2020 m. lapkričio 24 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Kronika - Muziejui perduotos Jono Žemaičio-Vytauto regalijos

2009 m. minėjome Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) įkūrimo ir LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos priėmimo 60-ąsias metines. Todėl neatsitiktinai 2009-ieji buvo paskelbti LLKS metais. Tačiau pernai buvo minimos ir dar dvi laisvės kovų istorijai reikšmingos datos – LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko gen. Jono Žemaičio-Vytauto 100-osios gimimo ir 55-osios žūties metinės. Lietuvoje vyko ne vienas šioms metinėms skirtas renginys.


2009 m. kovo 15 d., minint J. Žemaičio-Vytauto 100-ąsias gimimo metines, Palangos m. savivaldybės taryba suteikė šiame mieste gimusiam partizanų generolui miesto garbės piliečio vardą. Garbės piliečio regalijos – paauksuotas garbės piliečio ženklas su miesto herbu – buvo įteiktos J. Žemaičio dukterėčioms Aušrai Marijai Vilkienei ir Rūtai Kotrynai Juškaitei. Jau iškilmingo renginio metu vyriausiojo Lietuvos partizanų vado dukterėčios pažadėjo, kad dėdei skirtos garbės piliečio regalijos bus perduotos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejui. Šis jų pažadas buvo ištesėtas lapkričio 26 d. minint J. Žemaičio-Vytauto 55-ąsias žūties metines. Tą dieną Genocido aukų muziejus vilniečius ir miesto svečius pakvietė nemokamai apsilankyti ir pagerbti vyriausiąjį Lietuvos partizanų vadą jo atminimui skirtoje buvusio KGB kalėjimo kameroje. Vakare muziejaus Konferencijų salėje buvo rodomas dokumentinis filmas „Ketvirtasis prezidentas“, pasakojantis J. Žemaičio-Vytauto gyvenimo istoriją. Prieš filmo peržiūrą renginyje dalyvavusi partizanų generolo dukterėčia A. M. Vilkienė ir perdavė muziejaus direktoriui Eugenijui Peikšteniui J. Žemaičiui skirtas Palangos miesto garbės piliečio regalijas.


Lapkričio 27 d. muziejuje lankėsi J. Žemaičio-Vytauto žūties metinių minėjimo, vykusio prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dalyviai. Vilnietė Inga Staišiūnienė perdavė muziejui Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordiną, kuriuo J. Žemaitis buvo apdovanotas 1997 m. Šį apdovanojimą iki savo mirties 2008 m. rugpjūčio mėn. saugojo vienintelis J. Žemaičio sūnus Laimutis Žemaitis. Jam mirus, visos šeimos relikvijos atiteko I. Staišiūnienei – L. Žemaičio velionės žmonos dukrai. I. Staišiūnienė, pasitarusi su J. Žemaičio dukterėčiomis, nutarė šį ordiną ir 1998 m. J. Žemaičiui po mirties skirtą brigados generolo laipsnį liudijančius antpečius taip pat dovanoti Genocido aukų muziejui. Tad dabar šiame muziejuje saugomi visi svarbiausi J. Žemaičiui-Vytautui po mirties skirti apdovanojimai. Beje, 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją, kuria LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis-Vytautas nuo 1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos Deklaracijos priėmimo iki savo mirties 1954 m. lapkričio 26 d. pripažintas kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Respublikos Prezidento pareigas.


Vilma Juozevičiūtė




Jonui Žemaičiui-Vytautui skirtas paauksuotas Palangos miesto garbės piliečio ženklas

Palangos miesto garbės piliečio ženklo miniatiūra

Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas, kuriuo Jonas Žemaitis-Vytautas po mirties apdovanotas 1997 m.

Brigados generolo antpečiai, suteikti Jonui Žemaičiui-Vytautui po mirties 1998 m.


„Genocidas ir rezistencija“ 2010 m. Nr. 1(27)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”