2021 m. kovo 9 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Nauji leidiniai (Atnaujinta 2021-03-08)
Anglų kalba išleista dr. Kristinos Burinskaitės knyga „LSSR KGB versus Lithuania“ Išleista tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ V tomo II dalis (N-Ž)

Dėmesio!
Dėl koronaviruso pandemijos LGGRT centre lankytojai neaptarnaujami
.
Taip pat laikinai nedirba Okupacijų ir laisvės kovų muziejus bei
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas.

Svarbiais klausimais prašome kreiptis tel. (8~5) 231 4139.

Saugokime vieni kitų sveikatą.


2021-02-27

LGGRTC gen. direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas kviečia atvirai diskusijai Šiomis dienomis įvairiuose internetiniuose portaluose buvo paskelbtas kai kurių VU istorikų atviras laiškas į LGGRTC gen. direktorių, kuriame buvo pareikšta daug negatyvios ir tikrovės neatitinkančios kritikos Centro ir jo gen. direktoriaus atžvilgiu. Atsiliepdamas į šį laišką LGGRTC gen. direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas pakvietė kolegas diskutuoti ne per žiniasklaidą, o susėdus prie bendro stalo pagal mokslo visuomenėje vyraujančias tradicijas. Pateikiame šį kvietimą.

Daugiau


2021-02-23

Prieš 130 metų, 1891 m. vasario 23 d., Marijampolės aps. Kalvarijos vls. Kušliškių k. gimė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, VI ministrų kabineto užsienio reikalų ministras, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Italijoje ir Prancūzijoje Petras Klimas (mirė 1969 m. sausio 16 d. Kaune).


2021-02-18

Kiekvienas pabėgimas iš SSRS buvo rizika

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tyrėja Ina Ėmužienė kalbasi su LGGRTC vyr. istoriku dr. Dariumi Juodžiu apie neseniai Centro išleistą jo knygą „Prasiveržti pro geležinę uždangą. Lietuvos gyventojų pabėgimai iš SSRS“.

Daugiau


2021-02-17

Valstybės garbės reikalas – surasti tuos, kurie paaukojo gyvybes už valstybę

Apie partizanų palaikų paieškas Lietuvos radijo žurnalistė Agnė Skamarakaitė kalbasi su LGGRTC vyr. istoriku Daliumi Žygeliu, partizano Pranciškaus Prusaičio–Lapės dukterėčia Brone Zaliauskiene ir Vytauto Miškinio–Viesulo dukterėčia Zita Miškinyte–Mazūriene.

Daugiau


2021-02-17

LGGRTC gen. direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas, Šaulių sąjungos vadas plk. Albertas Dapkus ir Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios tikslas Liubave (Kalvarijos sav.) pastatyti atminimo ženklą, įamžinantį partizano Juozo Lukšos–Daumanto (Skirmanto) ir jo bendražygių atminimą Lietuvos – Lenkijos sienos kirtimo vietoje. Atminimo ženklą tikimasi pastatyti iki rugsėjo 4 dienos – LLKS Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas J. Lukša žuvo 1951 m. rugsėjo 4 dieną Pabartupio km. apylinkių miške.
Minėdamas Juozo Lukšos–Daumanto (Skirmanto) 100-ias gimimo ir 70-ias mirties metines Seimas 2021-ius metus paskelbė Juozo Lukšos–Daumanto metais.


2021-02-17

Vasario 16-osios proga LGGRTC vainikai buvo padėti Raseiniuose prie paminklų LLKS prezidiumo pirmininkui, nuo 1949-02-16 iki 1954-11-26 vykdžiusio Lietuvos Prezidento pareigas Jonui Žemaičiui–Vytautui ir LLKS Vyriausiosios vadovybės prezidiumo sekretoriui, Laisvės kovotojui karžygiui Petrui Bartkui–Žadgailai, taip pat prie Lietuvos partizanų memorialo Kryžkalnyje. Partizanus pagerbė LGGRTC skyriaus vedėjas Ignas Stankovičius, Raseinių meras Andrius Bautronis ir Nemakščių jaunieji šauliai.


2021-02-16

Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 1949 m. vasario 16 d. Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Minaičių k. (dabar – Radviliškio r. Grinkiškio apylinkės sen. Minaičių k.) Miknių sodyboje Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje paskelbta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaracija – konstitucinės reikšmės dokumentas, liudijantis Lietuvos valstybės tęstinumą okupacijos sąlygomis.


2021-02-16

Vasario 16-osios proga LGGRTC gen. direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas padėjo vainikus prie LLKS prezidiumo pirmininko, nuo 1949-02-16 iki 1954-11-26 vykdžiusio Lietuvos Prezidento pareigas Jono Žemaičio–Vytauto paminklo Vilniuje, taip pat prie LLKS prezidiumo pirmininko pirmojo pavaduotojo, nuo 1954-11-26 iki 1957-11-29 aukščiausio Lietuvos pareigūno Adolfo Ramanausko–Vanago bei LLKS Žėručio rajono štabo viršininko, paskutinio su ginklu rankose žuvusio partizano Antano Kraujelio–Siaubūno kapų.


2021-02-15

LGGRTC praneša, kad pavyko surasti ir atpažinti 11-os ginkluoto pasipriešinimo dalyvių ir jų rėmėjų palaikus. Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti ir identifikuoti dveji sovietinių okupantų mirties bausme nubaustų ir sušaudytų partizanų palaikai: 33 metų Vytauto apygardos Lokio rinktinės Sartų rajono štabo viršininkas Vytautas Miškinis–Viesulas (sušaudytas 1962 m.) ir 35 metų Prisikėlimo apygardos štabo aprūpinimo skyriaus viršininkas Pranciškus Prusaitis–Lapė – paskutinysis mirties bausme nubaustas partizanas (sušaudytas 1963 m.).
Leipalingyje atpažinti 16 metų rėmėjas Alfonsas Bubnelis, 18 metų ryšininkas Vytautas Kauzonas, Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos vadas 39 metų Petras Vilkelis–Barzdukas, Vytenio tėvūnijos partizanai: 21 metų Juozas Barkauskas–Vėjūnas, 21 metų Petras Žakevičius–Tautmylis, 26 m. VDU Medicinos fakulteto studentas Antanas Šerkšnas–Bijūnas, 31 m. Bolius Sotnikas–Milžinas, taip pat Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos partizanai: 19 metų Petras Videika–Klevas ir 25 m. Vladas Amšiejus–Neris.

Daugiau


2021-02-15

Prieš 70 metų, 1951 m. vasario 15 d., Jiezno r. Jaunionių k. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) štabo vadavietėje žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo Visuomeninės dalies viršininkas ir LLKS gynybos pajėgų štabo pareigūnas Konstantas Baliukevičius-Rainys, LLKS gynybos pajėgų štabo Ūkio skyriaus viršininkas Urbonas Dailidė-Tauras, Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas Motiejus Jaroševičius-Lakštingala ir sodybos šeimininkė, Margio tėvūnijos partizanė Marijona Taločkaitė-Genovaitė.


2021-02-10

Šiandien Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos (toliau – Komisija) nuotoliniame posėdyje buvo svarstomas 17 LGGRT centro darbuotojų viešas krepimasis Seimo vadovybei ir dabartinė padėtis Centre. Posėdžiui pirmininkavęs Seimo narys, akademikas Eugenijus Jovaiša sakė, kad šis klausimas svarstomas todėl, kad pagal Komisijos nuostatus Komisija „atlieka Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veiklos parlamentinę kontrolę“.
Posėdžio metu buvo išklausytos tiek skundą pasirašiusios pusės atstovas, Tyrimo departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys, tiek Centro gen. direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas, kiti Centro darbuotojai.
Dauguma Komisijos narių konstatavo, kad neišgirdo problemų, kurių nebūtų galima išspręsti įstaigos viduje, kurios esmingai skirtųsi nuo kitų institucijų darbinių klausimų, dėl kurių reikėjo kreiptis į Seimo vadovybę. Taip pat buvo pabrėžta, kad niekas negali varžyti istorikų akademinės laisvės ir nurodyti jiems galutinio tyrimų rezultato, tačiau istorikai turi tirti atsakingai. Seimo nariai taip pat pažymėjo, kad Centras nėra mokslinė, akademinė įstaiga, Centro įstatyme numatytos Centro veiklos ir uždaviniai yra žymiai platesni, nei moksliniai tyrimai, todėl negalima Centro paversti dar vienu istorijos institutu.
Posėdžio pabaigoje Komisija nutarė kreiptis į Seimo Valdybą prašydama įtraukti Komisijos atstovą į Seimo darbo grupę, nagrinėsiančią 17 darbuotojų kreipimąsi.


2021-02-10

LGGRTC išleido knygą „Sibiro madona“, sudarytą autentiškų tremtinių liudijimų pagrindu (sudarytoja – Birutė Panumienė). Per vienos nedidelės tremties vietos – miško kirtimo punkto Korbiko (Krasnojarsko kr.) – prizmę atspindima daugumos ištremtų ir įkalintų Lietuvos žmonių jausena. Tai knyga apie stiprią tikėjimo reikšmę, ištveriant ištikusią tragediją – prievartinį atskyrimą nuo tėvynės.

Politinio kalinio Jono Maldučio 1955 m. išdrožta Švč. Mergelės Marijos skulptūra, kaip bendras paminklas visoms tremties ir kalinimo aukoms, buvo vienintelė tokia visame Sibire. 2010 m. skulptūra pargabenta į Lietuvą ir po sudėtingo restauravimo 2018 m. sausio 13 d. pašventinta Vilniaus arkikatedros bazilikos Tremtinių koplyčioje. Tų pačių metų rugsėjo 22 d. ją pagerbė popiežius Pranciškus.

Daugiau


2021-02-10

Prieš 70 metų, 1951 m. vasario 10 d., Varnių r. Čepaičių k. žuvo Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities vadas Vaclovas Ivanauskas-Henrikas, jo adjutantas Šarkauskas, srities štabo Organizacinio skyriaus viršininkas Stasys Gedvilas-Bedalis ir kaimo gyventojas Petras Mušinskas.


2021-02-10

Prieš 90 metų, 1931 m. vasario 10 d., Panevėžio aps. Šimonių vls. Pelyšių k. gimė kovos už Bažnyčios ir tikinčiųjų teises sąjūdžio dalyvis, pogrindžio spaudos bendradarbis ir politinis kalinys, kunigas Jonas Kastytis Matulionis (mirė 2015 m. sausio 12 d. Kaune).


2021-02-09

LGGRT centro gen. direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas, atsižvelgdamas į Istorijos instituto ir kelių universitetų atstovų pareiškimą, kad jie nutraukia bendradarbiavimą su Centru, pakvietė juos atvykti į Centrą kolegiškam pokalbiui ir išsiaiškinti tokio jų protesto priežastis.
Istorijos instituto direktoriui dr. Alvydui Nikžentaičiui, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanei dr. Loretai Skurvydaitei, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktoriui dr. Vasilijui Safronovui bei Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros vedėjui dr. Mariui Sirutavičiui buvo išsiųsti tokie Centro gen. direktoriaus pakvietimai:

„Gerbiami kolegos, maloniai kviečiu Jus vasario 9 d. (antradienį) 11.30 val. atvykti aptarti eskaluojamą situaciją ties LGGRTC ir galimas bendradarbiavimo galimybes. Susitikimą siūlau organizuoti Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso administracijos aktų salėje. Naudojuosi proga Jus pakviesti pokalbiui, nes sužinojau, kad Jūs vasario 9 d. 14.00 val. lankysitės pas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.”

Tačiau į kvietimą atsiliepė tik dr. L. Skurvydaitė, pranešdama, kad tokiam susitikimui neturės laiko, kiti istorikai kvietimą ignoravo.
Centro gen. direktorius prof. dr. A. Jakubauskas apgailestauja, kad žymių mokslo institucijų atstovai nepanoro ne iš žiniasklaidos, o tiesiogiai susipažinti su Centro problemomis, išklausyti kitokios nuomonės, nei viešai yra pareiškę 17 Centro darbuotojų, ir kartu aptarti tarpsinstitucinio bendardarbiavimo galimybes.


2021-02-06

Prieš 70 metų, 1951 m. vasario 6 d., Veisiejų r. Bestraigiškės miške, Paserninkų k. apylinkėse žuvo Dainavos apygardos vado pavaduotojas žvalgybai ir Šarūno rinktinės vadas Juozas Jurelionis-Sakalas, Juozapavičiaus tėvūnijos 3-iojo būrio vadas Pranciškus Ajauskas-Vanagėlis, šio būrio 3-iojo skyriaus vadas Pranas Celevičius-Berželis ir keturi jų bendražygiai.


2021-02-05

Vasario 5 dieną Prezidentūros iniciatyva įvyko nuotolinis Prezidento ir LGGRTC atstovų pasitarimas, kuriame svarstytas pasiruošimas žymaus partizano, LLKS atstovo užsieniui Juozo Lukšos-Daumanto, Skirmanto 100-ioms gimimo ir 70-ioms žūties metinėms paminėti bei aptartas laisvės kovotojų giminių DNR banko steigimas.
Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė pabrėžė, kad Prezidentas Gitanas Nausėda labai domisi Juozui Lukšai paminėti skirtais renginiais ir ypač jo palaikų paieškomis. J. Karpavičienė pažymėjo, kad šiais klausimais jie jaučia didelį žmonių susidomėjimą, Prezidentūra gauna daug laiškų.

Daugiau


2021-02-04

Šiandien, 2021-02-04, „Lietuvos ryto“ žurnalisto Vytauto Bruverio publikacijoje „Po kaltinimų istoriją verčiant radikalios dešiniosios propagandos bastionu – įtarimai dėl lėšų grobstymo“ yra pateikta tiesai prieštaraujanti dezinformacija apie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (toliau – Centras), o pats straipsnis esmingai prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymui (16 str. „viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių”, 41 str. „žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais“) bei Visuomenės informavimo etikos kodeksui 3, 5 ir 6 straipsniams.

Daugiau


2021-02-02

Prieš 70 metų, 1951 m. vasario 2 d., Šakių r. Endrikių k. apylinkėse žuvo Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas, Žalgirio rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Pranas Bastys-Dūmas, rinktinės Vasario 16-osios tėvūnijos vadas Pranas Rudmickas-Uosis ir du jų bendražygiai.


2021-01-27
Sausio 27-oji – Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. 1945 m. sausio 27 d. Lenkijoje buvo išlaisvinta Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla.

Tai - viena didžiausių tragedijų pasaulio istorijoje, neaplenkusi ir Lietuvos. Iki nacių–sovietų karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų. Nacių okupacijos metais savo istorija ir kultūra garsi Lietuvos žydų bendruomenė (litvakai) buvo beveik visiškai sunaikinta: nužudyta apie 195–196 tūkst. Lietuvos žydų.

Daugiau apie Holokaustą Lietuvoje
.

2021-01-27

Prieš 70 metų, 1951 m. sausio 27 d., Utenos r. Tauragnų apyl. Minčios girioje Utenykščio ežero pusiasalyje įrengtame Vytauto apygardos Lokio rinktinės štabo bunkeryje žuvo rinktinės vadas Pranas Račinskas-Žaibas ir jo adjutantas Simanas Puras-Švyturys.


2021-01-26

LGGRTC išleido Merkio rinktinės štabo dienoraštį – unikalų partizanų laisvės kovų dokumentą, kurį rašė garsus Dzūkijos partizanų vadas, vėliau – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (Merkio rinktinės štabo dienoraštis, 1945–1946 m., sud. Algis Kašėta,Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2020, 208 p.).

Tai iki šiol nepublikuotas autentiškas ir pirminis šaltinis apie ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą Lietuvoje, kurio fragmentai skelbti tik kelių istorikų darbuose. Čia fiksuojami partizaninio karo įvykiai, netektys, kovotojų siekiai ir viltys, užrašyti alinančiomis požeminio gyvenimo sąlygomis ar mirtino pavojaus akivaizdoje, kai virš galvos stovi bunkerio beieškantis nuožmus priešas.

Daugiau


2021-01-15

Prieš 110 metų, 1911 m. sausio 15 d., Panevėžio aps. Pušaloto vls. Padliasio (Pagirių) dvare gimė Didžiosios Kovos apygardos vadas Jonas Misiūnas-Žaliasis Velnias (tikėtina, kad 1947 m. kovo 11 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime).


2021-01-15

Prieš 100 metų, 1921 m. sausio 15 d., Šakių aps. Barzdų vls. Vėdarų k. gimė l. e. p. Tauro apygardos štabo viršininkas ir Žalgirio rinktinės vadas Vincas Strimas-Šturmas (žuvo 1948 m. balandžio 29 d. Šakių aps. Barzdų vls. Kulčikų k.).


2021-01-14

Lietuvos politinių kalinių sąjunga mini savo veiklos trisdešimtmetį.

1991 m. gruodžio 23 d. įkurta Lietuvos politinių kalinių sąjunga (LPKS) suvienijo sovietų okupacijos laikotarpio politinius kalinius. LPKS priklausė 3447 nariai, ji turėjo 31 skyrių. LPKS nariai aktyviai dalyvavo Lietuvos valstybės institucijų atkūrime bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikloje

Daugiau


2021-01-14

Prieš 70 metų, 1951 m. sausio 14 d., Panemunio r. Ilgakiemio k. žuvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Jonas Pužas-Gintaras ir adjutantas Karolis Jazumas-Lokys.


2021-01-13

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Prieš 30 metų, 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo.

Daugiau


2021-01-11

Minėdamas Sausio 13-osios trisdešimtmetį LGGRTC pristato virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“.

Parodoje gausu istorinių įvykių fotografijų ir vaizdo įrašų, autentiškų liudijimų, užrašytų tomis dienomis. Lietuvos nepriklausomybės gynėjų, budėjusių prie Spaudos rūmų, Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos, vaizdai ir liudijimai perteikia įvykių seką, dramatišką atmosferą, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų drąsą, ginant savo šalies laisvę nuo barbariškos sovietinės armijos kareivių agresijos.

Virtualią parodą rasite paspaudę nuorodą.


2021-01-08

Prieš 100 metų, 1921 m. sausio 8 d., Raseinių aps. Šimkaičių vls. Patolupio k. gimė pogrindžio spaustuvės steigėjas, pogrindinės kunigų seminarijos dėstytojas, tremtinys ir politinis kalinys Jonas Stašaitis (mirė 2012 m. birželio 30 d. Vilniuje).


2021-01-03

Kviečiame 5-12 klasių moksleivius dalyvauti nacionaliniame mokinių konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“! Konkursas yra LGGRT Centro programos „Okupacijų istorija jaunimui“ dalis. Piešk, kurk rašinius, fotografuok, filmuok, grok, dainuok, šok... Leisk pasireikšti savo kūrybiškumui, puoselėdamas Lietuvos laisvės kovų ir okupacijų istorijos atminimą!
Visą informacija apie konkursą, konkurso nuostatus ir dalyvio anketą rasi čia. Daugiau informacijos elektroniniu paštu konkursas@genocid.lt ir telefonu (85) 275 52 61.

Konkursos nuostatai
Konkurso anketa


2021-01-03

LGGRTC kartu su Valstybingumo studijų centru išleido muziejininko Juozo Maceikos (1904–1991) parengtą dokumentų rinkinį „Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais“. Tai unikalus šaltinis apie prieškario Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto lietuvių gyvenimą. Pasak istorikės dr. Nastazijos Kairiūkštytės, J. Maceikos rankraštinės medžiagos paskelbimas itin reikšmingas ne tik Lietuvos istorijos tyrinėtojams, bet ir visiems, besidomintiems šiuo kraštu ir jo žmonėmis.
Istoriko prof. dr. Broniaus Makausko nuomone, ši dokumentų rinktinė, lydima svarių leidėjo įžvalgų, yra svarbus indėlis į Lenkijos 1920–1939 m. pavergtos Rytų Lietuvos lietuvių padėties ir dar nepakankamai ištyrinėtos polonizacijos studijas.


2021-01-03

LGGRT Centras išleido dr. Dariaus Juodžio knygą „Prasiveržti pro geležinę uždangą (Lietuvos gyventojų pabėgimai iš SSRS)”. Tai pirmas išsamesnis leidinys, dokumentaliai nagrinėjantis iki šiol tik probėgšmais istorikų paliestą temą.
Knygos autorius išskiria kelis prasiveržimo pro geležinę uždangą laikotarpius: pabėgimai nuo pirmosios sovietų okupacijos 1940–1941 m., nuo antrosios sovietų okupacijos po Antrojo pasaulinio karo, partizanų prasiveržimai bei pabėgimai į užsienį vėlesniais metais.
Pasak D. Juodžio, prasiveržimas pro geležinę uždangą visuomet buvo susijęs su rizika, bet bėgimo motyvai ne visada buvo politiniai. Neretai siekta paprasčiausios žmogiškos laisvės, pagarbos asmenybei, verslumo, kurie buvo neįmanomi SSRS. Kita svarbi bėgimo priežastis – partizanų siekis perduoti į Vakarus žinią apie ginkluotą, organizuotą dešimčių tūkstančių -monių pasipriešinimą Lietuvoje.
Dr. D. Juodžio knygoje „Pabėgimai...“ pateikiamos ne tik įvairiausios pabėgėlių istorijos, bet ir asmenų bei sienos kirtimo vietų nuotraukos, dokumentai iš LYA, asmeninių ir visuomeninių archyvų, taip pat atskleidžiama kagėbistų bei agentų veikla.



Įvykių archyvas:
2020 metai
2019 metai
2018 metai
2017 metai
2016 metai
2015 metai
2014 metai
2013 metai
2012 metai
2011 metai

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”