2020 m. lapkričio 26 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Atmintinos datos ir sukaktys 2020 m.

Sausis

– Prieš 90 metų, 1930 m. sausio 1 d., Vilkaviškio aps. Žaliosios vls. Šūklių k. gimė neginkluotosios rezistencijos dalyvis, pogrindžio leidinio „Perspektyvos“ bendradarbis ir buvęs politinis kalinys Gintautas Vincas Iešmantas (mirė 2016 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje).

– Prieš 100 metų, 1920 m. sausio 2 d., Rokiškio aps. Rokiškio m. gimė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, LLKS Tarybos narys, Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities štabo viršininkas, kapitonas Vytautas Gužas-Galiandra, Mindaugas, Kardas (žuvo 1949 m. birželio 11 d. Tauragės aps. Skaudvilės vls. Kavadonių k.).

– Prieš 100 metų, 1920 m. sausio 10 d., Ukmergės aps. Ukmergės vls. Žeimių k. gimė Vyčio apygardos Panevėžio rinktinės ir rajono vadas Antanas Stimburys-Tankistas (žuvo 1948 m. lapkričio 13 d. Ukmergės aps. Deltuvos vls. Kaušų k.).

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo.

– Prieš 70 metų, 1950 m. sausio 20 d., Kuršėnų aps. ir vls. Repšių k. žuvo Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės vadas Kajetonas Matijošaitis-Vaidila.

Sausio 27-oji – Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. 1945 m. sausio 27 d. Lenkijoje buvo išlaisvinta Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla.

– Prieš 100 metų, 1920 m. sausio 28 d., Biržų aps. Vabalninko vls. Gataučių k. gimė literatūros kritikas, poetas, Vytauto Šato būrio partizanas Mamertas Indriliūnas (žuvo 1945 m. vasario 21 d. Biržų aps. Krinčino vls. Leliškių k.).


Vasaris

– Prieš 100 metų, 1920 m. vasario 2 d., Naugarduko vaivadijoje Rodūnios vls. Pelesos k. (tuometinė Lenkija) gimė partizanų rėmėja, kovotoja už Baltarusijos lietuvių teises, lietuvių kalbos, kultūros ir švietimo puoselėtoja Marija Kruopienė (mirė 2003 m. liepos 29 d. Vilniaus r. Trakų Vokėje).

Prieš 70 metų, 1950 m. vasario 9 d., Vilkaviškio aps. Gižų vls. Vižaidų k. žuvo Tauro apygardos štabo pareigūnas ir Vytauto rinktinės vadas, vienas pirmųjų partizanų vadų ir apygardos kūrėjų Vitalius Gavėnas-Vampyras, jo adjutantas Stasys Ališauskas-Kalinys ir rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Albinas Švedas-Radastas.

– Prieš 120 metų, 1900 m. vasario 10 d., Marijampolės aps. Padovinio vls. Geležinių k. gimė LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadas mjr. Sergijus Staniškis-Antanaitis, Litas, Viltis (žuvo 1953 m. vasario 3 d. Prienų r. miške).

– Prieš 90 metų, 1930 m. vasario 11 d., Raseinių aps. Jurbarko vls. Paantvardžio k. gimė paskutinis Kęstučio apygardos vadas Jonas Algirdas Vilčinskas-Algirdas (žuvo 1953 m. rugsėjo 19 d. naktį netoli Raseinių r. Antanavos k.).

Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 1949 m. vasario 16 d. Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Minaičių k. (dabar – Radviliškio r. Grinkiškio apylinkės sen. Minaičių k.) Miknių sodyboje Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje paskelbta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaracija – konstitucinės reikšmės dokumentas, liudijantis Lietuvos valstybės tęstinumą okupacijos sąlygomis.

– Prieš 40 metų, 1980 m. vasario 17 d., Kaune mirė kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui ir tikinčiųjų teisių sąjūdžio dalyvis Virgilijus Jaugelis.

– Prieš 30 metų, 1990 m. vasario 23 d., Vilniuje mirė neginkluotosios rezistencijos dalyvis, pogrindžio leidinio „Alma mater“ leidėjas, „Perspektyvų“ bendradarbis, buvęs politinis kalinys Povilas Pečeliūnas.


Kovas

– Prieš 100 metų, 1920 m. kovo 3 d., Šiaulių aps. Kruopių vls. Padarbių k. gimė paskutinis Prisikėlimo apygardos Kun. Žvelgaičio rinktinės vadas, vienas paskutinių Prisikėlimo apygardos partizanų, spaudos redaktorius Steponas Erstikis-Patašonas (žuvo 1959 (1960) m. (?).

Prieš 70 metų, 1950 m. kovo 3 d., Tauragės aps. Tauragės vls. Ceikiškių k. žuvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės vadas Vladas Gudavičius-Vaišnora ir štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Antanas Kundrotas-Skaistgiris, sodybos šeimininko duktė ryšininkė Danutė Knatauskaitė.

Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Prieš 30 metų, 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Nepriklausomos valstybės atstatymo aktą.


Balandis

– Prieš 90 metų, 1930 m. balandžio 9 d., Šakių aps. Griškabūdžio mstl. gimė prieš sovietų santvarką kovojęs pasipriešinimo akcijų dalyvis, 1970 m. pabėgęs į Vakarus, politinis kalinys Simas Kudirka.

Balandžio 11-oji – Tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena. 1945 m. balandžio 11 d. buvo išlaisvinti Buchenvaldo kaliniai Vokietijoje.

– Prieš 70 metų, 1950 m. balandžio 12 d., Utenos aps. Leliūnų vls. Balteniškių k. išduotas žuvo Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities Visuomeninio skyriaus viršininkas, „Aukštaičių kovos“ laikraščio redaktorius Bronislovas Kazickas-Vakaris.

– Prieš 100 metų, 1920 m. balandžio 24 d., Panevėžio aps. Raguvos vls. Sodeliškių k. Girelės vnk. gimė Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės vadas Antanas Vaičikonis-Šermukšnis.

– Prieš 30 metų, 1990 m. balandžio 26 d., protestuodamas prieš Sovietų Sąjungos vykdomą Lietuvos ekonominę blokadą, Maskvoje susidegino Stanislovas Žemaitis.


Gegužė

Prieš 70 metų, 1950 m. gegužės 2 d., Kelmės aps. Karklėnų vls. Žukaučiznos k. apylinkėse žuvo Žemaičių apygardos l. e. Vytenio rinktinės vado pareigas, Dubysos tėvūnijos vadas Liudvikas Lukauskas-Jurginas ir Dubysos tėvūnijos štabo Operatyvinio skyriaus viršininkas Jonas Zelba-Šermukšnis.

Gegužės 8-oji – Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena. 1945 m. gegužės 8 d. Vokietija kapituliavo prieš antihitlerinę koaliciją.

– Prieš 100 metų, 1920 m. gegužės 12 d., Utenos aps. Vyžuonų vls. Kunigiškių k. gimė Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas Jonas Markūnas-Šiaurys (žuvo 1949 m. rugsėjo 28 d. Utenos aps. Alantos vls. Papiškių k. apylinkėse).

Gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d. Kaune, protestuodamas prieš sovietų santvarką, susidegino Romas Kalanta.

– Prieš 90 metų, 1930 m. gegužės 16 d., Vilkaviškio aps. Keturvalakių vls. Karklinių k. gimė pogrindžio spaudos leidėjas, politinis kalinys, nelegalaus leidinio „Laisvės šauklys“ iniciatorius ir leidėjas, Laisvosios Europos radijo lietuvių redakcijos darbuotojas Kęstutis Jokubynas (mirė 2016 m. spalio 6 d. Vilniuje).

Trečiasis gegužės sekmadienis (šiemet – gegužės 17 d.) – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena.

– Prieš 70 metų, 1950 m. gegužės 22 d., Telšių aps. ir vls. Jomantų miške žuvo Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės vadas Kazys Andruška-Kerštas.

– Prieš 120 metų, 1900 m. gegužės 29 d., Biržų aps. Vabalninko vls. Žadeikių k. gimė vienas iš pogrindinės „Kęstučio“ organizacijos vadovų Bronius Vaivada (sušaudytas 1946 m. birželio 7 d. Vilniuje).

– Prieš 70 metų, 1950 m. gegužės 30 d., Vilniuje susprogdintas architekto Antano Vivulskio Trijų Kryžių paminklas (atstatytas 1989 m. birželio 14 d.).


Birželis

Prieš 70 metų, 1950 m. birželio 3 d., Kretingos aps. Darbėnų vls. Nausėdų apylinkių miške žuvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadas Juozapas Paulauskas-Bočius, rinktinės štabo viršininkas Kazimieras Martinkus-Saga ir trys jų bendražygiai.

– Prieš 70 metų, 1950 m. birželio 11 d., Klaipėdoje gimė neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, Lietuvos laisvės lygos narys Algimantas Andreika (mirė 2000 m. gegužės 20 d. Vilniuje).

– Prieš 20 metų, 2000 m. birželio 12–14 d., Vilniuje vyko Komunizmo nusikaltimų įvertinimo kongresas. Jo metu buvo įsteigtas tarptautinis visuomeninis tribunolas, kurio tikslas išnagrinėti komunizmo laikotarpiu vykdytus nusikaltimus žmoniškumui, nubausti jų organizatorius, pasmerkti komunizmą.

– Prieš 80 metų, 1940 m. birželio 15 d., Alytaus aps. Varėnos vls. Ūtos k. žuvo Pasienio policijos Alytaus baro 6-ojo rajono Ūtos sargybos viršininkas vyr. policininkas Aleksandras Barauskas.

Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14 d. prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas (ištremta apie 18 tūkst. žmonių).

Birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena. Prieš 80 metų, 1940 m. birželio 15 d., Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą.

Prieš 70 metų, 1950 m. birželio 16 d., Tauragės aps. Gaurės vls. apylinkių Sakalinės miške žuvo 11 Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Visvydo tėvūnijos partizanų.

Prieš 70 metų, 1950 m. birželio 16-osios naktį, Joniškio aps. Skaistgirio vls. Bilžių k. apylinkėse žuvo Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės vadas Petras Ulčinas-Uošvis.

– Prieš 140 metų, 1880 m. birželio 22 d., Rokiškio aps. Panemunio vls. Kuodiškių k. gimė 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, tarpukario Lietuvos Respublikos politikas ir buvęs politinės kalinys kun. Vladas Mironas (mirė 1953 m. vasario 17 (18) d. Vladimiro kalėjime (Rusija).

Prieš 70 metų, 1950 m. naktį iš birželio 22 į 23 d., Vilkaviškio r. Žiūrių-Gudelių k. apylinkėse išduoti žuvo Tauro apygardos štabo narys Juozas Tamaliūnas-Stumbras, Vytauto rinktinės vadas Anzelmas Algimantas Matūnas-Neptūnas ir trys jų bendražygiai.

Birželio 23-ioji – Birželio sukilimo diena. 1941 m. birželio 22–28 d. vyko Birželio sukilimas.

Prieš 70 metų, 1950 m. birželio 24 d., Žaliamiškio miške, prie Lazdijų aps. Leipalingio vls. ir Varėnos aps. Merkinės vls. ribos Vilkiautinio (kitais duomenimis – Karalinavos) k., žuvo Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, jo adjutantas ir apygardos laikraščio redaktorius Augustas Andrius Babrauskas-Radvila, Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos vadas Antanas Vailionis-Špokas ir partizanas Anastazas Kaknevičius-Švidrys.


Liepa

Prieš 70 metų, 1950 m. liepos 5 d., Panevėžio r. Vadoklių apyl. Girelės (Kačmiškio) miške įrengtame bunkeryje žuvo Vyčio apygardos vadas Alfonsas Smetona-Žygaudas, apygardos štabo Organizacinio skyriaus viršininkas Alfonsas Gritėnas-Skalikas ir apygardos štabo sekretorė Bronė Tarutytė-Berniukas.

– Prieš 70 metų, 1950 m. liepos 21 d., Kaune nugriautas skulptoriaus Juozo Zikaro paminklas „Laisvė“ (atstatytas 1989 m. vasario 16 d.).

Prieš 70 metų, 1950 m. liepos 22 d., ties Ariogalos ir Vilkijos r. riba, Lęsčių k. apylinkėse, Daugėliškių miško bunkeryje žuvo LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo narys Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis, Prisikėlimo apygardos būrio vadas Aleksandras Petras Meškauskis-Alytis ir trys jų bendražygiai.

– Prieš 70 metų, 1950 m. liepos 28 d., Kaune gimė kraštotyrininkas, politinis kalinys, pogrindžio organizacijos veikėjas, nelegalios literatūros daugintojas ir platintojas Šarūnas Žukauskas (mirė 1983 m. gruodžio 14 d. Vilniuje).

Prieš 70 metų, 1950 m. liepos 30 d., Biržų r. Obelaukio apyl. Medžvalakių k. žuvo Dariaus ir Girėno rinktinės vadas Petras Tupėnas-Ąžuolas ir partizanas Jonas Jurėnas-Jurgenas.


Rugpjūtis

– Prieš 100 metų, 1920 m. rugpjūčio 1 d., Kauno aps. Čekiškės vls. Vencloviškių k. gimė Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas Karijotas (žuvo 1951 m. vasario 2 d. Šakių r. Endrikių k. apylinkėse).

Rugpjūčio 2-oji – Tarptautinė romų holokausto atminimo diena. 1944 m. rugpjūčio 2 d. buvo sunaikintas čigonų lageris Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje Lenkijoje. Nužudyta apie 3 tūkst. jame kalintų romų tautybės žmonių.

Prieš 70 metų, 1950 m. naktį iš rugpjūčio 18 į 19 d., Joniškio r. Daunoravos miške žuvo Prisikėlimo apygardos vado pavaduotojas ir Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės vadas Kazys Mikėnas-Gegužis, rinktinės štabo viršininkas Bonaventuras Leveika-Komaras, Partizano Tautvydo tėvūnijos vadas Jonas Kilčiauskas-Merkuras, tėvūnijos štabo viršininkas Karolis Galiauskas-Mėnulis ir Bendrojo skyriaus viršininkas Anicetas Lukšys-Polka.

– Prieš 100 metų, 1920 m. rugpjūčio 20 d., Trakų aps. Žaslių vls. Guronių k. gimė Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių gynėjas kardinolas Vincentas Sladkevičius (mirė 2000 m. gegužės 28 d. Kaune).

Rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyti SSRS ir Vokietijos sutarčių slaptieji protokolai nubrėžė Vidurio ir Rytų Europos valstybių padalijimo liniją. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis kartu su Estijos ir Latvijos liaudies frontais surengė „Baltijos kelio“ akciją, kurios metu 2 mln. žmonių, reikalaudami nepriklausomybės, susikibo į nenutrūkstamą grandinę nuo Vilniaus iki Talino.

– Prieš 80 metų, 1940 m. rugpjūčio 28 d., Vilniuje gimė poetas, filosofas ir neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo dalyvis Mindaugas Tomonis (žuvo 1975 m. lapkričio 5 d. Vilniuje).

Rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena. 1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos kariuomenė.


Rugsėjis

– Prieš 110 metų, 1910 m. rugsėjo 11 d., Rokiškio aps. Pandėlio vls. Gineišių k. gimė Dariaus ir Girėno rinktinės partizanų būrio vadas Albinas Tindžiulis-Dėdė (žuvo 1949 m. sausio 31 d. Kupiškio aps. Aukštupėnų vls. Ožkinių k.).

– Prieš 70 metų, 1950 m. rugsėjo 17 d., Ramygalos r. Likėnų (Naujasodės) k. žuvo Vyčio apygardos Briedžio rinktinės vadas Jonas Kalvaitis-Pažįstamas, jo adjutantas Antanas Valikonis-Slyvka ir partizanas Antanas Kadžys-Šešiapūdis.

– Prieš 100 metų, 1920 m. rugsėjo 20 d., Šakių aps. Lukšių vls. Lukšių k. gimė LLKS Tarybos narys, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, Tauro apygardos vadas Aleksandras Antanas Grybinas-Faustas (žuvo 1949 m. rugsėjo 28 d., Šakių aps. Jankų vls. Viliūšių k. apylinkių Šunkarių miške).

Rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena. 1943 m. rugsėjo 23 d. sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkst. Vilniaus geto kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2–3 tūkst.

– Prieš 70 metų, 1950 m. rugsėjo 27 d., Kazlų Rūdos r. Ardzijauskų k. žuvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas ltn. Feliksas Žindžius-Tigras.

Rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena. 1944 m. rugsėjo 28 d. KGB rūmuose Vilniuje buvo nužudytos pirmosios aukos. Jų palaikai užkasti buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje.


Spalis

Prieš 70 metų, 1950 m. spalio 1 d., Troškūnų r. Margavonės k. žuvo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės vadas Povilas Tunkevičius-Kostantas, keturi Lengvenio būrio partizanai ir du partizanų ryšininkai.

– Prieš 110 metų, 1910 m. spalio 6 d., Rokiškio aps. Panemunio vls. Pavyžuonių k. gimė Vyčio apygardos Panevėžio rinktinės vadas Petras Blieka-Plerna, Bliekinis (žuvo 1947 m. lapkričio 13 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Jotainėlių k.).

– Prieš 20 metų, 2000 m. spalio 6 d., Šiauliuose mirė pogrindinės organizacijos narė, antisovietinės spaudos rengėja ir platintoja, politinė kalinė, ilgametė LGGRT centro darbuotoja Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė.

– Prieš 110 metų, 1910 m. spalio 8 d., Šiaulių aps. Stačiūnų vls. Šukionių k. gimė Lietuvos kariuomenės kapitonas, Lietuvių tautinės tarybos įkūrėjas Jonas Noreika-Generolas Vėtra (sušaudytas 1947 m. vasario 26 d. Vilniuje )

Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. 1944 m. spalio mėn. pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje pradėtas vykdyti gyventojų genocidas – per 300 tūkst. gyventojų nužudyta, 100 tūkst. ištremta.

Prieš 70 metų, 1950 m. spalio 15 d., Kretingos r. Žutautų ir Mikoliškių k. apylinkių miške buvo suimtas sunkiai sužeistas Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadas Juozas Jucys (Jucius)-Margis (nuo kautynėse patirtų žaizdų po kelių dienų mirė).

– Prieš 100 metų, 1920 m. spalio 20 d., Biržų aps. Pasvalio mstl. gimė 3-iosios LLA Šiaurės apygardos vadas Vladas Jozokas (Juozokas)-Petraitis (žuvo 1946 m. vasario 13 d. Panevėžio aps. Smilgių vls. Ažagų k.).

– Prieš 110 metų, 1910 m. spalio 26 d., Panevėžio aps. Vadoklių vls. Geležių k. gimė kunigas, aktyvus kovotojas už tikinčiųjų ir Bažnyčios teises, pogrindžio spaudos bendradarbis Jonas Buliauskas (mirė 1987 m. sausio 8 d. Pakruojo r. Linkuvos mstl.).

Prieš 70 metų, 1950 m. spalio 27–28 d., Kretingos r. Vaineikių miške žuvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadas Juozapas Katkus-Nikiforas ir du jo bendražygiai.


Lapkritis

– Prieš 110 metų, 1910 m. lapkričio 2 d., Seinų aps. Kučiūnų vls. Kalviškių k. gimė Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities vado pavaduotojas, LLKS) Tarybos prezidiumo narys Vincentas Žaliaduonis-Rokas, Dijakomas (žuvo 1952 m. kovo 27 d. Švenčionių r. Bujutiškės vnk.).

– Prieš 120 metų, 1900 m. lapkričio 12 d., Šiaulių aps. Pašvitinio vls. Bučiūnų k. gimė aviacijos kapitonas, pirmasis Tauro apygardos vadas Leonas Taunys-Kovas (sušaudytas 1946 m. lapkričio 26 d. Vilniuje).

– Prieš 80 metų, 1940 m. lapkričio 17 d., Berlyne (Vokietija) buvo įsteigta antisovietinio pasipriešinimo organizacija Lietuvių aktyvistų frontas (LAF).

– Prieš 100 metų, 1920 m. lapkričio 26 d., Raseinių aps. Šiluvos vls. Zbarų k. gimė Kęstučio apygardos vadas Povilas Morkūnas-Rimantas (žuvo 1953 m. birželio 19 d. Kelmės r. Plauginių k. apylinkių miške).


Gruodis

– Prieš 90 metų, 1930 m. gruodžio 4 d., Kėdainių aps. Šėtos mstl. gimė neginkluotosios rezistencijos dalyvis, pogrindinės spaustuvės „ab“ įkūrėjas Vytautas Andziulis (mirė 2018 m. kovo 16 d. Kaune).

– Prieš 100 metų, 1920 m. gruodžio 5 d., Švenčionių aps. Švenčionėlių vls. Kirtokų k. gimė ilgiausiai išsislapstęs Lietuvos partizanas Stanislovas Guiga-Tarzanas (mirė 1986 m. Švenčionių r. Činčikų k.).

– Prieš 110 metų, 1910 m. gruodžio 10 d., Marijampolės aps. Raudenio vls. Pakirsnių k. gimė Tauro apygardos Perkūno rinktinės vadas Vaclovas Navickas-Rytas (žuvo 1946 m. spalio 28 d. Lazdijų aps. Rudaminos vls. Paliūnų k.).



Šiais metais

– Prieš 110 metų, 1910 m. Panevėžio aps. Rozalimo vls. Maldžiūnų k. gimė Žaliosios rinktinės vadas Juozas Skačkauskas-Strausas (žuvo 1947 m. spalio 30-osios naktį Panevėžio aps. Šeduvos vls. Birutės k.).

– Prieš 100 metų, 1920 m., Kretingos aps. Kartenos vls. Dauginčių k. gimė Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadas Antanas Jonauskas-Genys (žuvo 1951 m. lapkričio 23 d. Kretingos r. Anužių k.).

– Prieš 100 metų, 1920 m., Telšių aps. Tverų vls. Skliausčių k. gimė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės vadas Liudas Rekašius-Vėtra (mirė 1952 m. gruodžio 23 d. Telšiuose).

– Prieš 40 metų, 1980-aisiais, į Vakarus pabėgo pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvis, vienas Lietuvos laisvės lygos įsteigimo bei 45 pabaltiečių memorandumo sukūrimo iniciatorių, pogrindinio leidinio „Vytis“ redaktorius Vladas Šakalys.




2019 m. atmintinos datos (archyvas)

2018 m. atmintinos datos (archyvas)

2017 m. atmintinos datos (archyvas)

2016 m. atmintinos datos (archyvas)

2015 m. atmintinos datos (archyvas)

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”