2014 Balandžio 17 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. kodas 191428780. tel. (8~5) 231 41 39, faks. (8~5) 279 10 33
Versija spausdinimui
Nauji leidiniai

„Genocidas ir rezistencija“ 2013 m. Nr. 2(34)


Į mielą šalį Lietuvą


Knygoje pateikiamos tremtinių bėglių ir našlaičių pargabenimo į Lietuvą istorijos. Pirmojoje dalyje pasakojama apie nelegalų tremtinių grįžimą į Lietuvą ir su tuo susijusius dramatiškus išgyvenimus remiantis autentiškais prisiminimais. Antrojoje dalyje supažindinama su legaliu tremtinių vaikų našlaičių pargabenimu į Tėvynę. Apie šias ekspedicijas ir už jas atsakingus asmenis visuomenė dar mažai žino, todėl stengtasi kuo išsamiau papasakoti apie pasiaukojusius ekspedicijų vadovus, kurie vyko į tolimas ir pavojų kupinas keliones, kad parvežtų į Tėvynę svetimoje žemėje vargstančius našlaičius.


Vilniaus getas 1941 –1943


Šioje knygelėje pateikiama Vilniaus žydų bendruomenės sunaikinimo apžvalga, išskirti svarbiausi Vilniaus geto istorijos etapai ir būdingi bruožai, pateikta aukų statistika, apibūdinta geto vidaus administracijos struktūra ir jos funkcionavimas.


The Real history of Lithuania in the 20th Century


„Tikroji 20-ojo amžiaus Lietuvos istorija“ skirta tiems, kas domisi Lietuvos istorija. Knygoje kai kuriuos istorijos įvykius primena vienas jų liudininkų Rokas Tracevskis. Rokas Tracevskis visus metus dirbo žurnalistu ir rašė straipsnius anglų kalba tarptautinėms žiniasklaidos priemonėms (išskyrus tuos metus, kai dirbo Europos Komisijoje). Pagal išsilavinimą knygos autorius yra istorikas. Pagrindiniai faktai apie 20-ojo amžiaus Lietuvą turėtų sudominti skaitytojus, kurie apie šalies istoriją žino labai mažai, o įdomi informacija skirta istorijos dėstytojams, nerandantiems tokių istorinių duomenų kitose knygose. Ši knyga kai kuriuos mokslininkus gali net šokiruoti – jie supras, kad beveik nieko nežino apie Lietuvą. Tai akademinės knygos apie istoriją ir liudininkų prisiminimų derinys.


Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Briedis


Remiantis išlikusiais rašytiniais šaltiniais, artimųjų ir bendražygių pasakojimais, leidinyje glaustai apžvelgiama Vyčio apygardos partizanų vado Danieliaus Vaitelio-Briedžio biografija, ryškesni jo gyvenimo epizodai sovietų ir nacių okupacijos metais, partizaninė veikla antisovietinio pasipriešinimo laikotarpiu. Leidinio pabaigoje pateikti D. Vaitelio žmonos Aleksandros, sūnėno Jono Grinio, jį pažinojusių partizanų ir kitų amžininkų prisiminimai. Knygoje yra nemažai archyvinės medžiagos: represinių struktūrų pažymų, ataskaitų, planų, pranešimų. Knyga skirta visiems, kurie domisi partizaniniu judėjimu.


„Genocidas ir rezistencija“ 2013 m. Nr. 1(33)

Kupiškio krašto partizanai. 1944-1953 m. dokumentinė kronika


Pasipriešinimo kovos Kupiškio krašte prasidėjo 1944 m. vasarą ir truko iki 1953 m., kai buvo sunaikinti sričių apygardų štabai ir liko pavieniai partizanai. Remiantis Lietuvos ypatingajame archyve saugomais išlikusiais represinių struktūrų (NKVD, NKGB, MGB, MVD) dokumentais, leidinyje apžvelgiamas chronologine seka partizanų pasipriešinimas antrajai sovietų okupacijai Kupiškio krašte. Pateikta dokumentinė medžiaga ne tik atspindi partizaninio pasipriešinimo kovų mastą, nepaprastą kovos dalyvių didvyriškumą, atskleidžia okupacinio sovietinio režimo žiaurumus ir vykdytą terorą, bet ir sudaro prielaidas partizaninį pasipriešinimą vertinti visuotinumo, materialinių ir žmogiškųjų išteklių, organizacinės struktūros, strategijos ir taktikos bei kitais aspektais. Knyga iliustruota nuotraukomis, pateikiama asmenvardžių rodyklė.



The Manor of Horror: The Soviet-era Mass Grave in Vilnius


Knygoje „Siaubo dvaras: sovietų laikų masinė kapavietė Vilniuje“ (anglų k.) aprašoma paslaptingiausia Vilniaus vieta. 1994 m. nepriklausomos Lietuvos specialiosios tarnybos pranešė apie jų atrastą Tuskulėnų dvare masinę kapavietę. Knygoje pateiktos žmonių, susijusių su Tuskulėnų dvaru, tikros holokausto, stalinistinio teroro ir lietuvių ginkluotos antisovietinės rezistencijos istorijos.



Čelano ir Barūno tremtiniai


Minint 1948 metų gegužės 22-ąją – vieną didžiausių trėmimų kodiniu pavadinimu „Pavasaris“ („Vesna“), išleistas leidinukas apie Čelano ir Barūno tremtinius. Tuomet, prieš 65 metus, iš Panevėžio geležinkelio stoties pajudėjo trys ešelonai, kurie iš gimtinės – Biržų, Pasvalio, Pakruojo ir Panevėžio apylinkių kaimų – į tremtį vežė ūkininkų šeimas: vyrus, moteris, vaikus, senelius. Ešelono Nr. 97913 tremtiniai atsidūrė Buriatijoje, Čelano ir Barūno miško kirtavietėse. Leidinuko nuotraukos primena tuos skaudžius tremties metus. Buvę Barūno ir Čelano tremtiniai ir jų artimieji šios datos nepamiršo ir organizuoja susitikimus ten, iš kur tą lemtingąją gegužę pajudėjo traukinys į tremtį.

Skaudžių likimų aidas


2011–2012 m. mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ rašinių knyga iliustruota to paties konkurso laureatų piešiniais. Girdėtos senelių, prosenelių ir kitų artimųjų skausmingos gyvenimo istorijos suguldytos į rašinius, kuriuose atsispindi ir pačių autorių požiūris į istorinius įvykius.



Palikti Lietuvoje: pokario vaiko atsiminimai


Knygos autorius per savo artimųjų istorijas atskleidžia Lietuvoje likusių šeimų, kurių namų židinį pokaryje išdraskė brutali okupanto jėga, likimą. Tikroviškuose pasakojimuose atspindintį skurdų gyvenimą to meto Lietuvos provincijoje autorius vaizduoja su švelniu humoru ir be pykčio.



Lietuvos gyventojų genocidas IV tomas (A-M), 1949 m.


Tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ ketvirto tomo pirmoje knygoje (A–M) pateikti duomenys apie 1949 m. sovietinio režimo vykdytų represijų aukas. Joje suregistruota 18 400 tremtinių, išvežtų į Sibirą per masinių trėmimų akciją „Priboj“ („Bangų mūša“), 2600 suimtų ir išvežtų į lagerius ir 840 nužudytų ar žuvusių Lietuvoje asmenų.




„Genocidas ir rezistencija“ 2012 m. Nr. 2(32)

Tautinės savimonės išlikimas ir brendimas Lietuvos okupacijos sąlygomis


„Prarastam valstybingumui atgauti reikia trijų dalykų: pirma, valstybinės tautinės sąmonės buvimo, antra, palankiai susiklosčiusių aplinkybių ir, trečia, asmenybių, kurios geba tomis aplinkybėmis pasinaudoti“, – teigia knygos autorius. Kokios buvo sąlygos tautinei savimonei išlikti ir bręsti okupuotoje Lietuvoje, kaip Nepriklausomybės atgavimo išvakarėse reiškėsi visi minėti veiksniai? Į šiuos klausimus autorius bando atsakyti knygos puslapiuose.
Knyga skiriama ne istorikui, o paprastam skaitytojui, besidominčiam praeities įvykiais, procesais ir jų dalyviais.



The Church in Soviet Lithuania


Knygelėje glaustai pateikiama informacija apie religinio gyvenimo būklę okupacijų išvakarėse, religinio gyvenimo pokyčius pirmosios sovietų ir nacių okupacijų metais, naujas religinio gyvenimo kontrolės formas reokupuotoje Lietuvoje, antireliginę propagandą ir Bažnyčios išsivadavimą.



Partizano keliu


Leidinyje skelbiami partizano Juozo Paliūno-Ryto (1915–1952) prisiminimai, parašyti sudėtingomis ginkluotojo pogrindžio kovos sąlygomis. Autentiškame liudijime užfiksuoti partizanų kautynių ir kasdienio gyvenimo vaizdai, organizacinis laisvės kovotojų darbas. Įvadiniame straipsnyje pristatomas paties partizano kovos kelias nuo eilinio kovotojo iki Prisikėlimo apygardos vado. Pateikiama išsami prisiminimuose minimų asmenvardžių rodyklė, kai kurių įvykių aprašymai. Prieduose publikuojami su partizano Ryto ir jo bendražygių kovos aplinkybėmis susiję dokumentai.



Panerių dienoraštis 1941–1943 m.


Leidinys „Panerių dienoraštis“ sudarytas iš Kazimierzo Sakowicziaus, gyvenusio netoli žydų egzekucijos vietos Paneriuose ir fiksavusio kraupius įvykius 1941–1943 m., užrašų, saugomų Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų ir Lietuvos nacionaliniame muziejuose. Kartais net kelis kartus per dieną ant atskirų įvairaus formato popieriaus lapų, kalendoriaus lapelių K. Sakowicz žymėjosi siaubingas žudynių scenas nuo 1941 m. liepos iki 1943 m. lapkričio.



KGB slaptieji archyvai 1954-1991 m.


Šiame rinkinyje pateikti į lietuvių kalbą išversti dokumentai, sudarytojų manymu, geriausiai atspindi svarbiausius KGB veiklos bruožus, funkcijas, struktūrą, kadrų politiką, metodus, darbą su slaptais padėjėjais ir jų reikšmę KGB veiklai. Dokumentai pagal temas suskirstyti į 12 skyrių. Kiekvieno skyriaus pradžioje pateikta atitinkamos temos apžvalga. Rinkinys turėtų sudominti istorikus, istorijos mokytojus, studentus – visus, kurie domisi KGB veikla, jo vykdytu sovietų režimui nepalankių asmenų persekiojimu.



Tie, kurie gelbėjo / Those who rescued. 1941–1944. Žydų gelbėjimas Lietuvoje.


Leidinyje „Tie, kurie gelbėjo. 1941–1944. Žydų gelbėjimas Lietuvoje“ pateikiamas žydų gelbėtojų pavardžių sąrašas, sudarytas remiantis keliais informacijos šaltiniais: Yad Vashemo holokausto aukų ir didvyrių atminties instituto portale skelbiamais duomenimis apie asmenis, kuriems suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, apdovanotųjų Lietuvos Respublikos Prezidento Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi sąrašu, „A. Gurevičiaus sąrašais“, Viktorijos Sakaitės knyga „Žydų gelbėjimas Lietuvoje II pasaulinio karo metais“ ir Jono Rimašausko knyga „Žydų gelbėtojai“. Ši knyga – paminklas tiems, kurie rizikuodami savo ir savo šeimos narių gyvybėmis gelbėjo myriop pasmerktus žydus Antrojo pasaulinio karo metais.




„Genocidas ir rezistencija“ 2012 m. Nr. 1(31)

Tuskulėnai: egzekucijų aukos ir budeliai 1944-1947


Tai trečioji papildyta ir pataisyta laida. Knygoje siekiama atskleisti sovietinį XX a. vidurio mirties bausmės vykdymo mechanizmą Lietuvoje, jo organizatorius ir vykdytojus. Analizuojamos Tuslulėnų dvaro kaip kapavietės pasirinkimo priežastys ir aplinkybės, kapavietės paslapties išlaikymo būdai ir priemonės, taikytos per visą sovietinės okupacijos laikotarpį. Knygoje nagrinėjamos mirtininkų personalijos, įvardijami egzekucijų dalyviai ir budeliai.



Lietuvių tautos sukilimas: 1941 m. birželio 22–28 d.


Knygoje nagrinėjamas 1941 m. Birželio sukilimo rengimas ir pats sukilimas, kuris Lietuvoje truko pirmąją karo savaitę. Šios kolektyvinės monografijos tikslas – apibendrinti sukauptas žinias ir pateikti naujos informacijos apie 1941 m. Birželio sukilimą. Monografijos autoriai siekė kuo išsamiau aprašyti 1941 m. Birželio sukilimo eigą ir specifiką visuose Lietuvos regionuose, ne tik didžiuosiuose miestuose, papildyti žinias apie Raudonosios armijos 29-ajame šaulių teritoriniame korpuse tarnavusių lietuvių karių ir karininkų vaidmenį 1940–1941 m. pasipriešinimo judėjime ir sukilimo metu, atskleisti centrinių pasipriešinimo organizacijų Berlyne, Kaune, Vilniuje veiklą ir svarbą rengiant antisovietinį sukilimą



Laisvės priešaušryje: rezistento prisiminimai 1970-1986


Antano Terlecko prisiminimai apima vėlyvojo sovietmečio (1970–1986 m.) neginkluotąjį pasipriešinimą. Autorius be kompromisų kovojo už Lietuvos nepriklausomybę su sovietų represinėmis struktūromis. 1987 m. pradžioje grįžęs iš tremties nepaisė gresiančių pavojų, buvo aktyvus laisvėjimo įvykių dalyvis. Skaitytojas knygoje ras niekur neskelbtų faktų apie to laikotarpio Lietuvos tikrovę.


„Genocidas ir rezistencija“ 2011 m. Nr. 2(30)

Holokaustas Lietuvoje 1941—1944 m.


Straipsnių rinkinyje „Holokaustas Lietuvoje 1941–1944 m.“, kurį sudarė humanitarinių mokslų dr. Arūnas Bubnys, koncentruotai atskleidžiami įvairūs holokausto istorijos Lietuvoje aspektai. Knygoje skelbiami straipsniai tematiškai suskirstyti į penkis skyrius: „Didieji Lietuvos getai“, „Holokaustas provincijoje“, „Lietuvių policija ir holokaustas“, „Žydų turtas ir kultūros vertybės“ ir „Žydų gelbėjimas“. Ši knyga atspindi daugelio Lietuvos istorikų įdirbį nagrinėjant holokausto temą per pastaruosius keliolika metų ir kiekvienas, besidomintis šia tema, gali rasti pageidaujamą straipsnį viename leidinyje.

Partisan Juozas Lukša. The Way of Life and Struggle


A set of photographs released in reference to the 60th anniversary of one of the most famous Lithuania partisans Juozas Lukša (1921–1951). The set consists of 24 pictures, which were taken from various sources. A short J.Lukša's biography is included in the set. The photographs present the partisan's way of life and struggle: two treks to the West, activity abroad, meetings with Lithuanian emigrants, the last year of struggle after returning to Lithuania.

Partizanas Juozas Lukša. Gyvenimo ir kovos kelias


Nuotraukų rinkinys išleistas minint vieno iš žymiausių Lietuvos partizanų Juozo Lukšos (1921–1951) 60-ąsias žūties metines. Rinkinį sudaro 24 nuotraukos, gautos iš įvairių šaltinių. Aplankale pateikiama trumpa J. Lukšos biografija. Nuotraukos supažindina su šio partizano gyvenimo ir kovos keliu: du žygiai į Vakarus, veikla užsienyje, susitikimai su lietuvių emigrantais, paskutiniai kovos metai grįžus į Lietuvą.

Šaukėme laisvę


Knyga sudaryta iš 2009–2010 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuoto respublikinio konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ atrinktų mokinių rašinių. Girdėtos senelių, prosenelių ir kitų artimųjų gyvenimo istorijos jaunųjų kūrėjų sąmonėje sugulė į patirtų tautos kančių, kovotojų už laisvę heroiškumo ir pasiaukojimo vaizdus, kurie išreikšti tekstais, piešiniais.

Ir vaikai gynė laisvę


Anyksčių Jono Biliūno mokyklos 3a klasės mokinių piešiniai, išsaugoti jų mokytojos ir leidinio sudarytojos Aldonos Daugilytės. Piešimo sasiuvinio formato albume sudėti ne tik to meto (1991 m.) piešiniai, nuotraukos, menančios Sausio 13-osios įvykius, bet ir buvusių mokinių šių dienų prisiminimai. Leidinys skirtas Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių metams. Išleistas lietuvių ir anglų kalbomis.



Tremties dienoraščiai. Bliūdžių šeimos tragedija


Knygoje pateikiami autentiški motinos Teodoros Akvilinos Bliūdžiuvienės ir dukters Akvilės Petronėlės Bliūdžiūtės tremties metų dienoraščiai, sukrečiantys savo turiniu. Juos Genocido aukų muziejui kaip brangiausią šeimos relikviją perdavė likusi gyva Bliūdžių duktė Teresė Laimutė Bliūdžiūtė-Kalavinskienė.


„Genocidas ir rezistencija“ 2011 m. Nr. 1(29)

Atvirukų rinkinys TREMTIS


Artėjant 1941 m. „Juodojo birželio“ 70-osioms metinėms, išleistas atvirukų rinkinys TREMTIS. 24 atvirukų aplanke – LGGRTC rengiamo konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatų darbai (piešiniai, dainų tekstai, rašinių ištraukos). Mokinių mintis apie tremtį papildo ir 1941 m. tremtinių atsiminimai, eilėraščiai, parašyti tremtyje, lageriuose.

 

Sakalai naktį nemiega


Eilėraščių rinkinys, skirtas partizanams atminti. Knyga iliustruota archyvinėmis nuotraukomis.

 

Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas


Tai – enciklopedinis leidinys, skirtas Vakarų Lietuvos srities Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardų partizanams. Jame sukaupta ir suklasifikuota daug išsamios informacijos: Lietuvos laisvės kovotojų žūties datos, vietos ir aplinkybės. Jis esmingai papildytas žemėlapiais, kuriuose pažymėtos minimų kautynių vietos, jų metai ir aprašymo numeriai. Leidinys iliustruotas archyvinėmis Lietuvos partizanų ir jų kovą įamžinančių memorialų, paminklų ir kitų atminimo ženklų nuotraukomis, pateikiami išsamūs iliustracijų aprašai ir asmenvardžių rodyklės. Leidinys padės išsamiau susipažinti su Lietuvos partizanų kova, geriau suvokti laisvės kovos mastą ir netektis.

 

Tiesa padarys mus laisvus (Konferencijos „Mano Lietuva", skirtos sovietinės okupacijos pradžios 70- mečiui, pranešimai)


2010 m. birželio 21 d. vykusios konferencijos „Mano Lietuva“, skirtos sovietų okupacijos pradžios 70-mečiui, pranešimų rinkinys. 1940 metų Lietuvos politinę situaciją apžvelgia Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas P. Jakučionis, LR Seimo narys A. Anušauskas ir kiti.

 

1941 m. Birželio sukilimas Lietuvoje


Knygoje pateikiamos pagrindinių 1941 m. Birželio sukilimo organizatorių, vadovų, ryšininkų ir jų pagalbininkų biografijos. Remiantis tų dienų įvykių dalyvių atsiminimais ir archyvų dokumentais aprašoma, kaip kūrėsi Birželio sukilimo organizacinis centras – Lietuvių aktyvistų frontas (LAF) Berlyne, svarbiausi sukilimo centrai Lietuvoje, tapę LAF’o štabais Kaune ir Vilniuje, pasienio perėjimo punktas – „Varpėnų dvaras“. Sukilėlių biografijose išryškinamas jų vaidmuo rengiantis sukilimui ir Birželio sukilimo dienomis, atskleidžiami mažai žinomi ar visai nežinomi jų gyvenimo faktai, taip pat tolesnė antinacinė ir antisovietinė rezistencinė veikla.

 

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”