2021 m. rugsėjo 19 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Paminklas pirmajai sovietų okupacijos aukai

Šiandien, birželio 15, minint 81-ąsias sovietų pirmosios okupacijos metines, Ūtos kaime, Varėnos raj., atidengtas paminklas pirmajai sovietų okupacijos aukai – pasieniečiui Aleksandrui Barauskui.

Ši A. Barausko auka akivaizdžiai paneigia Sovietų Sąjungos, o dabar Rusijos Federacijos skleidžiamą istorinę netiesą apie tai, kad sovietų kariuomenė į Lietuvą įžygiavo taikiai. Paminklą pastatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Renginio metu paminklo autorius skulptorius Jonas Jagėla buvo apdovanotas (po mirties) Valstybės sienos apsaugos tarnybos 100-mečio medaliu.

Paminklo atidaryme dalyvavo LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, LR Seimo Pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė, Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, Karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas, Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė ir kt.

Primintina, kad šalia paminklo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras įrengė informacinį stendą, skirtą Lietuvos pasieniečiui Aleksandrui Barauskui.

Pažymėtina, kad pirmoji sovietinės okupacijos auka, Lietuvos pasienio policijos Alytaus baro Ūtos sargybos viršininkas, 40-metis Aleksandras Barauskas buvo nužudytas ankstų 1940 m. birželio 15 d. rytą prieš pat mūsų valstybės okupaciją, sovietų kariuomenės daliniams įsibrovus į Lietuvos Respubliką ir atakavus Ūtos sargybos postą.

1939 m. Lietuvai atgavus sostinę Vilnių ir dalį Vilniaus krašto bei perkėlus Lietuvos valstybės sieną į Rytus, buvo pergrupuotas ir perdislokuotas Pasienio policijos Alytaus baras. 2-osios sargybos vyrams, vadovaujamiems sargybos viršininko A. Barausko, buvo patikėta saugoti naujai demarkuotą valstybės sienos atkarpą.

1940 m. birželio 15 d. apie 3 val. 40 min. sovietų kariuomenės kareiviai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir atakavo Ūtos sargybos postą, maždaug dvidešimt minučių šautuvais ir kulkosvaidžiais apšaudydami sargybos būstinę.

Po to metė granatas, kurios sprogo prie pastato langų. Šeši rusų kareiviai įsiveržė į vidų ir ištempė sargybos viršininką į kiemą. Vienas kareivis kelis kartus jam kirto kardu, o nugriuvus, kitas užpuolikas šovė į galvą. Šį įvykį matė 8 liudininkai. Po egzekucijos sovietų kareiviai skubiai pasitraukė į Baltarusijos teritoriją. Sunkiai sužeistą savo viršininką pasieniečiai vežė į ligoninę, tačiau kelyje A. Barauskas mirė.

Velionį palaidojo Noškūnuose, vėliau A. Barauskas perlaidotas Perlojos bažnyčios šventoriuje, šalia varpinės.

Lietuvos Respublikos prezidento 2005 m. gegužės 10 d. dekretu Nr. 293 Aleksandras Barauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi, 2005 m. lapkričio 2 d. jam suteiktas Kario savanorio statusas, 2010 m. birželio 15 d. jis apdovanotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atminimo ženklu „Valstybės sienos apsaugai – 90“.

Nuo 2006 m. birželio 15 d. Aleksandro Barausko vardas suteiktas VSAT Varėnos rinktinės Dubičių užkardai, 2015 m. – patruliniam Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivui.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras


© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”