http://www.genocid.lt/centras/lt/1489/a/

Gyvoji atmintis

GYVOSIOS ATMINTIES PROGRAMA
(Patvirtinta LGGRTC tarybos posėdžio protokolu 2011-04-08 Nr. 63R-04)


Programos tikslas – istorinių įvykių dalyvių bei liudytojų atsiminimų fiksavimas ir įamžinimas videojuostose, surinktos medžiagos apdorojimas bei duomenų banko sudarymas, pritaikant tolimesniam panaudojimui moksliniams ir švietimo tikslams, mokomųjų programų sudarymui, vadovėlių, parodų rengimui, videofilmų kūrimui, informacijai internete, CD rengimui.


Šiuo metu Memorialiniame departamente ir Genocido aukų muziejuje sukaupta:

ISTORINIŲ DOKUMENTŲ BEI MUZIEJINIŲ EKSPONATŲ PAIEŠKOS

Kelinti metai iš eilės yra vykdomos istorinių dokumentų, daugiausia partizanų paslėptų archyvų bei muziejinių eksponatų paieškos. Į pagalbą pasitelkiami patyrę paieškininkai, galingi metalo detektoriai, ilgus metus rinktos ir sistemintos žinios. Šiais metais Memorialinio departamento Gyvosios atminties programos vyriausiasis specialistas Dalius Žygelis kartu su paieškininku Česlovu Kišonu jau dalyvavo dešimtyje paieškų-ekspedicijų po visą Lietuvą.


paieska.jpg
Pašušvis. Memorialinio departamento Atminimo programų skyriaus vyr. specialistas Dalius Žygelis ir paiešikininkas Česlovas Kišonas paieškose Pašušvio apylinkėse

dokumentas.jpg
Deja, užkastuose žemėje bidonuose, rasti partizanų dokumentai, dažniausiai atrodo taip


Surasti partizanų paslėptą archyvą – nelengvas ir ilgas darbas. Pirmiausia apie tai renkamos žinios, jos lyginamos ir sisteminamos. Paskui – paieška su metalo detektoriais konkrečioje nurodytoje vietovėje. Bidonuose surasti, daugiau kaip penkiasdešimt metų žemėje pragulėję partizanų dokumentai dažniausiai būna labai prastos būklės, juos būtina restauruoti. Dažniau randami partizanų asmeniniai ir buities daiktai, ginklų likučiai, šoviniai, gilzės. Visa tai perduodama Genocido aukų muziejui ir ten saugoma.


ISTORINIŲ FOTOGRAFIJŲ PAIEŠKA IR IDENTIFIKAVIMAS

partizanai.jpg


Dažnas Lietuvos partizaninių pokario kovų liudininkas turi išsaugojęs to meto fotografijų, kuriose įamžinti partizanų veidai, jų buitis. Vienas iš Gyvosios atminties programos uždavinių yra surasti tas fotografijas ir identifikuoti juose įamžintus Lietuvos laisvės kovotojus, kad kuo mažiau liktų įrašų “nežinomas partizanas”.

Vieni fotografijas mielai padovanoja, kitiems sunku išsiskirti su ilgus metus slėptomis ir saugotomis relikvijomis. Žmonėms, perdavusiems fotografijas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, padaromi kokybiški tų fotografijų kopijų albumai. 

Ponia Zofija Morkūnaitė-Karaliūnienė iš Taujėnų perdavė daugiau kaip šešiasdešimt tokių fotografijų, turinčių unikalią istoriją. 1952 m., žuvus broliui Kostui Morkūnui-Nemunui – vienam paskutiniųjų Taujėnų apylinkių partizanų, – Morkūnų šeima, rėmusi ir slėpusi partizanus, buvo ištremta į Sibirą. Ponia Zofija nesunaikino turėtų partizanų nuotraukų, kaip daug kas pasielgdavo, iškilus pavojui, bet įsiuvo jas į pagalvėlę ir taip išsaugojo ilgus tremties ir sovietinės okupacijos metus.

Perduodant nuotraukas LGGRT centrui, susirinko partizanų giminaičiai bei draugai ir įvardijo fotografijose įamžintus Vyčio apygardos, Taujėnų apylinkių partizanus. Buvo padėtas dar vienas taškas tyrinėjant partizaninių kovų istoriją.


Turintiems žinių apie partizanų archyvų, ginklų užkasimo vietas, senąsias partizanų fotografijas, kreiptis į LGGRT centro Memorialinio departamento Atminimo programų skyriaus vyriausiąjį specialistą Dalių Žygelį, tel.: 266 32 78 ir 231 41 48, el. paštas dalius.zygelis@genocid.lt