2020 m. spalio 24 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Arūnas Streikus
Išeivijos ir užsienio organizacijų parama Katalikų Bažnyčiai sovietų okupuotoje Lietuvoje

Santrauka


Nuo pat pirmųjų Lietuvos okupacijos dienų į Vakarus pasitraukę dvasininkai ėmė aktyviai organizuoti paramą sovietų režimo persekiojamai Katalikų Bažnyčiai. Pirmaisiais pokario dešimtmečiais tokia veikla daugiausia užsiėmė Romoje gyvenę lietuviai kunigai. Jie atstovavo Lietuvos Katalikų Bažnyčiai Vatikano įstaigose, rūpinosi informacijos apie jos padėtį rinkimu bei jos skleidimu. Dėl nuolatinių ryšių su okupuotu kraštu trūkumo išeivijai iš pradžių buvo labai sudėtinga atsiliepti į persekiojamos Bažnyčios rūpesčius ir suteikti svaresnę paramą. Padėtis smarkiai pasikeitė aštuntajame dešimtmetyje. Visų pirma, dėl išsiplėtusių ryšių labai padidėjo informacijos apie tikinčiųjų padėtį Lietuvoje srautas. Antra, susikūrus LKRŠ, JAV susiformavo naujas stiprus centras, gynęs Lietuvos Katalikų Bažnyčios interesus Vakaruose. Trečia, aktyviai pradėjo veikti užsienio organizacijos, kurios domėjosi tikinčiųjų padėtimi komunistinio bloko šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Tarp jų išsiskyrė Anglijoje veikęs Kestono koledžas, rodęs, kaip daugiausia dėmesio Lietuvai rodęs. Aiškesnę ir konkretesnę išraišką įgijo ir Šv. Sosto parama persekiojamai Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Dėl šių priežasčių Lietuvos tikinčiųjų teisių klausimas tapo svarbiu Sovietų Sąjungos vidaus ir užsienio politikos veiksniu. Tai patvirtina sovietų valdžios institucijų dokumentuose atsispindintis susirūpinimas dėl Vakaruose išaugusio dėmesio religijos laisvės problemoms Lietuvoje ir aktyvios valdžios pastangos neutralizuoti šį veiksnį.

Support of Émigré and Foreign Organisations for the Catholic Church in Lithuania during the Soviet Occupation

Summary


From the very first days of the occupation of Lithuania, the clergy who had fled to the West began actively organising support for the Catholic Church which was persecuted by the Soviet regime. In the first decades, the Lithuanian priests living in Rome were mostly involved in this activity. They represented the Lithuanian Catholic Church in the institutions of the Vatican, and sought to collect and disseminate information about its situation. Due to the lack of constant communication with the occupied homeland, it was at first rather complicated for the émigrés to respond to the problems of the persecuted Church and to render more support. The situation significantly changed in the seventies. First, the excpanded connections resulted in a bigger flow of information about the situation of the Lithuanian congregation. Second, after the establishment of the Lithuanian Catholic Religious Aid (LKRŠ), there was a new and strong centre established in the USA, which defended the interests of the Lithuanian Catholic Church in the West. Third, the foreign organisations which were concerned about the situation of the congregation in the Communist block countries, including Lithuania, became active. Most notable was Keston College in England which paid paid particular attention to Lithuania. The support of the Holy See for the persecuted Lithuanian Catholic Church also became clearer and more concrete. As a result, the issue of the Lithuanian congregation’s rights became an important factor in the domestic and foreign affairs of the Soviet Union. This is confirmed both by the documents of Soviet state institutions, which reflect concern about the increased attention of the West to the problem of religious freedom in Lithuania, and by the active efforts of the Soviet regime to counteract this factor.



Genocidas ir rezistencija, 2006, Nr. 1(19)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”