Būsimasis kovotojas gimė 1904 m. sausio 2 d. malūnininko šeimoje Užpalių miestelyje Utenos aps. Zigmas, vyriausias iš šešių vaikų, buvo labai veiklus. Mokydamasis gimnazijoje buvo pavasarininkas, skautas, ateitininkas, šaulys. Baigė Kauno karo mokyklą ir lakūnų kursus. Gavęs kapitono laipsnį tapo karo lakūnu, žvalgu. Apie 1936 m. vedė mokytoją Bronę Matiekaitytę, augino sūnų ir dukrą. Buvo Šaulių sąjungos narys, veiklus ir tikintis, rašė eilėraščius. Paskutiniaisiais Nepriklausomybės metais aviacijos majoras Z. Drunga buvo Karo aviacijos štabo 2-ojo (žvalgybos) skyriaus viršininku. Okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos 2 d. paleistas į atsargą.

 

Vokiečių okupacijos metais Z. Drunga dirbo sandėlininku, vėliau Kauno priešgaisrinėje apsaugoje buvo skyriaus viršininku. Jau tuo metu pradėjo pogrindinę veiklą – spausdino laikraštį „Baltija“, dirbo Lietuvių fronto Kauno apygardos štabe. Traukiantis vokiečiams, jis apsisprendė likti Lietuvoje.

 

1944 m., praėjus frontui, Z. Drunga kurį laiką dirbo Kauno gaisrinės viršininku. Jausdamas, kad gali būti suimtas, ėmė slapstytis. Šilavoto miestelio stribai buvo jį sulaikę, bet po kelių parų jam pasisekė pabėgti. Taip nuo 1945 m. birželio mėn. jis tapo Tauro apygardos partizanu, štabo nariu. Nuo 1945 m. spalio 22 d. suėmus Leoną Taunį-Kovą, pradėjo eiti apygardos vado pareigas. Nenuilsdamas tvarkė štabo organizacinius reikalus, ieškojo ryšių su kitomis partizanų apygardomis. 1946 m. balandžio mėn. susitiko su Dzūkijos partizanų vadais; tada buvo nutarta sujungti Dzūkijos partizanų („A“ – vėliau Dainavos) ir Tauro apygardas į didesnį vienetą – Pietų Lietuvos partizanų sritį.

 

Z. Drunga tapo šios srities vado pavaduotoju. Ieškodamas ryšių su kitomis apygardomis 1946 m. gegužės 28 d. susitiko su Aukštaitijos partizanų įgaliotiniu Juozu Markuliu, kuris iš tikrųjų buvo MGB agentas. Buvo pasirašytas ketinimų protokolas dėl vieningos partizanų vadovybės sudarymo.

 

1946 m. birželio 5 d., išdavus apytikrę Tauro apygardos partizanų dislokacijos vietą, Griešių miške įvyko kautynės. Nukovę 22 enkavėdistus partizanai išsiveržė iš apsupties. Netrukus, lydimas būrio apygardos partizanų, Z. Drunga išvyko užmegzti ryšių su Žemaitijos partizanais. Grįždamas 1946 m. birželio 12 d. miške prie Agurkiškės k. Lukšių vlsč. Šakių aps. susidūrė su NKVD kariuomenės būriu. Atsišaudydami partizanai stengėsi pasitraukti, tačiau jėgos buvo nelygios, daug jų žuvo. Vadas Z. Drunga buvo sužeistas ir, nenorėdamas pakliūti gyvas, susisprogdino granata. Žmonės ten ir palaidojo jo palaikus. Zigmas Drunga-Mykolas, Jonas, Šernas apdovanotas visų trijų laipsnių Laisvės Kovos Kryžiais su kardais. Jam  1997 m. gruodžio 22 d. pripažintas Kario savanorio statusas (po mirties), Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, jam suteiktas pulkininko laipsnis.