2005 m. birželio 8 d. popietę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus salėje susirinko poezijos mylėtojai. Nedažnai tarp šių sienų skamba poezija. Posmai, kuriuos skaitė pati poetė Eglė Juodvalkė, buvo liūdni ir tragiški: Palaidosiu Tave Širdyje negulėsi Turgaus aikštėje Lavonas pagriovy Šuliny patvory Smegenimis ištaškytomis Ant dulkėto kelio Tavo Kraujas teka mano mintimis Tavo pirštai Gniaužia Laisvę Tu Buvai Tu esi broli Tu liksi…

Eglė Juodvalkė savo kūrybos vakare muziejuje

Šias eiles poetei įkvėpė pokario laisvės kovos, gražūs ir kilnūs jų dalyvių paveikslai, tragiški likimai. Poetė šiuos eilėraščius parašė apžiūrėjusi muziejaus parengtą parodą „Karas po karo“, eksponuotą Balzeko lietuvių kultūros muziejuje Lemonte (Čikaga, JAV). Poetę sujaudino moterų partizanių, šešių brolių Katliorių, dvylikos vaikų motinos Magdalenos Popierienės ir jos vaikų likimai… Iš konkrečių faktų gimė eilėraščiai – stiprūs ir jaudinantys. Tekstai, poetės skaitomi ypač įtaigiai, nepaliko abejingų. Atitinkamą nuotaiką padėjo sukurti ir ekrane besikeičiančios nuotraukos, tos, kurios ir įkvėpė poetę eilėraščiui.

Mintimis apie E. Juodvalkės kūrybą pasidalijo literatūros kritikas Valentinas Sventickas, tautines, partizanų dainuotas dainas dainavo Irena Bražėnaitė.

Eglė Juodvalkė (g. 1950 m. JAV) – poetė, žurnalistė ir rašytoja. Čikagos universitete baigė Slavistikos fakultetą. Beveik dvidešimt metų dirbo Laisvosios Europos radijo Lietuvių skyriuje Miunchene (Vokietija). Keturių poezijos rinkinių ir autobiografinės knygos autorė, spausdino eiles „Kultūros baruose“, „Literatūroje ir mene“, literatūros leidinyje „Rampike“ (Kanada), rašė straipsnius periodinėje išeivijos spaudoje. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Jei tu paliesi mane“ (Čikaga, 1972 m.). E. Juodvalkė – Lietuvos rašytojų sąjungos, tarptautinio rašytojų klubo PEN Lietuvos centro Vilniuje, Lietuvių rašytojų draugijos Čikagoje ir korporacijos Neo-Lithuania narė.

Virginija Rudienė