apylinkėse žuvusių partizanų įamžinimui Kaltanėnų miestelio kapinėse.
Pradėta įgyvendinti ‘’Tautos tremties ir kovos’’ekspozicija Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejuje, t.y. pastatytas bunkeris. Įvyko 8 pasitarimai Rumšiškėse.
Pagaminta ir sumontuota lenta DKA partizanams atminti Juodkiškių km. Ukmergės raj.
Kartu su architektu  A Vyšniūnu sukurti trys paminklų eskiziniai projektai politiniams kaliniams atminti Kazachijoje.
Suregistruota Kauno raj. gautų anketų ir rankraščių (Atsiminimų apie tremties ir kalinimo vietas, Laisvės kovų dalyvius rinkimo 1999–2000-aisiais metais programa):
asmens anketos: 1189 vnt.;
tremtis: 802 vnt.;
lageriai: 288 vnt.;
klausimynas Nr.3: 123 vnt.;
klausimynas Nr.4: 85 vnt.

Įvesta į kompiuterį Kauno miesto gatvės ir jų šifrai. Tai atlikta tam, kad būtų galima toliau registruoti anketas ir rankraščius ‘’Atsiminimų apie tremties ir kalinimo vietas, Laisvės kovų dalyvius rinkimo 1999–2000–aisiais metais programoje.’’

2000 m. svarbūs tuo, kad buvo iš esmės peržiūrėtos vykdomos programos, sudarytos 3 naujos programos, iš kurių dvi pradėtos realizuoti.

Ypač naujai ir kūrybiškai peržiūrėta “Gyvosios atminties programa”, kuri orientuota ne tik į profesionalesnį darbą, atliekant įrašus, bet ir į sukauptos medžiagos panaudojimą edukacinėms programoms. Aktyviai pradėjome aprašyti gautas iš Tautos fondo vaizdajuostes. Tai pasakytina ir apie kitas programas.

Jau antri metai organizuojamas moksleivių rašinių konkursas, kurio organizavime aktyviai dalyvaujame. Moksleiviai labai daug medžiagos panaudojo iš atsiminimų, kuriuos patys surinko, dalyvaudami atsiminimų rinkimo programoje.

2000 metais kartu su KASP parengėme apjungiančius rašinių konkursą ir viktoriną nuostatus, kurie dabar yra “Lietuvos kovų už laisvę, kariuomenės ir netekčių istorijos” konkurso ir viktorinos nuostatai. Tai turėtų suteikti naują impulsą moksleiviams domėtis Lietuvos istorija. Tam turėtų padėti ir moksleivių rašinių išleista knyga.

Manome, kad ateityje visa sukaupta medžiaga turėtų labai padėti edukacinių programų ruošimui.

Su Kultūros paveldo centru tariamasi dėl objektų, susijusių su genocidu ir rezistencija, spartesnio įtraukimo į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą, nes kol kas šis darbas vyksta gana lėtai.

Su LPKT sąjunga susitarta dėl darbų derinimo renkant medžiagą apie vietas susijusias su rezistenciniu judėjimu. Kartu susitarta, kad mums bus perduota visa sukaupta medžiaga. Taip bus išvengta darbų dubliavimo.

Manome, kad vienu iš svarbiausių darbų, skatinant jaunimo domėjimąsi pokario istorija, bus Vilniaus universiteto studentų priėmimas dirbti praktikos laikotarpiu į visas programas.

 

GENOCIDO AUKŲ MUZIEJUS

Tiriamasis darbas, ekspozicijų ir parodų rengimas

Rinkta medžiaga apie buvusią šaudymo kamerą, nubaustuosius mirties bausme, NKGB–MGB darbuotojus. Peržiūrėtos baudžiamosios bylos (J. Semaškos, J. Noreikos,V. Borisevičiaus, E. Vidugirytės, L. Taunio, Marijampolės moksleivių byla, A. Eidimto, A. Karaliaus, A. Kubiliaus), ieškota nuotraukų Lietuvos vaizdo ir garso archyve, muziejuose, privačiuose archyvuose.
Eksponavimui buvusios šaudymo kameros ekspozicijoje paruošti archeologinių tyrimų metu joje ir Tuskulėnų kapavietėje rasti radiniai.
Atidaryta ekspozicija buvusioje šaudymo kameroje, įvyko atidarymo renginys (birželio 24 d.)
Parengta parodėlė Lietuvos valstybės atkūrimo 10-mečiui (kovo mėn.).
Atnaujinta paroda “Lietuva tremtyje”: papildomai parengti keturi 70x100 cm dydžio stendai, parašytas įvadinis tekstas.
Suteikta metodinė ir techninė pagalba buvusių Taišeto lagerių politinių kalinių VI suvažiavimo rengėjams atnaujinant ir papildant 1999 m. rengtą parodą: atrinktos nuotraukos, sveikinimai, pagamintos jų kopijos, sumaketuoti tekstai ir kt.
Atrinkti ir paskolinti eksponatai parodai “EXPO-2000”.
Parengta tremtinių bei politinių kalinių rankdarbių parodėlė, kuri eksponuojama 10–oje buvusio vidaus kalėjimo kameroje.
Parengta informacija ekspozicijos buvusioje Šaudymo kameroje lankytojams anglų kalba: nuotraukų ir dokumentų išdėstymo stenduose brėžiniai, aprašai.
Parengta Žudynių muziejaus, numatomo kurti buvusiame Tuskulėnų dvare, koncepcija

Eksponatų kaupimas, apskaita ir apsauga

Muziejaus rinkiniai papildyti 465 vnt. naujų eksponatų.
Į pirminės apskaitos knygą (GEK) įrašyta 416 vnt. pagrindinio fondo eksponatų.
Suinventorinta 1675 vnt. pagrindinio fondo eksponatų: rankraštinje knygoje – 410, kompiuterinėje apskaitos programoje (GAMA) –1265 vnt. Perinventorinta (įvesta į kompiuterinę apskaitą iš rankraštinės knygos) – 49 vnt.
Suinventorinta (GAMA programoje) 1041 vnt pagalbinio fondo eksponatų..
Reprodukuotos 1794 nuotraukos (pagaminti negatyvai), pagaminti 268 foto spaudai.
Nuskanuota muziejaus kompiuterinei duomenų bazei, leidybos reikalams 1020 negatyvų, 310 nuotraukų.
Į priėmimo aktus įrašyta 1600 vnt. buvusios KGB bibliotekos ir KGB konfiskuotų knygų, išrašyta 1450 kortelių knygų kartotekai.
Restauruota 113, konservuota 40 eksponatų.
Išduota depozito teisėmis – 190 eksponatų, priimta depozito teisėmis– 147 vnt. Nuolatiniam saugojimui giminėms perduotas 1941 m. birželio sukilimo dalyvio ltn. J. Dženkaičio apdovanojimas.
Tvarkytos rinkinių saugyklos, tikrinta eksponatų būklė ekspozicijose ir saugyklose.

Lankytojų aptarnavimas, ryšiai su visuomene

Parengta muziejaus interneto svetainė.
Pravestas pokalbis su istorijos mokytojais apie istorijos pamokų vedimą Genocido aukų muziejuje.
Parengta ir išleista medžiaga apie 1941 m. tremtinius (projekto ir tekstų autorė Lapteviečių bendrijos valdybos narė Rytė Merkytė).
Muziejaus parengtos kilnojamosios parodos eksponuotos:
„Likimo verpetuose” (skirta kariuomenės 80-mečiui) eksponuota Panevėžyje minint B.Vaivados gimimo100–ąsias metines;
„Smurto kronika. Lietuva 1939–1941 m.“ – Alytaus motorizuotame kunigaikštienės Birutės pulke;
paroda „Mes nemirę“ (apie ginkluotąjį pasipriešinimą) – Šiaulių apskr. mokyklose;.
„Lietuva tremtyje“ – Profesinių sąjungų rūmuose Vilniuje, Kupiškyje, Rokiškyje, LR Seime (Tarptautinio kongreso komunizmo nusikaltimams pasmerkti metu), Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčioje (birželis) ir kt.
Atrinkta ir padauginta medžiaga apie ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą SKAT`ui (I ketv.) ir Alytaus motorizuotam kunigaikštienės Birutės pulkui
Krašto apsaugos ministerijos prašymu pateikta foto ir dokumentinė medžiaga (su anotacijomis) apie ginkluotąjį antisovietinį pasipriešinimą Lietuvoje 1944–1953 m. Jos pagrindu parengta paroda šia tema Tartu (Estija), BALTBAT bataliono patalpose.
Atrinktos, aprašytos ir perduotos nuotraukos iš muziejaus Ginkluoto pasipriešinimo ir Tremties rinkinių (22 vnt.) Didžiosios Britanijos The Hulton Getty Picture Collection rinkiniams.
Suteikta istorinė-metodinė ir techninė pagalba Druskininkų tremties ir rezistencijos muziejui.
Asmenų bei organizacijų prašymu susipažinti su muziejuje saugoma dokumentine bei foto medžiaga pateikta 629 vnt. eksponatų. Muziejaus medžiagą naudojo LTV ir LNK televizijos, leidykla „Alma litera“, Lietuvos kino studija, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas ir kt.organizacijos.
Per 2000 m. muziejų aplankė 17965 lankytojai. Iš jų: individualiai – 9597, organizuotomis grupėmis – 8368 (jų tarpe moksleivių – 3613). Organizuotos 609 ekskursijos, iš jų 220 – moksleiviams. Priimtos oficialios delegacijos: NATO pareigūnai, JAV Kongreso nariai ir jų patarėjai, Kanados, Danijos, Islandijos vyriausybių delegacijos ir kt.

 

LEIDYBOS SKYRIUS

Išleisti leidiniai:

1. Genocidas ir rezistencija, Nr. 7
2. Genocidas ir rezistencija, Nr. 8
3. 1941 m. Birželio sukilimas. Dokumentų rinkinys. Sudarė V. Brandišauskas.
4. J. Gaukas. Štazi bylos
5. The Anti-Soviet Resistance in the Baltic States
6. Rainių tragedija: 1941 m. birželio 24–25 d.
7. Nelaisvės metų atspindžiai. Sudarė D. Kuodytė
8. Gaškaitė-Žemaitienė. Užverstų šulinių vanduo
9. A. Jėčys. Sutryptos viltys
10. J. Semaškaitė. Priesaika
11. Švenčionių krašto pasipriešinimo kovos 1944–1953 m.
12. Konferencijos tezės

Suredaguota ir išspausdinta informacinė medžiaga:

Memorialinis departamentas – 6 lankstukai (A. Kraujalis, Laisvės kovų apygardos, Vytauto apygardos, Vytauto apygarda, Vaivada, Varčios mūšis, Žaliamiškis, L. Baliukevičius. Mūšis Daunoravos miške), 1 spalvotas reklaminis lietuvių ir anglų kalba lankstukas (paminklai).
Genocido aukų muziejui suredaguota 7,6 aut. lanko informacinės medžiagos, parengta ir išspausta vaizdinė schema ekskursijoms.
GRT departamentui – 3 lankstukai-programos seminarams.
Leidybos skyriui – 1 spalvotas leidinių reklaminis lapas, spalvotas reklaminis lietuvių ir anglų kalba lankstukas Varšuvos knygų mugei, 3 kvietimai knygų pristatymui (Daugel krito sūnų, 1941 m. Birželio sukilimas, Sutryptos viltys).

2000 m. neišleisti 2 planuoti leidiniai: V. Selioko atsiminimai (nepateikė rankraščio sudarytojas) ir J. Starkausko monografija (rankraštis į Leidybos skyrių pateko 2000 m. lapkričio pab.) Vietoj jų buvo išleisti leidiniai:

A. Jėčys. Sutryptos viltys
Rainių tragedija
J. Semaškaitė. Priesaika

Leidinių reklama

Mugėse:
Vilniaus knygų mugė – vasario mėn.
Varšuvos knygų mugė – gegužės mėn.
Frankfurto knygų mugė – spalio mėn.
Knygų pristatymuose:
A. Ramanauskas. Daugel krito sūnų – vasario mėn.
N. Gaškaitė-Žemaitienė. Užverstų šulinių vanduo – balandžio mėn.
1941 m. Birželio sukilimas – birželio mėn.
A. Jėčys. Sutryptos viltys – rugpjūčio mėn.
Leidinių reklama laikraščiuose:
“Tremtinys”, “Voruta”, “Atgimimas” – visi šiais metais išėję leidiniai, “Lietuvos aide” – Užverstų šulinių vanduo, “Šiaurės Atėnuose” – 1941 m. Birželio sukilimas.
Beveik visus Centro leidinius plačiai skaitytojams pristato “Tėviškės žiburiai”, “Draugas”.
Leidinių platinimas:
Svarbiausias leidinių platinimo partneris – “Vagos” knygų centras. Visi šiais metais išėję leidiniai platinami Lietuvoje naudojantis šios firmos paslaugomis. Atsiskaitoma kiekvieną mėnesį. Nutraukta sutartis su knygų platinimo firma “Litimo” – finansiniu požiūriu nuostolių nepatirta.
Šiais metais pradėta žurnalo Genocidas ir rezistencija prenumerata.
I pusmetį prenumeravo – 29 egz.
II pusmetį prenumeravo – 38 egz. (2001 m. I pusmečiui užsakyta 50 egz.).
Tiesiogiai su Vilniaus knygynais, su knygynais Palangoje, Kaune.
Su knygų platintojais – Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriumi ir J. Jakevičiumi.
Leidiniai platinami skyriuje ir renginiuose. Šiais metais prekiauta 13 renginių.
Leidiniai platinami užsienyje – JAV, Kanada, Australija, Vokietija. Pavieniai platintojai (V. Doniela, V. Aušrotas, J. Prakapas) ir Dievo Motinos knygynas bei Šv. Kazimiero knygynas (Los Angeles).

Finansiniai rodikliai

2000 m. leidybai išleista – 137 437 Lt. (Iš jų 18 000 Lt gauta iš Tautos fondo leidiniui “Nelaisvės metų atspindžiai”.

Už išplatintus leidinius gauta – 95 432 Lt.

Centro leidinius pastoviai perka bibliotekos – 2000 m. nupirkta už 13 500 Lt. Beveik už 14 000 Lt parduota skyriuje, už 3600 Lt – išsiųsta į užsienį, už 3100 Lt parduota Genocido aukų muziejuje. Kitos pajamos gautos iš knygynų.

Knygynuose yra leidinių likutis už 55 148 Lt.

Pastabos dėl 2000 m. įvykdyto leidybos plano

Kaip ir 1999 m. didžiausia paklausa mokslinės literatūros leidinių. Galima svarstyti šių leidinių tiražų didinimą iki 1200–1500 egz.
Finansinės galimybės ir paklausos sumažėjimas verčia atidžiau rinktis leidinius, pretenduojančius į populiariąją seriją “Genocidas ir rezistencija”. Jau išleista 16 šios serijos knygų. 2000 m. sėkmingiausiai buvo platinama N. Gaškaitės-Žemaitienės romanas Užverstų šulinių vanduo. Gal didesnę paklausą turėtų rinktinės? 2001 m. plane numatyta išleisti tokio pobūdžio leidinį “Juodųjų dienų sakmės”
Išėjusių knygų pristatymas, informacija spaudoje 2000 m. buvo nepakankama. 2001 m. kartu su Tarptautinių ryšių ir informacijos tarnyba parengti specialų planą–programą.

 

LGGRT Centro lėšų panaudojimas 2000 m.

2000 m. vykdomoms programoms finansuoti buvo skirta 3427,5 tūkst. Lt paprastųjų išlaidų (tame tarpe 191 tūkst.Lt iš vyriausybės rezervo fondo). Gauta 3407,5 tūkst. Lt paprastųjų išlaidų, iš jų grąžinome į valstybės biužetą 46 tūkst. Lt nepanaudotų rezervo fondo asignavimų. Centras 2000 m. uždirbo 18,2 tūkst. Lt ir panaudojo 54,2 tūkst. Lt specialiųjų lėšų.

Siekiant įvertinti LGGRTCentro ir jo struktūrinių padalinių 2000 m. veiklos efektyvumą, nustatyti santykį tarp rezultato ir jam gauti sunaudotų išteklių, buvo paskaičiuotos tiesioginės kiekvieno struktūrinio padalinio išlaidos (1 lentelė).

Kitos bendros LGGRTCentro veiklos išlaidos parodytos 2 lentelėje.

1 lentelė

LGGRTCentro struktūrinių padalinių 2000 m. tiesioginės išlaidos

Struktūrinio padalinio pavadinimas ir išlaidų rūšys

Suma (tūkst. Lt)

LEIDYBOS SKYRIUS
Etatinių darbuotojų darbo užmokestis 83,5
Soc.draudimas 26,0
Kitos išlaidos – iš viso 136,2
   Apmokėjimas leidykloms už spaudos darbus 82,4
   Darbai pagal autorines sutartis 36,3
   Darbai pagal darbo sutartis 6,8
   Soc.draudimas 2,1
   Spec.medžiagos leidybai (pozityvai, kalkės) 3,5
   Mokestis Leidėjų asociacijai 1,4
   Kitos smulkios paslaugos 1,6
   Darbuotojos kvalifikacijos kėlimo kursai 0,6
   Medžiagos ir kt. darbo priemonės 1,5
   Pajamos už realizuotus leidinius 93,7
Iš viso Leidybos sk. 152,0
GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO DEPARTAMENTAS
Etatinių darbuotojų darbo užmokestis 444,6
Soc.draudimas 137,8
Autorinės sutartys 48,2
Kitos išlaidos – iš viso 7,4
   Medžiagos ir kt. darbo priemonės 4,9
   Aparatūros remontas 2,0
   Kitos smulkios paslaugos 0,5
Iš viso GRT Departamentas 638,0
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ SKYRIUS
Etatinių darbuotojų darbo užmokestis 84,1
Neetatinių darbuotojų darbo užmokestis 58,9
Soc.draudimas 44,3
Kitos išlaidos – iš viso 7,4
   Medžiagos ir kt. darbo priemonės 4,1
   Aparatūros remontas 2,7
   Kitos smulkios paslaugos 0,6
Iš viso Specialiųjų tyrimų sk. 202,1
PASIPRIEŠINIMI DALYVIŲ (REZISTENTŲ) TEISIŲ KOMISIJA
Etatinių darbuotojų darbo užmokestis 353,1
Neetatinių darbuotojų darbo užmokestis 65,4
Soc.draudimas 129,7
Kitos išlaidos – iš viso 40,8
   Medžiagos ir kt. darbo priemonės 37,1
   Iš jų:
   Pažymėjimai 17,8
   Inventorius ir kt. darbo medžiagos 19,3
   Aparatūros remontas 2,2
   Kitos smulkios paslaugos 1,5
Iš viso PDRT komisija 589,0
MEMORIALINIS DEPARTAMENTAS
Etatinių darbuotojų darbo užmokestis 203,8
Neetatinių darbuotojų darbo užmokestis 17,2
Soc.draudimas 68,5
Autorinės sutartys 13,2
Kitos išlaidos – iš viso 121,4
   Medžiagos ir kt. darbo priemonės 30,0
   Iš jų:
   Anketos, popierius 17,0
   Nuotraukos 2,5
   Kitos prekės 10,5
   Programa "Karių kapai" 10,0
   Atminimo ženklai, lentos 7,6
   Videofilmai (skola "televizijai"už 1999m.) 6,8
   Premijos skulptoriams-konkurso nugalėtojams (paminklui Tauro apygardos partizanams įamžinti) 5,0
   Paminklo Panemunėje statymas 55,6
   Aparatūros remontas 0,2
   Kitos smulkios paslaugos 2,5
   Komandiruotės 3,7
Iš viso Memorialinis departamentas: 424,1
GENOCIDO AUKŲ MUZIEJUS
Etatinių darbuotojų darbo užmokestis 220,0
Autorinės sutartys 1,9
Soc.draudimas 68,0
Kitos išlaidos – iš viso 26,1
   Medžiagos ir kt. darbo priemonės 10,0
   Aparatūros remontas 3,5
   Šaudymo kameros apipavidalinimas 6,3
   Paslaugos parodų rengimo 2,0
   Kitos smulkios paslaugos 3,5
   Komandiruotės 0,8
Iš viso GAM: 316,0
APSKAITOS SK.
Etatinių darbuotojų darbo užmokestis 78,3
Autorinės sutartys 0,1
Soc.draudimas 24,2
Kitos išlaidos – iš viso 2,3
   Medžiagos ir kt. darbo priemonės 2,0
   Aparatūros remontas 0,3
Iš viso Apskaitos sk. 104,9
ŪKIO SK.
Etatinių darbuotojų darbo užmokestis 207,0
Soc.draudimas 64,2
Kitos išlaidos – iš viso 2,5
   Medžiagos ir kt. darbo priemonės 1,5
   Aparatūros remontas 0,5
   Kitos smulkios paslaugos 0,5
Iš viso Ūkio sk. 273,7
ADMINISTRACIJA ( DIREKCIJA, TEISĖS IR PERSONALO, TARPTAUTINIŲ RYŠIŲ SK.)
Etatinių darbuotojų darbo užmokestis 205,8
Soc.draudimas 63,8
Kitos išlaidos – iš viso 5,4
   Medžiagos ir kt. darbo priemonės 3,5
   Personlo sk. darbuotojų kursai 0,3
   Reprezentacinės išlaidos 1,2
   Kitos smulkios paslaugos 1,0
   Komandiruotės 0,6
Iš viso Administracija 275,0
GRUPĖ VOKIETIJOS KOMPENSACIJOMS GAUTI
Neetatinių darbuotojų darbo užmokestis 12,4
Autorinės sutartys 4,2
Soc.draudimas 3,8
Kitos išlaidos – iš viso 6,0
    Medžiagos ir kt. darbo priemonės 0,2
    Komandiruotės į Vokietiją 5,8
Iš viso Grupė Vokietijos kompensacijai gauti: 26,4

 

2 lentelė

Bendros LGGRT Centro išlaidos

Išlaidų pavadinimas

Suma (tūkst. Lt)

Šildymas (pastatų Didžioji 17/1, Gedimino pr.40/1, Aukų 2a) 65,5
Elekros energija 26,3
Ryšių paslaugos 114,6
Transporto išlaikymas 38,1
Kitos išlaidos - iš viso 82,3
   Signalizacijos priežiūra (UAB "Gauda") 1,4
   Teritorijos valymas Didžioji 17/1 1,2
   Pastatų dezinfekcija 2,0
   Ūkinės medžiagos 15,5
   Teisinė sistema "Litlex" 0,9
   Šiukšlų išvežimas 3,1
   Vanduo ir kanalizacija 5,1
   Publikacijos savaitraštyje "Atgimimas" 15,6
   Išmokėtos premijos partizanų ryšininkams ir rėmėjams pagal LRV nutarimą 37,5
IŠ VISO: 326,8