2021 m. gruodžio 8 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139,  8 602 04547. El paštas centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Tadas Jaskelevičius

1941 m. Birželio sukilimas Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiuje: įvykiai, dalyviai, likimai

Santrauka



Pasirengimas antisovietiniam sukilimui Krekenavos vls. buvo aktyvus ir gerai organizuotas. Vyko dažni pogrindininkų susirinkimai, parengtas Krekenavos miestelio išlaisvinimo planas. Aktyviai veikti sukilėliai ėmėsi birželio 23 d. popietę, kai dvi jų grupės susirinko miškuose netoli miestelio. Puolimas vykdytas dvejomis kryptimis ir neapsiėjo be aukų iš abiejų pusių. Kilusių susišaudymų metu žuvo bent du sukilėliai ir keletas sovietinių aktyvistų, milicininkų bei raudonarmiečių. Susišaudymo metu Krekenavą pasiekė atsitraukiančios Raudonosios armijos daliniai. Sukilėliams teko apleisti miestelį. 1941 m. birželio 24-ąją arba 25 d. valsčius buvo okupuotas vokiečių. Sukilėliai neskubėjo išsiskirstyti manydami, kad jų darbas dar nebaigtas. Jie toliau vykdė sovietinių aktyvistų arba taip įtariamų asmenų areštus bei kovojo prieš atsitraukiančios Raudonosios armijos karius. Vis dėlto visi šie jų veiksmai jau buvo kontroliuojami vokiečių ir buvo galimi tik todėl, kad atitiko naujojo okupanto poreikiams. Dalis sukilėlių prisidėjo ir prie vokiečių inicijuoto holokausto. Tam, kad būtų nustatytas tikslus prisidėjusių asmenų skaičius ir jų motyvacija, nepakanka archyvinių duomenų. Taip pat trūksta duomenų apie tai, kad valsčiuje būtų veikęs koks nors labiau organizuotas antinacinis judėjimas. 1944 m., Lietuvą antrą kartą okupavus Sovietų Sąjungai, dauguma sukilėlių liko namuose, iš jų maždaug pusė (1944-1957 m.) buvo suimti. Visiems jiems iškeltos baudžiamosios bylos ir visi jie nuteisti. Priešingai nei ankčiau tyrinėto Pušaloto atveju, Krekenavos sukilėliams skelbti švelnesni nuosprendžiai, neįvykdyta nei viena mirties bausmė. Po J. Stalino mirties pradėjus taikyti amnestijas daugelis sukilėlių buvo paleisti. Didelė jų dalis grįžo į Lietuvą.



June 1941 uprising in Panevėžys county in Krekenava township: events, participants, destinies

Summary



Preparation for the anti-Soviet uprising in Krekenava district. was active and well organized. There were frequent underground meetings and a plan for the liberation of Krekenava was prepared. The proactive rebels made ready on the afternoon of June 23, when two of their groups gathered in the forest near the town. The attack took place from two directions and did not take place without casualties on both sides. At least two rebels and several Soviet activists, militiamen and Red Army soldiers were killed in the battle. During the shooting Krekenava was reached by retreating Red Army units. The rebels had to abandon the town. On June24, 1941, the parish was occupied by the Germans. The rebels did not rush to disperse, believing that their work was not yet finished. They continued to carry out arrests of Soviet activists or those suspected in this way, and fought against the soldiers of the retreating Red Army. However, all of their actions were already controlled by the Germans and were only possible because they met the needs of the new occupier. A portion of the rebels contributed to the German-initiated holocaust. There is insufficient archival data to determine the exact number of contributors and their motivation. There is also a lack of data on the fact that some more organised anti-nazi movement would have been in place in the state. In 1944, when Lithuania was re-occupied by the Soviet Union, most of the rebels remained in their homes, of which about half (1944-1957) were arrested. They have all been criminalized and convicted. In contrast to the previous study in The Pine, the Krekenava rebels were given milder sentences, and no executions were carried out., After Stalin's death, many rebels were released after the amnesty was introduced. Many of them returned to Lithuania.


„Genocidas ir rezistencija“ 2020 m. Nr. 1 (47)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”