2021 m. rugsėjo 19 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Aukų pagerbimo ceremonija Šiauliuose

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro atstovai dalyvavo 2021 m. birželio 15 d. aukų pagerbimo ceremonijoje Šiauliuose.

Ceremonija vyko vietoje, kur palaidoti 2018-2020 m. Šiauliuose, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės teritorijoje, rasti Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikai.

Čia aptikta septynios netaisyklingos kapų eilės, kuriose atidengtos 67 masinės (nuo 2 iki 152 palaikų) ir 29 pavienės palaikų užkasimo duobės (iš viso 96). Rasti ir ekshumuoti 728 žmonių palaikai.

Primintina, kad Antrojo pasaulinio karo metu į nelaisvę buvo paimta daugybė karių ir civilių gyventojų. Nuo 1939 iki 1955 metų nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos totalitariniai režimai Lietuvos teritorijoje buvo sukūrę visą lagerių sistemą: nacių laikotarpiu Lietuvoje buvo įkurtas 12-os lagerių tinklas karo belaisviams, o nuo 1944 iki 1955 metų Lietuvoje veikė 36 Sovietų Sąjungos lageriai, skirti ne tik karo belaisviams, bet ir civiliams gyventojams.

Tūkstančiai žmonių buvo laikomi žiauriomis sąlygomis, daugelis belaisvių buvo pasmerkti kankinamai mirčiai. Karo belaisvių stovyklų, veikusių Šiauliuose Antrojo pasaulinio karo metu, istorija liudija nacistinės Vokietijos ir SSRS totalitarinių režimų nusikaltimus žmoniškumui.

NACISTINIS LAIKOTARPIS
Vokiečių kariuomenė Šiaulius užėmė 1941 m. birželio 26 d. Už karo belaisvius buvo atsakingas Vermachtas (Wehrmacht) – Vokietijos ginkluotosios pajėgos.

Šiauliuose buvo įkurtos trys karo belaisvių stovyklos. Šiaulių karo belaisvių stovykla vokiečių pranešimuose pradėta minėti tik nuo 1942 m. balandžio mėnesio. 1942 m. balandžio 1 d. duomenimis, Šiauliuose buvo 10 557 karo belaisvių, iš kurių 8 003 buvo darbingi, 1942 m. gruodžio 1 d. iš stovykloje esančių 4 188 belaisvių, galinčių dirbti buvo 2 531.

Nacių okupacijos metais Vermachto karinės oro pajėgos naudojosi Zoknių aerodromu. Tuo metu karinis Zoknių oro uostas buvo nuolatos tvarkomas ir plečiamas. Karo belaisviai buvo išnaudojami ir darbams Zoknių aerodrome. Labai daug karo belaisvių dirbo žemės ūkio darbus pas valstiečius. Nacistinės Vokietijos požiūris į karo belaisvius buvo skirtingas. Kalinimo sąlygos buvo diferencijuojamos pagal kalinių pilietybę. Karo belaisvius nacių valdžia sąmoningai marino badu, sužeistais ir ligotais belaisviais buvo deramai nesirūpinama. Daugybė karo belaisvių žuvo dėl bado, blogų gyvenimo, transportavimo ir konvojavimo sąlygų, šalčio, ligų, o ypač – dėl žiauraus apsaugos dalinių elgesio.

SOVIETINIS LAIKOTARPIS
1944 m. liepos 4 d. – 1945 m. sausio 28 d. Raudonosios armijos 1-ojo Pabaltijo ir 3-iojo Baltarusijos fronto kariuomenėms užėmus Lietuvą, jos teritorijoje buvo įsteigti 6 karo belaisvių lageriai su lagerių skyriais. Didžiąją dalį juose įkalintų belaisvių sudarė nelaisvėn paimti Vermachto Kuršo grupės, atkirstos nuo vakarinėje Latvijos dalyje buvusių Vokietijos kariuomenės dalinių, kariai ir Rytų Prūsijoje bei Lenkijoje veikusių Vokietijos pajėgų kariai.

Lageryje kalinti Vokietijos ir jos sąjungininkų karo belaisviai – karininkai ir eiliniai, įvairių Europos tautų belaisviai, daugiausia vokiečiai, austrai, lenkai, prancūzai ir čekai.

Dauguma karo belaisvių dirbo akmenų karjere, taip pat cukraus, stiklo, cemento fabrikuose, kalkių degykloje, atstatinėjo per karą apgriautą Šiaulių miestą, aerodromą, geležinkelio stotį ir depą, nutiesė 77,8 km geležinkelio, statė paminklą „Kariui išvaduotojui“ Šiaulių Pergalės (dabar – Prisikėlimo) aikštėje, lagerio gamybinėse patalpose gamino plataus vartojimo prekes ir įvairius gaminius, dirbo lagerio pagalbiniame ūkyje ir kaimo vietovėse pas ūkininkus.

Lagerio barakuose karo belaisvių gyvenimo sąlygos buvo labai sunkios. Barakai buvo perpildyti, vienam belaisviui vidutiniškai teko 1,6 kv. m (tai buvo pats mažiausias gyvenamasis plotas Lietuvos lageriuose), menkai šildomi, dauguma belaisvių gyveno pusbadžiu. Daug belaisvių mirė nuo išsekimo ir ligų. 1945–1946 m. žiemą lageryje kilus šiltinės epidemijai mirė apie 500 vyrų. Lageryje klestėjo grobstymai, vagystės ir korupcija. Karo belaisvių darbu savanaudiškais tikslais naudojosi lagerio administracijos vadovybė ir ūkio subjektų vadovai.

Šiaulių miesto savivaldybės informacija

Vitalio Lebedžio nuotraukos


© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”