http://www.genocid.lt/centras/lt/3353/a/

Stendas Obelių miestelyje

Artėjant 1941 m. Birželio sukilimo 80-čiui LGGRTC įrengė informacinį stendą, skirtą Obelių sukilėliams ir sovietinėms aukoms atminti.

Stendas įrengtas Obelių miestelyje, šalia Laisvės kovų istorijos muziejaus.

Siekdami atkurti Lietuvos nepriklausomybę Obelių miestelyje sukilėliai slapta ėmė burtis 1941 m. birželio pradžioje, likus kelioms savaitėms iki nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo. Drąsesni ir patriotiškai nusiteikę Obelių krašto vyrai, pirmą kartą gyvenime susidūrę su nekaltų žmonių, artimųjų, trėmimu į Sibirą, sovietiniu teroru, jau nebenorėjo be kovos pasiduoti likimui. Vienas sukilėlių būrys susibūrė Obelių miestelyje, kitas spontaniškai būrėsi Obelių geležinkelio stotyje, kurioje tuo metu buvo didžiulės, besitraukiančios į rytus sovietinės kariuomenės pajėgos. Apie devyniasdešimt sukilėlių, kurių daugumą sudarė paprasti kaimo ūkininkai, buvę nepriklausomos Lietuvos valstybės tarnautojai, Šaulių sąjungos nariai 1941 m. birželio 23 d. stojo į kovą su besitraukiančiais raudonarmiečiais, milicininkais, partiniais aktyvistais. Į sukilimą taip pat įsitraukė Lukštų, Kriaunų, Aleksandravėlės sukilėlių būriai.

Birželio 23–28 d. Obelių valsčiuje vykęs sukilimas pareikalavo aukų. Žuvę sukilėliai, sovietinio teroro aukos buvo iškilmingai palaidotos Obelių kapinėse.

1942 m. Obelių kapinėse, prie žuvusių Birželio sukilimo dalyvių kapų, vietos gyventojų paaukotomis lėšomis buvo pastatytas įspūdingas aštuonių metrų ilgio ir trijų metrų aukščio betoninis monumentas. Sunkiais nacistinės Vokietijos okupacijos metais obeliečiai sugebėjo įamžinti ne tik sukilimą prieš sovietinę valdžią, bet ir pirmosios sovietinės okupacijos aukas, žuvusius, ištremtus krašto žmones. Pokariu daugelis obeliečių sukilimo dalyvių tapo laisvės kovotojais, jų likimą paženklino žūtys ar ilgų metų sovietinių kalėjimų ar lagerių Golgotos. Prie paminklo palaidoti Kazys Petrauskas, Petras Putra, Konstantinas Seibutis, Algis Stankevičius, Juozas Šnioka, Jonas Baltrušaitis ir dar du nežinomi kariai.

Paminklo statybą organizavo Obelių bažnyčios klebonas Leonas Virkutis. Paminklą sukūrė ir jo statybai vadovavo Birželio sukilimo dalyvis, geležinkelio meistras ukrainietis Gurijus Kateščenka. Karo audrų nublokštas į Obelius jis garsėjo tapytojo ir skulptoriaus talentu.

Sovietinės okupacijos metais, paminklas kaip narsaus pasipriešinimo simbolis buvo griaunamas kelis kartus, tačiau tvirtą monumentą galutinai sunaikinti pavyko tik 1976 m.

Obeliečių viltis atstatyti memorialą ir taip pagerbti sukilimo dalyvius bei sovietinio teroro aukas atsirado atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. 1997 m. tuo pradėjo rūpintis Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose įkūrėjas Andrius Dručkus, o šį kilnų sumanymą įgyvendinti pavyko Obelių krašto garbės piliečiui Donatui Smalinskui. Jo pastangomis ir daugybės gerų žmonių valios dėka 2013 m. paminklas buvo atstatytas.