2021 m. December 8
Search
Didžioji str. 17/1, LT-01128 Vilnius, Tel. +370 5 231 4139, Fax. +370 5 279 1033, e-mail centras@genocid.lt
Printable version
Kronika - Memorialas Lietuvos partizanams
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) kartu su Radviliškio savivaldybe Radviliškio rajono Grinkiškio seniūnijos Mėnaičių kaime, gyventojos J. Mikniūtės-Petrėtienės sodyboje, įrengė memorialą legendiniam 1949 m. partizanų suvažiavimui įamžinti.
2010 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Mėnaičiuose atidengė paminklą (skulp. Jonas Jagėla) partizanų vadams, 1949 m. vasario 16 d. pasirašiusiems legendinę Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) deklaraciją. Kartu buvo atidengtas ir atstatytas čia buvęs bunkeris, kuriame partizanų vadai rengė suvažiavimo posėdžius ir pasirašė patį deklaracijos tekstą. Pasak šalies vadovės, tai geriausia pilietiškumo ir patriotizmo mokykla ne tik jaunimui, bet ir visai tautai.
„Šaliai netekus krašto vadovų, misijos atkurti valstybę ėmėsi naujasis tautos žiedas, ištikimiausi valstybei ir jos idealams čia likę žmonės: jaunesnieji karininkai, mokytojai, studentai, ūkininkai. Šios deklaracijos signatarai suprato padėties sudėtingumą ir įvertino nelygias jėgas šioje kovoje. Lietuvos laisvės kovotojai amžiams išliks Tėvynės patriotų pavyzdžiu. Jų idealizmas ir tikėjimas, kad gali būti kitaip, tegul tampa gairėmis ir mums, kuriantiems šiandienos Lietuvą. Vienybės jausmas, kuris jungė žmones šiame laisvės kovų bunkeryje, yra vertybė, kurią privalome saugoti ir puoselėti“, – sakė Prezidentė.
Memorialą Mėnaičių kaime sudaro atstatytas Lietuvos partizanų vyriausiosios vadavietės bunkeris, virš jo esanti klėtis ir šalia bunkerio pastatytas paminklas.
Į bunkerio vidų patekti nebus galima, jį lankytojai galės apžiūrėti iš viršaus, įėję į atstatytą klėtį. Bunkerio viršus uždengtas stiklu. Ekspozicijoje – restauruoti partizanų daiktai, eksponatai iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir Genocido aukų muziejaus fondų.
Skulptoriaus J. Jagėlos sukurtame paminkle įamžinti visų aštuonių deklaraciją pasirašiusių partizanų – Jono Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Leo-nardo Grigonio-Užpalio, Juozo Šibailos-Merainio, Vytauto Gužo-Kardo, Aleksandro Grybino-Fausto, Petro Bartkaus-Žadgailos ir Broniaus Liesio-Nakties – vardai.
Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas įvyko 1949 m. vasario 2–22 d. Radviliškio r. Minaičių (dab. Mėnaičių) kaime, Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame Prisikėlimo apygardos vado L. Grigonio-Užpalio bunkeryje. Suvažiavime dalyvavo partizanų atstovai iš visos Lietuvos.
Iš pradžių jie rinkosi Balandiškių kaimo Sajų sodyboje (maždaug 6 km nuo suvažiavimo vietos), o po poros dienų vietos partizanų buvo palydėti į Minaičius.
Vasario 2–10 d. vyko konsultacijos ir pasitarimai, vasario 10 d. – Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Prezidiumo ir Karo tarybos jungtinis posėdis, kuriame buvo nutarta Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu.
LLKS Tarybos 1949 m. vasario 11–17 d. posėdyje buvo svarstomi 25 klausimai, tarp jų sąjūdžio politinė programa, ginkluotojo pasipriešinimo taktika, sąjūdžio politinė, ideologinė, organizacinė ir kita veikla, LLKS statutas, partizanų uniformos, pareigų ir laipsnių ženklai ir kt. Paskutinėmis suvažiavimo dienomis buvo sudaryta LLKS vadovybė, priimti kreipimaisi į pasipriešinimo sąjūdžio dalyvius ir Lietuvos gyventojus. LLKS Tarybos posėdyje buvo priimta LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija. Joje buvo išdėstytos pagrindinės sąjūdžio politinės programos nuostatos, pabrėžta, kad okupacijos metu LLKS Taryba yra aukščiausiasis tautos politinis ir karinis organas, vadovaujantis politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai.
Deklaraciją pasirašė 8 posėdžio dalyviai: LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis-Vytautas, Tauro apygardos vadas A. Grybinas-Faustas, Vakarų Lietuvos partizanų srities štabo viršininkas V. Gužas-Kardas, LLKS Visuomeninės dalies viršininkas J. Šibaila-Merainis, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas B. Liesis-Naktis, Prisikėlimo apygardos vadas L. Grigonis-Užpalis, einantis Pietų Lietuvos partizanų srities vado pareigas Dainavos apygardos vadas A. Ramanauskas-Vanagas, LLKS Tarybos prezidiumo sekretorius P. Bartkus-Žadgaila.
Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime 1949 m. vasario 2–22 d. priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.
LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija vainikavo Lietuvos laisvės kovotojų veiklą steigiant ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, kuriant pasipriešinimo politinę ir karinę vadovybę.
1999 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos“ ir paskelbė šią dek-laraciją Lietuvos Respublikos teisės aktu.
 
Ričardas Čekutis


Paminklo atidengimo iškilmėse – partizanų bendražygiai Kalba Lietuvos Respublikos Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Atstatytos klėtelės ir joje įrengto bunkerio atidengimo iškilmės
Paminklo atidengimo iškilmės. Lietuvos Respublikos kariuomenės Garbės kuopos kareivių sargyba Prezidentė Dalia Grybauskaitė (šalia – sodybos savininkė Julijona Mikniūtė-Petrėtienė) domisi atstatytu bunkeriu, kuriame 1949 m. vasario 16 d. partizanų vadai pasirašė deklaraciją


„Genocidas ir rezistencija“ 2011 m. Nr. 1(29)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Created by: „Teratekas”