2020 m. lapkričio 26 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Kronika - Tarptautinė diskusija Sankt Peterburge
Tarptautinė diskusija Sankt Peterburge
 
2006 m. gegužės 19 d. Sankt Peterburgo mokslinių tyrimų ir informacijos centro „Memorial“ bei Sankt Peterburgo Europos universiteto iniciatyva organizuotas tarptautinis seminaras, kurio tema – „Gulago nekropolis“. Seminaras vyko Sankt Peterburge.

Seminare svarstyta „Gulago nekropolio“ padėtis dabartinėje Rusijoje, siekta į šį klausimą atkreipti tarptautinės visuomenės dėmesį. Kadangi Rusija nesiima jokių veiksmų įvertinti totalitarinio režimo palikimą, būtina laiku kalbėti apie istorinės atminties problemas Rusijoje ir posovietinėse valstybėse. Tai reikia daryti net tik valstybinių specializuotų ekspertų, bet ir visuomeninių organizacijų pastangomis.

Seminaro dalyviai iš Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Estijos, Rusijos ir Ukrainos dalijosi patirtimi, kaip ieškoti masinių užkasimo vietų ir jas identifikuoti, aptarė jų statuso klausimą, Rytų Europos ir posovietinių valstybių siekį bendromis jėgomis įamžinti šias vietas.

Lietuvai seminare atstovavo LR Generalinio konsulato Sankt Peterburge vicekonsulė Dalė Mickienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) Memorialinio departamento darbuotojos Rūta Trimonienė ir Elena Stulgienė.

Pirmoje seminaro dalyje buvo skaitomi pranešimai. Sankt Peterburgo mokslinių tyrimų ir informacijos centro „Memorial“ direktorė Irina Flige seminaro dalyvius supažindino su politinių represijų aukų užkasimo vietų padėtimi Rusijoje, pristatė tarptautinės draugijos „Memorial“ programą. Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Rytų politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Henrikas Litvinas skaitė pranešimą „Lenkijos atminimo ženklai Rusijos Federacijoje“.

Lietuvos pranešimą „Sovietinio genocido aukų ir laisvės kovų dalyvių atminimo įamžinimas Lietuvoje“ sudarė dvi dalys: „Memorialinės vietovės ir statiniai Lietuvoje, susiję su sovietinio genocido aukomis ir rezistencijos dalyviais“ (R. Trimonienė) ir „Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo įamžinimas Atsiminimų rinkimo programose. Darbų organizavimas, rezultatai ir reikšmė“ (E. Stulgienė).

Ukrainos generalinis konsulas Sankt Peterburge Mykola Rudko seminaro dalyvius informavo apie Ukrainos nacionalinės atminties instituto steigimą ir masinio užkasimo vietų įamžinimą. Latvijos valstybinio archyvo KGB dokumentų įrašų skyriaus vadovas Ainars Bambals skaitė pranešimą „Latvijos visuomeninės ir valstybinės iniciatyvos išsaugant komunistinio režimo aukų ir „Gulago nekropolio“ atminimą. Latvijos pavyzdys“. Estijos bendrijos, tiriančios nusikaltimus žmoniškumui, narys Meelis Maripuu pristatė savo pranešimą „Visuomeninės ir valstybinės iniciatyvos išsaugant komunistinio režimo aukų ir „Gulago nekropolio“ atminimą. Estijos pavyzdys“.

Antroje seminaro dalyje vyko diskusija. Ją pradėjo I. Flige. Ji kalbėjo apie archyvų uždarumą ir tai, kad Rusijoje sunku prieiti prie archyvinių dokumentų, siūlė parengti bendrą visų šalių stalinizmo represijų ir sovietų okupacijos aukų kompiuterinę duomenų bazę. Ji pateikė politinių represijų aukų ir GULAG’o kalinių užkasimo vietų aprašo formą, taip pat pasiūlė visoms šalims (išskyrus Lietuvą, kurioje jau patvirtintas toks aprašas) parengti savus tokio pobūdžio aprašo variantus ir sudaryti bendrą formą visoms suinteresuotoms šalims. I. Flige pasiūlė 2007 m. surengti plataus profilio specializuotą ekspertų istorikų, patologanatomų, antropologų, teismo medicinos ekspertų, teisininkų ir kitų specialistų konferenciją, kurioje būtų pristatytos masinių sovietų okupacijos ir stalinizmo represijų aukų užkasimo vietų tyrimo metodikos bei vertinimo kriterijai, taip pat parengti „Gulago nekropolio“ vietoms žymėti skirtą tarptautinį unifikuotą atminimo ženklą.

Diskusijoje aktyviai dalyvavo ne tik pranešėjai, bet ir generaliniai konsulai: Jaroslavas Drozdas
 (Lenkija), Iveta Sers (Latvija), Lauri Bambus (Estija). Buvo pateikta siūlymų dėl tolesnio bendradarbiavimo formų ir krypčių. Diskutuojant įvairių šalių atstovams prieita prie išvadų: kurti bendrą darbų planą yra nerealu, nes darbus vykdo skirtingos organizacijos (visuomeninės ir valstybinės); konferencijos galėtų vykti dažniau, bet konkretesnėmis temomis (ekshumacija, teisinės problemos ir t. t.), nes dalykinės konferencijos būtų naudingesnės konkretų darbą dirbantiems žmonėms; būtina pritraukti ir kitų valstybių (Suomijos, Vokietijos, Japonijos), kurių piliečiai kalėjo GULAG’o lageriuose ar buvo ištremti, atstovus; sudaryti bendrą paminklų aprašo formą, atitinkančią Rusijos Federacijos kultūros paminklų apsaugos reikalavimus; būtina vykdyti edukacinį darbą su jaunimu (R. Trimonienė pristatė LGGRTC vykdomą programą „Pokario istorija jaunimui“); remiantis šiomis išvadomis parengti bendrą memorandumą, kurį suderintų ir pasirašytų diskusijoje dalyvavusių valstybių generaliniai konsulai, vicekonsulai ir atstovai.

Gegužės 20 d. seminaro dalyviai aplankė Sankt Peterburgo memorialines vietas. Pirmiausia buvo apžiūrėtos Levašovo memorialinės kapinės Sankt Peterburgo priemiestyje, kur užkasta 24 tūkst. Didžiojo teroro (1937–1938 m.) įvairių tautybių ir tikėjimų aukų, susipažinta su muziejuje įrengta ekspozicija, nufotografuota įvairių šalių paminklų komunizmo represijų aukoms atminti. Vėliau I. Flige konferencijos dalyvius palydėjo prie 2003 m. pastatyto paminklo GULAG’o aukoms Troickajos aikštėje. Paminklą Sankt Peterburgo įkūrimo 300-ųjų metinių proga padovanojo tarptautinė draugija „Memorial“, nes miesto valdžia nedavė leidimo jį statyti.

Išklausius šioje tarptautinėje diskusijoje Sankt Peterburge dalyvavusių šalių atstovų pranešimus, galima teigti, kad Lietuva jau labai daug nuveikė ir tęsia šią prasmingą veiklą valstybiniu lygmeniu įamžindama sovietų genocido aukų ir rezistencijos judėjimo dalyvių atminimą, grindžiamą Lietuvos ypatingojo archyvo duomenimis bei gyvų liudytojų prisiminimais. Tai memorialinių vietovių ir statinių apskaita, paminklų statymas, paveldo saugojimas, knygų leidyba, darbas su jaunimu, Genocido aukų muziejaus ekspozicijos, nukentėjusiųjų asmenų ir nukentėjusių nuo politinių represijų teisinio statuso suteikimas. Visa tai šią mūsų tautos patirtį padės išsaugoti ateities kartoms.
 
Rūta Trimonienė
Elena Stulgienė


Genocidas ir rezistencija, 2006, Nr. 2(20)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”