http://www.genocid.lt/centras/lt/3322/a/

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro aktualijos

Šalies vadovui pristatytos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro aktualijos



Nauju Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi paskirtas Arūnas Bubnys šiandien apsilankė šalies vadovo rūmuose. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai buvo pristatytos istorinės atminties tyrimų ir įamžinimo aktualijos, darbuotojų sutelkimo rezultatyviai bendrai veiklai perspektyvos.

Centro vadovas susitikime išsakė opias problemas dėl darbo sąlygų gerinimo, tiriamosios veiklos stiprinimo, pristatė planus dėl Centrui svarbių bendruomenių lūkesčių patenkinimo. Be finansinio aprūpinimo, pandemijos pasekmių muziejų veiklai, aptarti būtini administraciniai pokyčiai, viešosios komunikacijos stiprinimas.

„Stengiuosi išgirsti visus poreikius ir įtraukiant darbuotojus bei naudojantis nustatytomis demokratinėmis procedūromis, kartu rasti balansą patenkinant valstybės ir visuomenės lūkesčius, – susitikime sakė Arūnas Bubnys. Pasak jo, tiesos paieškos yra nenutrūkstantis procesas, kurio gyvybingumą garantuoja atviros diskusijos, o dalinimasis atradimais stiprina šią veiklą. Geriausias to įrodymas – tarpdiscipliniškumo sujungtos rezultatyvios partizanų palaikų paieškos.

LR Prezidentas išreiškė susirūpinimą, kad pastarųjų mėnesių įvykiai smarkiai paveikė Centro reputaciją, sumenkino darbuotojų motyvaciją. Jis pabrėžė, kad svarbu apgalvoti pokyčius, įvesti juos palaipsniui atsižvelgiant į mikroklimatą, optimizuoti pasenusius procesus, tuo pačiu ugdyti ir kelti darbuotojų kompetencijas, pritraukti jaunų specialistų.

Arūnas Bubnys susitikime išklausė šalies vadovo poziciją dėl solidžių, objektyvia ir kompetentinga istorinių šaltinių analize pagrįstų tyrimų apie nevienareikšmius ir skaudžius Lietuvos XX a. vidurio įvykius. Prezidento nuomone, tokie tyrimai yra būtini atsakant į priešiškų jėgų vykdomą istorijos klastojimo ir dezinformacijos politiką.

Savo ruožtu naujasis generalinis direktorius papasakojo apie priemones, skirtas partizano Juozo Lukšos-Daumanto metų įprasminimui, planuojamą baigiamos rengti ekspozicijos „Homo Sovieticus“ atidarymą, organizuojamas mokslines konferencijas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas pasidalino, kaip bus tęsiami partizanų, Holokausto ir kitų represinių režimų aukų palaikų paieškos ir identifikavimo darbai ir paprašė šalies Prezidento būti šių veiklų oficialiu globėju.

Susitikime aptartos ir šiemet taip pat minimos reikšmingos XX a. Lietuvos istorijos sukaktys: 80 metų nuo 1941 birželio 14 d. prasidėjusio pirmojo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo; 80 metų nuo Birželio sukilimo; prieš 80 metų Lietuvoje 1941 m. birželio-lapkričio mėn. buvo įvykdytos žudynės, kuomet buvo sunaikinta 80 proc. Lietuvoje gyvenusių žydų, Medininkų tragedijos 30-metis, 30 metų nuo Lietuvos diplomatinio pripažinimo.

Šalies vadovui padovanota Severino Vaitiekaus knyga „Lietuvos žvalgyba 1918 – 1940 metais: veidai ir vaizdai“, kurią 2019 m. išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Valstybės saugumo departamentu.

Primintina, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra valstybės įstaiga, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir dalyvavimą karo nusikaltimų apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus. Greta šios misijos, centrui taip pat pavesta inicijuoti genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą ir įamžinti laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.

Vykdydamas šią misiją Lietuvos gyventojų ir genocido tyrimo centras atlieka, renka, kaupia, sistemina ir apibendrina medžiagą apie okupacinių režimų įvykdytus nusikaltimus, atskleidžia nusikalstamų totalitarinių režimų esmę, genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų vykdymo sistemą. Centro istorikai renka, analizuoja ir apibendrina medžiagą apie pasipriešinimą okupaciniams režimams, pogrindinių organizacijų veiklą, partizanų judėjimą ir laisvės kovų dalyvius. Centras skelbia mokslinę, informacinę, analitinę medžiagą, leidžia leidinius apie Lietuvos gyventojų genocidą ir pasipriešinimą okupaciniams režimams, rengia mokslines konferencijas, dalyvauja kitų institucijų ir valstybių organizuojamose programose, sudaro ir tikslina karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, vardynus, tiria archyvinę medžiagą ir teikia informaciją juridiniams bei fiziniams asmenims apie okupacijų laikotarpiu žuvusius, dingusius be žinios, persekiotus, nukentėjusius nuo 1939–1990 metų okupacijų Lietuvos gyventojus ir karius savanorius bei laisvės kovų dalyvius, inicijuoja ir koordinuoja aukų ir didvyrių atminimo įamžinimo darbus.

Institucijai taip pat pavesta rūpintis dokumentų, susijusių su genocidu ir rezistencija, paieška Lietuvoje ir kitose valstybėse, jų susigrąžinimu ar kopijų įsigijimu, kaupti rašytinę, filmuotą medžiagą, fotografijas, fonogramas apie genocidą ir rezistenciją, fiksuoti genocido ir Lietuvos gyventojų persekiojimo faktus ir teikti medžiagą apie konkrečius genocido vykdytojus valstybės teisėsaugos institucijoms.



Roberto Dačkaus nuotraukos