2014 Balandžio 19 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. kodas 191428780. tel. (8~5) 231 41 39, faks. (8~5) 279 10 33
Versija spausdinimui
Pro memoria

IN MEMORIAM

Viktoras Šniuolis
(1925 11 08 - 2011 12 08)



2011 m. gruodžio 8 d., eidamas 87-uosius metus, mirė buvęs partizanas, dimisijos majoras, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Viktoras Šniuolis.

Viktoras Šniuolis gimė 1925 m. lapkričio 8 d. Radviliškio r. Miežaičių k. Jau vokiečių okupacijos metais Šniuolių namuose burdavosi patriotiškai nusiteikęs jaunimas. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, visa šeima įsitraukė į partizaninį pasipriešinimą, rėmė partizanus, buvo jų ryšininkai. Broliai Vytautas ir Viktoras tapo partizanais.

Viktoras Šniuolis-Vytvytis nuo 1947 m. buvo Prisikėlimo apygardos vado Leono Grigonio-Užpalio adjutantu. Dalyvavo organizuojant Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą 1949 m. vasario mėn. Balandiškių k. ir Minaičių k. buvusiuose bunkeriuose – rūpinosi suvažiavimo dalyvių apsauga ir aprūpinimu. Tais pačiais metais paskirtas Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Visuomeninės dalies viršininko Juozo Šibailos-Merainio adjutantu. 1950 m. suteiktas partizanų leitenanto laipsnis. Nuo 1952 m. rudens vadovavo Povilo Lukšio rinktinei.

Už narsą, pogrindžio spaudos rengimą ir platinimą ne kartą buvo partizanų apdovanotas: 1949 m. – Laisvės Kovos 3-iojo laipsnio Kryžiumi su kardais, 1950 m. – Laisvės Kovos 2-ojo laipsnio Kryžiumi su kardais, 1952 m. – 2 rūšies Laisvės Kovos 3-iojo laipsnio Kryžiumi ir Laisvės Kovos Kryžiaus medaliu.

1953 m. kovo 13 d. prie Šiluvos (Raseinių r.) Povilo Lukšio rinktinės vadas Viktoras Šniuolis pateko į nelaisvę. Buvo nuteistas 25 metams lagerio, bet dėl palaužtos sveikatos paleistas anksčiau laiko. Grįžęs į Lietuvą gyveno Šiauliuose, dirbo konditerijos fabriko „Rūta“ taros remonto ceche, vėliau – dviračių gamykloje. Su žmona, partizanų ryšininke, politine kaline Janina Bityte (1930–1987) užaugino dukrą Rūtą ir sūnų Vytenį.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Viktorui Šniuoliui suteiktas dimisijos majoro laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 2002 m. sausio 16 d. dekretu jis apdovanotas Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, 2003 m. vasario 10 d. – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Gruodžio 13 d. velionis amžinojo poilsio atgulė Šiaulių Ginkūnų kapinėse.

 



Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

 
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”