2020 m. spalio 24 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Hektoras Vitkus
Memorialinių vietų veiksnys holokausto atminimo kultūroje: sampratos gairės ir tyrimo metodai

Santrauka


Straipsnyje analizuojamos memorialinių vietų veiksnį apibrėžiančios sampratos, aktualios holokausto atminimo raidos Lietuvoje tyrimams. Remdamasis įvairiomis koncepcijomis, straipsnio autorius teigia, kad holokausto atminimo vietų kultūrą būtina analizuoti kaip koherentišką, tikslingą ir formalizuotą sistemą. Išskiriami šie holokausto memorialų raidos dėsningumai: 1) holokausto atminimo vietų sistema susiformavo išlaikydama politinį, ideologinį ir kultūrinį oficialiosios istorinės atminties kryptingumą; 2) holokausto memorialų kultūra susiklostė paklusdama sisteminio prisitaikymo, sisteminio įtikslinimo, sisteminės integracijos ir sisteminės automoduliacijos procesams; 3) holokausto paminklų funkcijas suformavo oficialiosios istorinės atminties kultūros raidos poreikiai; 4) holokausto memorialų raida subrandino savitas istorinio atminimo vertybes ir savitą jų įprasminimo etiką.


Straipsnio autorius holokausto memorialų kultūros sanklodą aiškina remdamasis struktūrine, vertybine, psichologine ir procesine-funkcine sampratomis. Pagal struktūrinę sampratą, holokausto atminimo vietų sistemos funkcionalumą lemia ne kiekybinė artefaktų visuma, bet kokybiniai jų sąryšiai. Pagal vertybinę sampratą, ši sistema savitais simboliais bei istorijos vaizdiniais įprasmina materialiuosius holokausto atminimo artefaktus. Pagal psichologinę sampratą, holokausto memorialinių vietų suvokimas priklauso nuo sociokultūrinį istorinį mentalitetą formuojančių institutų. Pagal procesinę-funkcinę sampratą, holokausto atminimo vietų sistema gali kisti kintant kolektyvinės istorinės atminties modeliavimo procesams.


Straipsnio autoriaus nuomone, holokausto memorialai nėra autentiški žinių apie holokausto istorijos įvykius šaltiniai. Tai – holokausto atminimo raidą liudijantys dokumentai, paklūstantys kultūrinės atminties kaitai. Holokausto atminimo vietos istorinių žinių nekuria – tokiomis žiniomis jas aprūpina visuomenėje vyraujanti istorijos ideologija, daranti įtaką individualioms, grupinėms ir kolektyvinėms holokausto atminties komunikacijos formoms. Dėl šių priežasčių holokausto atminimo vietų kultūra patiria tiesioginius suvaržymus, taikomus konkrečios visuomenės istorinės atminties politikoje.


The Role of Memorial Places in the Culture of the Holocaust Memory: Guidelines for Understanding and Research Methods

Summary

This article analyses the ideas defining the role of memorial places that are relevant to research concerning the development of Holocaust memory in Lithuania. In referring to various concepts and ideas, the author states that the culture of Holocaust memorials must be analysed as a coherent, purposeful and a formalised system. He points to the following consistent patterns of Holocaust memorial development: 1) the system of the Holocaust memorial places developed according to the political, ideological, and cultural trends of official historical memory; 2) the culture of Holocaust memorials developed in accordance with the processes of systematic adaptability, systematic purpose, systematic integration, and systematic auto-modulation; 3) the functions of the Holocaust memorials were formed according to the needs of cultural development within official historical memory; 4) the development of the Holocaust memorials helped bring to maturity certain values of historical memory and a unique ethics to provide meaning to the memorials themselves.


The author explains the cultural structure of the Holocaust memorials’ in terms of structure, values, psychological factors and ideas of function and process. According to the notion of structure, the functionality of the Holocaust memorial place system is determined not by quantitative value of the artefacts, but their qualitative connections. Considering the concept of value within this system, its specific symbols and historical images give meaning to the material artefacts of Holocaust memory. In terms of the psychological factor, the perception of the Holocaust memorials depends on the institutes which form the socio-cultural historical mentality. Finally, taking into account the process-functional conception, the system of the Holocaust memorial places may differ according to changes in the modelling processes of collective historical memory.


In the author’s opinion, Holocaust memorials are not authentic sources for knowledge about the historical events of the Holocaust. Rather, they are documents witnessing the development of Holocaust memory, conforming to changes in cultural memory. Holocaust memorials do not create historical knowledge; they take this knowledge from the historical ideology prevailing in the society, which influences individuals,, groups, and the forms of communication of Holocaust memory. For these reasons, the culture of Holocaust memorials suffers restrictions according to the policy of a specific society’s historical memory.



Genocidas ir rezistencija, 2006, Nr. 1(19)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”