2021 m. gruodžio 8 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139,  8 602 04547. El paštas centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Iš archyvų - Chaimas Bargmanas
Vieno atradimo istorija. Du vienodo braižo dokumentai

Kaip žinoma, grupė Kauno devintojo forto kalinių – lavonų degintojų – 1943 m. pabaigoje ištrūko iš šio kalėjimo, paversto įmone 1005-B (tyrinėtojai jau išsiaiškino, kad šifras 1005-B rodo, jog turime reikalą su lavonų naikinimu). Kitą dieną po pabėgimo grupė bėglių, prasmukusi į Kauno getą, surašė ten aktą dėl savo buvimo forte ir atskleistų nacių piktadarybių. Dokumentas buvo surašytas rusų kalba – geto pogrindis numatė jį perduoti aukščiausiajai rusų armijos vadovybei. Sovietiniais laikais akto tekstas nebuvo publikuotas: atidžiau panagrinėję dokumentą, jame rasime nemažai faktų, prieštaraujančių tuometinės valdžios koncepcijoms. Šių eilučių autoriui 1983 m. rudenį pavyko nusirašyti akto tekstą iš Izraelio Veselnickio – vieno iš pabėgimo organizatorių – saugomos kopijos. Dokumento turėtojas neleido man jo išsinešti net fotokopijai pasidaryti – prisiminkime, kokie tada buvo laikai... Reikia pridurti, kad 1969 m. Vilniaus „Minties“ leidyklos išleistoje knygoje „Kauno getas ir jo kovotojai“ akto teksto nėra. Susipažinkime su dokumento (jo originalas – penki ranka rašyti languoto popieriaus lapeliai) vertimu į lietuvių kalbą.


..tęsinį skaitykite žurnale.

Pirmasis akto lapelis
(iš Kauno devintojo forto muziejaus fondų ir ekspozicijos)

Penktasis akto lapelis su parašais
(iš Kauno devintojo forto muziejaus fondų ir ekspozicijos)

Saros Zakovos-Gerberg laiško prof. Dovui Levinui kserokopija
(iš Kauno devintojo forto muziejaus fondų)


„Genocidas ir rezistencija“ 2010 m. Nr. 2(28)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”