2021 m. vasario 28 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Atmintinos datos ir sukaktys 2021 m.

Sausis

 

Prieš 100 metų, 1921 m. sausio 8 d., Raseinių aps. Šimkaičių vls. Patolupio k. gimė pogrindžio spaustuvės steigėjas, pogrindinės kunigų seminarijos dėstytojas, tremtinys ir politinis kalinys Jonas Stašaitis (mirė 2012 m. birželio 30 d. Vilniuje).

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Prieš 30 metų, 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo.

Prieš 70 metų, 1951 m. sausio 14 d., Panemunio r. Ilgakiemio k. žuvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Jonas Pužas-Gintaras ir adjutantas Karolis Jazumas-Lokys.

Prieš 110 metų, 1911 m. sausio 15 d., Panevėžio aps. Pušaloto vls. Padliasio (Pagirių) dvare gimė Didžiosios Kovos apygardos vadas Jonas Misiūnas-Žaliasis Velnias (tikėtina, kad 1947 m. kovo 11 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime).

Prieš 100 metų, 1921 m. sausio 15 d., Šakių aps. Barzdų vls. Vėdarų k. gimė l. e. p. Tauro apygardos štabo viršininkas ir Žalgirio rinktinės vadas Vincas Strimas-Šturmas (žuvo 1948 m. balandžio 29 d. Šakių aps. Barzdų vls. Kulčikų k.).

Prieš 70 metų, 1951 m. sausio 27 d., Utenos r. Tauragnų apyl. Minčios girioje Utenykščio ežero pusiasalyje įrengtame Vytauto apygardos Lokio rinktinės štabo bunkeryje žuvo rinktinės vadas Pranas Račinskas-Žaibas ir jo adjutantas Simanas Puras-Švyturys.

Sausio 27-oji – Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. 1945 m. sausio 27 d. Lenkijoje buvo išlaisvinta Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla.

 

Vasaris

 

Prieš 70 metų, 1951 m. vasario 2 d., Šakių r. Endrikių k. apylinkėse žuvo Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas, Žalgirio rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Pranas Bastys-Dūmas, rinktinės Vasario 16-osios tėvūnijos vadas Pranas Rudmickas-Uosis ir du jų bendražygiai.

Prieš 70 metų, 1951 m. vasario 6 d., Veisiejų r. Bestraigiškės miške, Paserninkų k. apylinkėse žuvo Dainavos apygardos vado pavaduotojas žvalgybai ir Šarūno rinktinės vadas Juozas Jurelionis-Sakalas, Juozapavičiaus tėvūnijos 3-iojo būrio vadas Pranciškus Ajauskas-Vanagėlis, šio būrio 3-iojo skyriaus vadas Pranas Celevičius-Berželis ir keturi jų bendražygiai.

Prieš 70 metų, 1951 m. vasario 10 d., Varnių r. Čepaičių k. žuvo Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities vadas Vaclovas Ivanauskas-Henrikas, jo adjutantas Šarkauskas, srities štabo Organizacinio skyriaus viršininkas Stasys Gedvilas-Bedalis ir kaimo gyventojas Petras Mušinskas.

Prieš 90 metų, 1931 m. vasario 10 d., Panevėžio aps. Šimonių vls. Pelyšių k. gimė kovos už Bažnyčios ir tikinčiųjų teises sąjūdžio dalyvis, pogrindžio spaudos bendradarbis ir politinis kalinys, kunigas Jonas Kastytis Matulionis (mirė 2015 m. sausio 12 d. Kaune).

Prieš 70 metų, 1951 m. vasario 15 d., Jiezno r. Jaunionių k. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) štabo vadavietėje žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo Visuomeninės dalies viršininkas ir LLKS gynybos pajėgų štabo pareigūnas Konstantas Baliukevičius-Rainys, LLKS gynybos pajėgų štabo Ūkio skyriaus viršininkas Urbonas Dailidė-Tauras, Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas Motiejus Jaroševičius-Lakštingala ir sodybos šeimininkė, Margio tėvūnijos partizanė Marijona Taločkaitė-Genovaitė.

Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 1949 m. vasario 16 d. Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Minaičių k. (dabar – Radviliškio r. Grinkiškio apylinkės sen. Minaičių k.) Miknių sodyboje Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje paskelbta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaracija – konstitucinės reikšmės dokumentas, liudijantis Lietuvos valstybės tęstinumą okupacijos sąlygomis.

Prieš 130 metų, 1891 m. vasario 23 d., Marijampolės aps. Kalvarijos vls. Kušliškių k. gimė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, VI ministrų kabineto užsienio reikalų ministras, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Italijoje ir Prancūzijoje Petras Klimas (mirė 1969 m. sausio 16 d. Kaune).

 

Kovas

 

Prieš 70 metų, 1951 m. kovo 9 d., Panevėžio r. Narbutų k. buvo nužudytas partizanas Antanas Vaičikonis-Šermukšnis (iki 1950 m. rugpjūčio mėn. ėjęs Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės vado pareigas).

Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Nepriklausomos valstybės atstatymo aktą.

Prieš 70 metų, 1951 m. kovo 14 d., Ramygalos r. Glitėnų k. apylinkėse žuvo Vyčio apygardos Gedimino rinktinės vadas Jonas Viapštas (Vepštas)-Paukštelis, jo adjutantas Kazys Gvergždys-Klajūnas ir šeši jų bendražygiai.

Prieš 70 metų, 1951 m. kovo 19 d., Švenčionėlių r. Kiauneliškio geležinkelio stoties ir Pagaigalės k. apylinkėse, Labanoro girioje, žuvo Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities ir Vytauto apygardos štabo viršininkas, apygardos laikraščio „Aukštaičių kova“ redaktorius Vytautas Valentinas Pakštas-Vaidotas, srities štabo adjutantas ir apygardos štabo viršininko pavaduotojas Steponas Satkevičius-Gintvytis, štabo Visuomeninio skyriaus viršininkas Antanas Bulka-Dainius ir Organizacinio skyriaus viršininkas Jurgis Trinkūnas-Dagius, Liūto rinktinės Perlo-Bazalto rajono vadas Stasys Juodis-Čižikas, Dūdelė, rajono štabo viršininkas Balys Graužinis-Uosis, Vilkas, Organizacinio skyriaus viršininkas Steponas Jakučionis-Aušra, Lokio rinktinės Laisvės kuopos būrio vadas Juozas Kušeliauskas-Putinas, partizanė Stasė Daškevičiūtė-Žiedas ir V. Pakšto žmona, partizanų ryšininkė Natalija Deveikytė-Vaidilutė.

Prieš 70 metų, 1951 m. kovo 19 d., Skaudvilės r. Mažintų k. apylinkėse žuvo Kęstučio apygardos štabo narys Vladas Mišeikis-Tarzanas ir du jo bendražygiai.

Prieš 120 metų, 1901 m. kovo 9 d., Šakių aps. Griškabūdžio vls. Bažnytgirio k. gimė Lietuvos kariuomenės savanoris, girininkas, Miškų departamento vicedirektorius, XIX ministrų kabineto žemės ūkio ministras Juozas Skaisgiris (mirė 1977 m. sausio 25 d. Kaune).

 

Balandis

 

Prieš 90 metų, 1931 m. balandžio 1 d., Vilkaviškio aps. Paežerių vls. Opšrūtų k. gimė pogrindžio spaudos bendradarbė ir platintoja, buvusi tremtinė Marija Montvilaitė (mirė 2011 m. sausio 12 d. Kaune).

Prieš 70 metų, 1951 m. naktį į balandžio 4 d., Pakruojo r. Žiurkių ir Moniūnų k. apylinkėse žuvo Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės vadas Jonas Januševičius-Vilkas, 1-ojo rajono (tėvūnijos) vadas Lionginas Činga ir 2-ojo rajono (tėvūnijos) vadas Ignas Gasiūnas.

Prieš 70 metų, 1951 m. balandžio 6 d., Utenos r. Aknystėlių k. žuvo Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas Antanas Lapienis-Pimpys, Rambyno rajono vadas Teofilis Limba-Sakalas, Deimantas ir partizanas Jonas Tyla-Vaišvila.

Balandžio 11-oji – Tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena. 1945 m. balandžio 11 d. buvo išlaisvinti Buchenvaldo kaliniai Vokietijoje.

Prieš 70 metų, 1951 m. balandžio 11 d., Utenos r. Strazdų k. žuvo Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities ir Vytauto apygardos vado pavaduotojas, Lokio rinktinės vadas Balys Vaičėnas-Pavasaris, Liubartas, Lokio rinktinės Rikiuotės skyriaus viršininkas ir Šventosios rajono vadas Vladas Juozapavičius-Šarūnas, Papartis, Šventosios rajono štabo narys, Laisvės kuopos vado pavaduotojas Juozas Sidaravičius-Sakalas, Erškėčio kuopos vadas Jonas Čičelis-Tėvas, Erškėčio kuopos būrio vadas Jeronimas Bulka-Titnagas, Džiugo rajono vadas Alfredas Garnelis-Čigonas, Džiugo rajono štabo viršininkas Vytautas Matas Dručkus-Šernas ir Juozo Čibiro šeimos nariai.

Prieš 80 metų, 1941 m. balandžio 13 d., Zarasų aps. Degučių vls. Mikališkio k. gimė antisovietinių akcijų dalyvis, pogrindžio spaudos platintojas, muzikas, vargonininkas ir vargonų meistras, politinis kalinys Alvydas Šeduikis (mirė 1987 m. sausio 24 d. Palangoje).

Prieš 70 metų, 1951 m. balandžio 14 d., Anykščių r. Niūronių k. žuvo Vytauto apygardos štabo narys ir Liūto rinktinės Deimanto rajono vadas Antanas Bagočiūnas-Dūmas, rajono štabo Organizacinio skyriaus viršininkas Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas ir penki jų bendražygiai.

Prieš 100 metų, 1921 m. balandžio 25 d., Ukmergės aps. Pagirių vls. Kuronių k. gimė pasipriešinimo nacių ir sovietų okupacijoms dalyvis, pogrindžio spaudos bendradarbis ir politinis kalinys Liudas Dambrauskas (mirė 2003 m. lapkričio 11 d. Kaune).

Prieš 100 metų, 1921 m. balandžio 27 d., Vilkmergės (Ukmergės) aps. Siesikų vls. Gružų k. gimė Vyčio apygardos vado pavaduotojas Juozas Survila-Šarūnas (žuvo 1947 m. kovo 9 d., Ukmergės aps. Taujėnų vls. Baravykų k.).

Prieš 70 metų, 1951 m. balandžio 29 d., Ramygalos r. Steponavos k. apylinkių miške žuvo Vyčio apygardos vadas Mykolas Šemežys-Putinas.

 

Gegužė

 

Prieš 100 metų, 1921 m. gegužės 1 d., Utenos aps. Tauragnų vls. Linkų k. gimė Vytauto apygardos vadas Bronislovas Zinkevičius-Skudutis, Granitas, Algimantas, Artojas (žuvo 1946 m. spalio 11 d. Švenčionių aps. Saldutiškio vls. Sūdalaukio k.).

Gegužės 8-oji – Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena. 1945 m. gegužės 8 d. Vokietija kapituliavo prieš antihitlerinę koaliciją.

Gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d. Kaune, protestuodamas prieš sovietų santvarką, susidegino Romas Kalanta.

Trečiasis gegužės sekmadienis (gegužės 16 d.) – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena.

Prieš 30 metų, 1991 m. gegužės 19 d., Šalčininkų užkardos Krakūnų poste nušautas pasienio tarnybos darbuotojas Gintaras Žagunis.

Prieš 70 metų, 1951 m. gegužės 20 d., Panemunės r. Altoniškių k. apylinkių miške žuvo Tauro apygardos štabo Visuomeninės dalies viršininkas Juozas Totoraitis-Čigonas ir trys jo bendražygiai.

Prieš 70 metų, 1951 m. gegužės 23 d., Alytaus r. Punios šile žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo narys, Dzūkų rinktinės vadas Vincas Ambrazevičius-Balandis, rinktinės štabo narys Vincentas Vytautas Valiūnas-Savanoris, Margio tėvūnijos vadas Romualdas Sadauskas-Ramunis ir partizanas Vytautas Ražanskas-Bičiulis.

Prieš 110 metų, 1911 m. gegužės 28 d., Rokiškio aps. Pagojės k. gimė būsimasis Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės partizanas Petras Vizbaras-Vapsva (1953 m. liepos 22 d. tardymo metu iššoko pro KGB rūmų trečiojo aukšto langą ir žuvo).

 

Birželis

 

Birželio 3-ioji – Sąjūdžio diena. 1988 m. birželio 3 d. buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis.

Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena. Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 14 d., prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas (ištremta apie 18 tūkst. žmonių).

Birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena. 1940 m. birželio 15 d., Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą.

Prieš 70 metų, 1951 m. birželio 16 d., Šakių r. Meškeliūnų k. žuvo Tauro apygardos Visuomeninės dalies viršininkas Pranas Runas-Daugirdas.

Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 22 d., prasidėjo Vokietijos ir SSRS karas ir nacių okupacija Lietuvoje.

Birželio 23-ioji – Birželio sukilimo diena. Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 22–28 d., vyko Birželio sukilimas.

Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 24–26 d., vyko masinės civilių Lietuvos gyventojų žudynės (naktį iš birželio 24-osios į 25 d. Rainių miškelyje sadistiškai nukankinti 75 Telšių kalėjimo kaliniai; birželio 25 d. prie Panevėžio cukraus fabriko nužudyta 19 politinių kalinių; naktį iš birželio 25-osios į 26 d. Panevėžyje sadistiškai nukankinti septyni medikai; birželio 26 d. Pravieniškių lageryje nužudyta 230 kalinių, kalėjimo prižiūrėtojai ir jų šeimų nariai). Besitraukiantys NKVD ir Raudonosios armijos daliniai pirmosiomis karo dienomis nužudė apie 1,1 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 24 d., Minsko (Baltarusija) kalėjime sušaudytas Lietuvos kariuomenės pulkininkas, Lietuvos kriminalinės policijos valdybos direktorius, XV ir XVI ministrų kabineto vidaus reikalų ministras Steponas Rusteika.

Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 26 d., Polocko r. (Baltarusija) prie Bigosovo geležinkelio stoties sušaudytas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Steigiamojo Seimo narys, VI ministrų kabineto švietimo ministras, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras JAV, Latvijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, XX ir XXI ministrų kabineto Ministro Pirmininko pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus krašte Kazys Bizauskas.

Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 26–27 d., įvykdytos masinės politinių kalinių, tarp kurių buvo ir lietuvių, žudynės Červenėje (Baltarusija). Jose sušaudytas ir Lietuvos kariuomenės pulkininkas, Lietuvos karo atašė Čekoslovakijoje ir Pabaltijo valstybėse, XV ministrų kabineto krašto apsaugos ministras Balys Giedraitis.

 

Liepa

 

Prieš 80 metų, 1941 m. liepos mėn., prasidėjo Lietuvos žydų genocidas (holokaustas), kurio metu nužudyta beveik 200 tūkst. žydų.

Prieš 80 metų, 1941 m. liepos 12 d., Maskvoje (Rusija) sušaudytas Valstybės saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis.

Prieš 80 metų, 1941 m. liepos 30 d., Maskvos (Rusija) Butyrkų kalėjime sušaudyti Lietuvos kariuomenės atsargos brigados generolas, Ketvirtojo Seimo narys, XVII ministrų kabineto vidaus reikalų ministras Julius Čaplikas, Lietuvos kariuomenės generolas, ypatingųjų reikalų karininkas prie Krašto apsaugos ministerijos ir karo atašė Maskvoje, XX ir XXI ministrų kabineto vidaus reikalų ministras Kazimieras Skučas, teisininkas, Steigiamojo Seimo narys, XX ir XXI ministrų kabineto teisingumo ministras Antanas Tamošaitis.

Prieš 30 metų, 1991 m. liepos 31 d., Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministerijos ypatingosios paskirties milicijos būrys (OMON) Medininkų pasienio punkte nužudė septynis Lietuvos muitinės, policijos ir pasienio pareigūnus. Išgyveno tik sunkiai sužeistas muitinės pareigūnas Tomas Šernas.

 

Rugpjūtis

 

Prieš 80 metų, 1941 m. rugpjūčio 1 d., Kėdainių aps. Kėdainių vls. Zubieliškių k. gimė pogrindžio spaudos platintojas, politinis kalinys, darbininkų teisių gynėjas, Lietuvos darbininkų sąjungos vienas steigėjų Stanislovas Jakas (mirė 1998 m. birželio 6 d. Vilniuje).

Rugpjūčio 2-oji – Tarptautinė romų holokausto atminimo diena. 1944 m. rugpjūčio 2 d. buvo sunaikintas čigonų lageris Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje Lenkijoje. Nužudyta apie 3 tūkst. jame kalintų romų tautybės žmonių.

Prieš 100 metų, 1921 m. rugpjūčio 4 d., Marijampolės aps. Veiverių vls. Juodbūdžio k. gimė LLKS Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo žvalgybos skyriaus viršininkas, knygos „Partizanai už geležinės uždangos“ autorius Juozas Albinas Lukša-Skirmantas (žuvo 1951 m. rugsėjo 4 d. Kauno r. Pabartupio k. apylinkių miške).

Prieš 30 metų, 1991 m. rugpjūčio 21 d., į Lietuvos karių saugomą teritoriją prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų įsiveržus sovietinės armijos kariams, žuvo Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas.

Prieš 120 metų, 1901 m. rugpjūčio 21 d., Zarasų aps. Rimšės vls. Antalgės k. gimė Lietuvos kariuomenės savanoris, žurnalistas, Lietuvos šaulių sąjungos leidinio „Trimitas“ vyriausiasis redaktorius, visuomenės veikėjas Jonas Kalnėnas (1942 m. lapkričio 4 d. sušaudytas Sverdlovsko sr. (Rusija) NKVD valdybos vidaus kalėjime).

Prieš 30 metų, 1991 m. rugpjūčio 22 d., žlugo Maskvoje kilęs pučas. Po jo Lietuvą pripažino Rusijos Federacija ir daugelis pasaulio valstybių.

Rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. 1939 m. rugpjūčio 23 d. buvo pasirašyti SSRS ir Vokietijos sutarčių slaptieji protokolai, kurie nubrėžė Vidurio ir Rytų Europos valstybių padalijimo liniją. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis kartu su Estijos ir Latvijos liaudies frontais surengė Baltijos kelio akciją, kurios metu 2 mln. žmonių, reikalaudami nepriklausomybės, susikibo į nenutrūkstamą grandinę nuo Vilniaus iki Talino.

Prieš 80 metų, 1941 m. rugpjūčio 25 d., Sverdlovsko sr. (Rusija) NKVD valdybos vidaus kalėjime sušaudytas gydytojas, Steigiamojo, Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo Seimo narys, XI, XII ir XXI ministrų kabineto švietimo ministras Kazimieras Jokantas.

Prieš 70 metų, 1951 m. rugpjūčio 29 d., Telšių r. Laukstėnų miške žuvo Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės vadas Ignacas (Ignas) Čėsna-Vitolis, rinktinės Karo lauko teismo pirmininkas, Administracinio ir ūkio skyriaus viršininkas Petras Lileikis-Žuvelė, Girėnas, rinktinės štabo viršininkas Alfonsas Venckus-Dėdė, Karuža, štabo narys Pranukas (slapyv.) ir štabo partizanas Antanas Žimkus.

Rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena. 1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos kariuomenė.

 

Rugsėjis

 

Prieš 100 metų, 1921 m. rugsėjo 3 d., Kėdainių aps. Pašušvio vls. Minaičių k. gimė pogrindžio leidinio „Rūpintojėlis“ redaktorė ir leidėja, vienuolė pranciškonė Ada Benvenuta Urbonaitė (mirė 2009 m. gegužės 26 d. Kaune).

Prieš 70 metų, 1951 m. rugsėjo 4 d., Kauno r. Pabartupio k. apylinkių miške žuvo LLKS Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo žvalgybos skyriaus viršininkas, knygos „Partizanai už geležinės uždangos“ autorius Juozas Albinas Lukša-Skirmantas.

Prieš 110 metų, 1911 m. rugsėjo 9 d., Telšių aps. Varnių vls. Gatautiškės k. gimė Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas-Žemaitis, Etmonas (žuvo 1953 m. rugpjūčio 23 d. Varnių r. Reistrų k. prie Sietuvos upelio netoli Lūksto ežero).

Rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena. 1943 m. rugsėjo 23 d. sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkst. Vilniaus geto kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2–3 tūkst.

Prieš 70 metų, 1951 m. rugsėjo 26 d., Molėtų r. Ažumakių miške žuvo Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės vadas Kazys Puodžiūnas-Titnagas, kuopos vadas Pranas Kiaušinis-Kiaunė, grupės vadas Rapolas Purlys-Slapūnas ir partizanas Vincas Miškinis-Vienuolis.

Prieš 70 metų, 1951 m. rugsėjo 27 d., Veisiejų r. Bestraigiškės miške žuvo Dainavos apygardos vadas ir Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vado pavaduotojas Juozas Gegužis-Diemedis, jo pavaduotojas ir Šarūno rinktinės vadas Bronius Šalaševičius-Žilvitis ir keturi jų bendražygiai.

Rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena. 1944 m. rugsėjo 28 d. KGB rūmuose Vilniuje buvo nužudytos pirmosios aukos. Jų palaikai užkasti buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje.

 

Spalis

 

Prieš 70 metų, 1951 m. spalio 2 d., prasidėjo vienas didžiųjų Lietuvos gyventojų trėmimų, kodiniu pavadinimu „Ruduo“ (ištremta apie 17 tūkst. žmonių).

Prieš 110 metų, 1911 m. spalio 2 d., Šiaulių aps. Kruopių vls. Pagervių k. gimė Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės vadas Pranas Muningis-Žvelgaitis (sunkiai sužeistas 1949 m. rugpjūčio 27 d. Joniškio aps. Skaistgirio vls. Jurdaičių miške po kelių dienų nusišovė).

Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. 1944 m. spalio mėn. pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje pradėtas vykdyti gyventojų genocidas – per 300 tūkst. gyventojų nužudyta, 100 tūkst. ištremta.

Prieš 110 metų, 1911 m. spalio 18 d., Gervėčių parapijos Miciūnų k. (dabartinė Baltarusija) gimė „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ rėmėjas, vyskupas (vėliau – arkivyskupas) tremtinys Julijonas Steponavičius (mirė 1991 m. birželio 18 d. Vilniuje).

Prieš 70 metų, 1951 m. spalio 19 d., Simno r. Barkūniškio k. žuvo Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas Jonas Kučinskas-Spyruoklis ir trys jo bendražygiai.

Prieš 140 metų, 1881 m. spalio 28 d., Suvalkų gubernijos Vištyčio mstl. gimė Tauro apygardos štabo narys, Lietuvos išlaisvinimo komiteto steigėjas ir pirmininkas plk. Liudvikas Butkevičius-Luobas (mirė 1963 m. spalio 25 d. Kaune).

Prieš 80 metų, 1941 m. spalio 29 d., Kauno IX forte įvyko nacių okupacijos laikotarpiu didžiausios žydų žudynės Lietuvoje (nužudyta 9200 žmonių).

Prieš 90 metų, 1931 m. spalio 29 d., Šiaulių aps. Kurtuvėnų vls. Pašvinės k. gimė pogrindžio spaudos platintoja, Eucharistijos bičiulių sąjūdžio iniciatorė, kalinta už religinių eisenų organizavimą, Eucharistinės Jėzaus seserų kongregacijos vienuolė Jadvyga Gema Stanelytė.

 

Lapkritis

 

Prieš 60 metų, 1961 m. lapkričio 9 d., Kelmės r. Vejų k. žuvo paskutinis Kęstučio apygardos partizanas Edmundas Kmita-Evaldas.

Prieš 70 metų, 1951 m. lapkričio 23 d., Kretingos r. Anužių k. žuvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadas Antanas Jonauskas-Genys ir partizanė Elena Kniežaitė-Gegutė.

Prieš 40 metų, 1981 m. lapkričio 24 d., Vilniuje neaiškiomis aplinkybėmis žuvo antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, Helsinkio grupės narys kun. Bronius Laurinavičius.

 

Gruodis

 

Prieš 80 metų, 1941 m. gruodžio 3 d., Komijos ASSR (Rusija) Uchtoje sušaudytas Antrojo seimo narys ir Seimo pirmininkas, III ministrų kabineto Finansų ministerijos valdytojas, VII, VIII, IX ir X ministrų kabineto finansų, prekybos ir pramonės ministras, XI ministrų kabineto Ministras Pirmininkas ir finansų ministras Vytautas Petrulis.

Prieš 110 metų, 1911 m. gruodžio 5 d., Suvalkų aps. Rudaminos vls. Mikniškių k. gimė pedagogas, pogrindžio spaudos bendradarbis ir leidėjas Antanas Patackas (mirė 1999 m. kovo 4 d. Kaune).

Prieš 120 metų, 1901 m. gruodžio 10 d., Mažeikių aps. Skuodo vls. Ketūnų k. gimė Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis (žuvo 1946 m. liepos 2 d. Lazdijų aps. Leipalingio vls. prie Janavo k., Žaliamiškio miško pakraštyje).

Prieš 120 metų, 1901 m. gruodžio 22 d., Panevėžio aps. Šeduvos vls. Naujasodžio k. gimė Žaliosios rinktinės įkūrėjas ir vadas kpt. Izidorius Pucevičius-Radvila (žuvo 1945 m. rugpjūčio 26 d. Panevėžio aps. Rozalimo vls. Mediniškių k.).

Prieš 70 metų, 1951 m. gruodžio 22 d., Molėtų r. Pelenių-Vidžiūnų k. apylinkių miškuose žuvo Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities ir Vytauto apygardos štabų viršininkas, Tumo-Vaižganto rinktinės vadas Juozas Kemeklis-Granitas ir penki jo bendražygiai.

Prieš 70 metų, 1951 m. gruodžio 26 d., Lazdijų r. Bagdononių k. žuvo Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vadas Alfonsas Petruškevičius-Rimvydas, Mindaugo tėvūnijos vadas Jonas Uzdila-Vieversys, būrio vadas Algirdas Marcinkevičius-Laimė ir du jų bendražygiai.

 

Darbo grupės „Dėl kasmetinių Atmintinų datų, susijusių su Lietuvos gyventojų genocidu ir rezistenciniu bei disidentiniu judėjimu, sąrašo parengimo“ pirmininkė Rūta Trimonienė

Darbo grupės narys Arvydas Gelžinis

 

 




2020 m. atmintinos datos (archyvas)

2019 m. atmintinos datos (archyvas)

2018 m. atmintinos datos (archyvas)

2017 m. atmintinos datos (archyvas)

2016 m. atmintinos datos (archyvas)

2015 m. atmintinos datos (archyvas)

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”