2020 m. lapkričio 24 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Kronika - Mykolo Dirsės tapybos darbų paroda

2010 m. vasario 12 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje visuomenei pristatyta partizaninio judėjimo dalyvio, politinio kalinio, tautodailininko Mykolo Dirsės tapybos darbų paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.


Parodos atidaryme dalyvavo jauniausia M. Dirsės dukra Audronė Dirsytė-Vinogradovienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinė direktorė Birutė Teresė Burauskaitė, vienas iš parodos organizatorių, visuomenininkas Romas Petras Šaulys ir kiti svečiai.


M. Dirsė nuo pirmųjų pokario dienų įsitraukė į partizaninį judėjimą. „Jis buvo Vyčio apygardos Perkūno būrio ryšininkas. Vienos akcijos metu veždamas į Kauną informaciją, Mykolas buvo suimtas. Jį tardė pats Nachmanas Dušanskis. Visi, kurie tai patyrė, iki šiol prisimena jo tardymo metodus. Tačiau jaunas vyras nepalūžo, kankinimus ištvėrė ir partizanų neišdavė. M. Dirsei buvo skirta aukščiausia bausmė – 25 metai tremties Magadano srityje“, – parodos atidaryme pasakojo B. T. Burauskaitė.


Pasak A. Anušausko, į parodą susirinko tie, kuriems svarbi praeitis, istorija: „Kai į mane kreipėsi visuomeninės organizacijos „SOS Vepriuose“ vadovas R. P. Šaulys ir pasiūlė eksponuoti M. Dirsės paveikslus, aš šių darbų nebuvau matęs, bet buvau įsitikinęs, kad jie turi būti išsaugoti. Manau, kad šią parodą vertėtų parodyti ir kituose miestuose, nes žmonėms svarbu pamatyti, kas joje perteikta.“


Dvasingą ir taurų žmogų prisiminė ir R. P. Šaulys. Jis pacitavo išlikusius M. Dirsės laiškus, kuriuose išsakyta daug skaudžių minčių: „Trūksta palaikančių žmonių, kuriems pokario tematika yra brangi. O ši tema – viena skaudžiausių mūsų tautai. Rusiška, bolševikų okupacija padarė neišmatuojamą žalą mūsų tautai, o jos pėdsakai tebėra žmonių sąmonėje.“


Mykolas Dirsė-Algis gimė 1929 m. Ukmergės rajono Miškinių kaime. Mokėsi Raguvėlės žemės ūkio mokykloje. 1944 m. sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, įsitraukė į pasipriešinimo veiklą. 1948 m. penkeriais metais „pasijauninęs“, kad negrėstų šaukimas į okupacinę armiją, įstojo į Kauno dailės mokyklą. Tų pačių metų spalio 13 d. suimtas už ryšius su partizanais, nuteistas 25 metams, kalintas Magadano lageriuose. 1955 m. iš lagerio paleistas į tremtį. Gyveno Magadane, dirbo statybose dailininku, dažytoju.


Į Lietuvą grįžo 1957 m. Nuo 1961 m. gyveno Panevėžyje. 1965–1985 m. – Pieno kombinato dailininkas. Laisvalaikiu tapė, daugiausia religinio turinio paveikslų kopijas bažnyčioms. Parodose dalyvavo nuo 1983 m., nuo 1998 m. piešė pokario tema.


Prasidėjus atgimimui, M. Dirsė rūpinosi įamžinti žuvusių bendražygių atminimą. Jo rūpesčiu Ukmergės rajono Taujėnų seniūnijos Lėno miestelyje ir jo apylinkėse buvo pastatyta paminklų Vyčio apygardos partizanų palaidojimo ir žūties vietose. Daugelio jų projektus ruošė pats M. Dirsė. 1998 m. jam suteiktas laisvės kovų dalyvio statusas. M. Dirsė mirė 2008 m. Panevėžyje.


Didelę dalį gražiausių savo gyvenimo metų paaukojęs ginkluotai kovai, prievartiniam įkalinimui ir gyvenimui toli nuo Lietuvos, tapybos darbuose M. Dirsė įamžino savo prisiminimus, skaudžius ir tragiškus Tėvynės išgyvenimus, netektis, kurias patyrė visa tauta. Paveiksluose vaizduojamos partizanų atokvėpio valandėlės, kovų momentai ir tragiškos žūtys. Keliuose darbuose įamžinta ir politinių kalinių dalia – sunkus darbas, kančios, nenumaldomas Tėvynės ilgesys, kurį patyrė ir pats autorius, daugelį metų kalintas Magadano lageriuose. Vyresniosios kartos lankytojams paroda primins, o jaunimui – papasakos apie skaudžius XX a. vidurio Lietuvos istorijos puslapius.


Parodoje buvo eksponuojama 30 tapybos darbų, kuriuos 2009 m. M. Dirsės artimieji padovanojo Genocido aukų muziejui. Paroda jau parodyta Panevėžyje, Ukmergėje, Anykščiuose, Utenoje, kituose Lietuvos miestuose.


M. Dirsės našlei Genovaitei Dirsienei ir R. P. Šauliui buvo įteikti LGGRTC Padėkos raštai.



Tomas Kazulėnas




Mykolo Dirsės tapybos darbų paroda

Parodos atidaryme. Iš dešinės: Romas Petras Šaulys, Nijolė Sadūnaitė, Mykolo Dirsės dukra Audronė Vinogradovienė

Vieni iš parodos organizatorių Arvydas Anušauskas ir Romas Petras Šaulys


„Genocidas ir rezistencija“ 2010 m. Nr. 1(27)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”