http://www.genocid.lt/centras/lt/351/a/

Knygos

Lietuvos kultūra ideologijos nelaisvėje 1940–1990: Dokumentų rinkinys [sudarytojai Juozapas Romualdas Bogušauskas ir Arūnas Streikus], Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005, 488 p.
 

Pokomunistinių visuomenių mentaliteto problemoms šiuolaikiniuose visuomenės moksluose skiriamas ypatingas dėmesys. Kultūrinio gyvenimo raidos analizė yra svarbi šių tyrimų dalis. Ketvirtajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungoje susiformavęs kultūros ir jos kontrolės modelis buvo perkeltas ir į 1940 m. aneksuotas šalis, tarp jų – ir į Lietuvą. Totalitarinis sovietų režimas siekė visiškai pakeisti žmogaus sąmonę ir kurti naują, ,,socialistinę“ kultūrą. Remdamasis marksizmo teze, kad kultūra yra tik socialinių-ekonominių santykių anstatas, sovietų režimas kultūrai taip pat skyrė naujos socialinės ir politinės sistemos legitimavimo funkciją. Tuo jis grindė savo siekį visiškai kontroliuoti kultūrinį gyvenimą.

 
Todėl tyrinėti kultūrinio gyvenimo raidą sovietinėje Lietuvoje neįmanoma, nesusipažinus su sovietų režimo vykdyta kultūros politika, o sovietų valdžios Lietuvoje vykdytos kultūros politikos analizė neįmanoma be pakankamo istorinių šaltinių pagrindo. Jį šiuo atveju daugiausia sudaro archyviniai valdžios institucijų dokumentai.
 
Nors po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje jau pasirodė kelios dokumentų, atskleidžiančių kultūros sovietizavimą, publikacijos, tačiau šioje srityje dar yra nemažai spragų. Pirma, labai mažai paskelbta septintojo–devintojo dešimtmečių dokumentų. Antra, publikuoti dokumentai atskleidžia ne visas kultūrinio gyvenimo sritis. Daugiausia tai su literatūros sovietizavimu susiję dokumentai, o dailės, teatro, kino reglamentavimas, istorinės atminties klastojimas, tautinio tapatumo naikinimas ir kiti dalykai atspindimi labai menkai. Trečia, dauguma iki šiol paskelbtų dokumentų yra ne politikos formavime, o tik jos vykdyme dalyvavusių žemesnių valdžios grandžių dokumentai.
 
Rengiant šį rinkinį stengtasi atsižvelgti į visus minėtus trūkumus. Pagrindinis jo tikslas buvo ne pateikti kuo išsamesnę siaurą temą atspindinčių šaltinių sankaupą, o atskleisti sovietų režimo Lietuvoje vykdytos kultūros politikos visumą, atrenkant, sudarytojų nuomone, svarbiausius politiką formavusių institucijų dokumentus, apimančius kuo platesnį kultūrinio gyvenimo reiškinių spektrą.  Dokumentų rinkiniui buvo atrinkti, informatyviausi LKP(b) CK,  NKGB-MGB-KGB, Glavlito ir Kultūros ministerijos dokumentai, kurie dabar saugomi Lietuvos ypatingojo ir Lietuvos literatūros ir meno archyvų fonduose. Tai direktyvinio pobūdžio nutarimai, jų vykdymo ataskaitos, informacijos apie Lietuvoje vykusius kultūrinio gyvenimo procesus. Dokumentuose atsispindi ne tik literatūros, meno ir mokslo sovietizavimas, bet ir kolektyvinės atminties deformavimo pastangos, politinės propagandos organizavimas, izoliavimas nuo Vakarų kultūrinės įtakos bei kitos temos. Į rinkinį nebuvo įtraukti dokumentai apie švietimo sistemos sovietizavimą, nes jų yra pakankamai daug, kad būtų galima parengti atskirą leidinį.
 
Rinkinį sudaro 121 dokumentas, apimantis visą sovietinį laikotarpį. Rinkinys sudarytas chronologiniu principu, kuris leidžia atskleisti kiekvieno istorinio laikotarpio specifiką, parodyti, kokie klausimai buvo pabrėžiami vienu ar kitu laikotarpiu, kaip keitėsi komunistų partijos struktūrų požiūris įvairiais tautos dvasinio gyvenimo aspektais. Tvarkant dokumentus archeografiškai, vadovautasi bendrais dokumentų skelbimo archeografijos metodikos principais ir atsižvelgta į kitų dokumentų skelbimo patirtį.                 


Genocidas ir rezistencija, 2006, Nr. 1(19)