2021 m. rugsėjo 19 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Kalniškės mūšis

Gegužės 16-17 d. sukako 76-eri metai nuo vieno didžiausių Lietuvos partizanų mūšių su reguliaria sovietų NKVD kariuomene Kalniškės miške.

Šiemet tradiciniame Kalniškio mūšio minėjime kalbėjo LGGRTC gen. direktorius dr. Arūnas Bubnys ir Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė, linkėdami nepamiršti Kalniškės istorijos pamokų, gerbti ir vertinti čia kritusių didvyrių atminimą, jų meilės Lietuvai pavyzdžiu auginti jaunąją rajono kartą.

Taip pat susirinkusiems buvo pranešta apie Lazdijų raj. savivaldybės ir LGGRTC planus, padedant Vyriausybei, sutvarkyti Kalniškės mūšio vietą, čia įrengti papildomų informacinių stendų, taip šią vietą labiau pritaikant edukacijai ir turizmui.

Žuvusieji buvo pagerbti iškilmingomis salvėmis, renginio dalyviai prie paminklo partizanams padėjo gėles ir uždegė atminimo žvakutes. Gėlės taip pat buvo padėtos ir prie Kalniškėse žuvusiems skirto paminklo Simno kapinėse.

1945 m. gegužės 16–17 d. Simno vls. Kalniškės miške vyko vienas didžiausių lietuvių rezistencijos istorijoje mūšių. 100– 120 partizanų, vadovaujami Jono Neifaltos-Lakūno, kovėsi apsupti kelis kartus gausesnių NKVD kariuomenės pajėgų ir išsiveržė iš apsupties. Mūšyje narsiai kovėsi ir junginio vado žmona Albina Neifaltienė-Pušelė, kuri taiklia kulkosvaidžio ugnimi padarė priešui daug nuostolių, tačiau ir pati buvo pakirsta priešo kulkos.

NKVD nuostoliai – keli šimtai nukautųjų ir sužeistųjų, partizanų mūšyje žuvo įvairiais duomenimis nuo 40 iki 62.

NKVD Alytaus apskrities viršininkas plk. Vasilijus Lisovskis, pranešdamas valdžiai apie kautynes, taip įvertino partizanus: „Nors artėjo paskutinės gyvenimo minutės, nė vienas iš banditų nemetė kovos lauko, kovojo iki sunaikinimo.“


© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”