2021 m. rugsėjo 19 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Pėsčiųjų žygis „Partizanų takais“

Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms paminėti skirtas tradicinis pėsčiųjų žygis „Partizanų takais“ įprasmintas nauju informaciniu stendu apie Degimų kautynes

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos proga 2021 m. gegužės 16 d. sekmadienį Prienų rajone vyko pėsčiųjų žygis „Partizanų takais“. Renginyje dalyvavusieji turėjo galimybę 18 kilometrų ruože Šilavotas – Degimų kautynių ir Vilkų sodybos vieta – Juodbūdis išvysti Šilavoto mūriuką, aplankyti Šilavoto nužudytų partizanų kapines, parymoti ties Tauro apygardos geležinio vilko rinktinės memorialu, pastovėti Degimų kautynių vietoje bei daugiau sužinoti apie šioje vietovėje vykusį mūšį ir galiausiai apsilankyti Juozo Lukšos Daumanto gimtojoje sodyboje. Gerą žygeivių nuotaiką užtikrino juos išlydėjęs Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras bei maršruto pabaigoje su kareiviškomis vaišėmis ir Prienų krašto partizanų dainomis žygeivių grupes, Prienų rajono moksleiviją, visuomeninių organizacijų ir bendruomenių atstovus pasitikęs folkloro ansamblis „Kupolė“.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo Memorialinio departamento darbuotojai specialiai šiam žygiui parengė informacinį stendą apie Degimų kautynes – vieną didžiausių Geležinio Vilko partizanų mūšių. Jis įvyko 1945 m. birželio mėn. viduryje (šaltiniuose minima skirtinga birželio – 11, 12, 17 diena). Geležinio Vilko pulko partizanams dideliame (mažiausiai 20 hektarų) plote penkias valandas trukusios Degimų kautynės buvo sėkmingos. Padaliniai, ypač mūšio pradžioje, buvo puikiai vadovaujami ir koordinuojami, sprendimai priimami greitai ir tiksliai. Iš kautynių partizanai atsitraukė patyrę palyginti nedidelių nuostolių.

Kuo svarbūs kiti žygio takui pasirinkti objektai? Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės memorialas priešais Šilavoto Švč. Jėzaus širdies bažnyčią, skirtas šioje vietoje niekintiems ir 1946–1950 m. Šilavoto apylinkėse žuvusiems Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanams atminti.

Šilavoto Mūriukas – rezistencinio pasipriešinimo kovas menantis pastatas su rūsyje išlikusiais betono sienose ir lubose išraižytais čia kalintų ir kankintų žmonių įrašais. Pastatytas 1938 m. kaip ligoninė. 1944–1953 m. jame veikė NKVD-MVD-MGB būstinė su laikinojo sulaikymo areštine. Partizanai tris kartus bandė užimti okupantų būstinę – mūriuką. Deja, visi mūšiai buvo nesėkmingi. Dar ir šiandien šalia esančios bažnyčios šventoriaus tvoroje matyti buvusių mūšių kulkų paliktos žymės. Dabar šis pastatas yra muziejus.

Nužudytų partizanų kapinės Šilavoto kaimo kapinaičių šiaurės vakariniame pakraštyje. Anksčiau šalia kapinių tvoros vietiniai žmonės turėjo išsikasę duobes bulvėms laikyti. 1945–1950 m. stribai į šias duobes atvežę sumesdavo nužudytųjų kūnus – iš viso apie 50 partizanų.

Juozo Lukšo gimtoji sodyba Juodbūdžio kaime gyveno dar Juozo Lukšos seneliai, paskui ir tėvai – Simonas Lukša ir Ona- Lukšienė (Vilkaitė). Čia gimė ir augo Juozas Lukša ir keturi jo broliai partizanai. 1947 m. sodyboje buvo įrengta partizanų slėptuvė. 1947 m. birželio 13 d. čia buvo sušaudytas vienas iš brolių – Jurgis.

Primintina, kad Juozas Lukša Daumantas (1921 08 04–1951 09 04) – vienas ryškiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas užsieniui. Du kartus prasiveržė per sovietų saugomą valstybės sieną, užmezgė ryšius su lietuviais emigracijoje, Vakarams skleidė žinias apie rezistencinę kovą Lietuvoje. Apie jį buvo kuriamos legendos dar jam gyvam esant.

Ryžtingas karys, sumanus vadas, geras strategas, psichologas ir analitikas, gebantis perprasti ir nuspėti priešų veiksmus. Tai išskirtinė charizmatiška asmenybė, tapusi besąlyginės ištikimybės Lietuvai, rezistencijai, kovų draugams ir partizano priesaikai, dėl tėvynės laisvės pasiaukojančio žmogaus simboliu. Žuvo kovodamas, patekęs į pasalą. Palaikų užkasimo vieta nežinoma iki šiol.

Pėsčiųjų žygį organizavo Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė, Prienų rajono savivaldybė, Prienų krašto muziejus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.


Rengiant stendą glaudžiai bendradarbiauta su kolegomis iš Krašto apsaugos ministerijos (jie sumaketavo, apmokėjo stendo gamybą ir pastatymą), Prienų krašto muziejumi, kuris pateikė nuotraukas, ir Prienų rajono savivaldybe, išrūpinusia stendo statymo leidimus. Galutinį tekstą, atlikę archyvinius tyrimus, stendui parengė centro darbuotojai.


Daugiau nuotraukų - LGGRTC Facebook paskyroje


© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”