http://www.genocid.lt/centras/lt/534/a/

Alvydas Kazakevičius

Pogrindinė Rusijos solidaristų organizacija ir Lietuva



XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Vakarų ir Vidurio Europos šalyse susiformavo veikli ir gana gausi porevoliucinės rusų išeivijos jaunimo politinė visuomeninė organizacija Naujosios kartos nacionalinė sąjunga, vėliau pavadinta Naujosios kartos nacionaline darbo sąjunga ir Rusijos solidaristų Liaudies darbo sąjunga (LDS). Pastaroji pasirinko revoliucinės kovos su komunistų partijos diktatūra Sovietų Sąjungoje kelią, rengėsi nacionalinei antibolševikinei revoliucijai Rusijoje, tam telkė ir rengė narius rusų išeivijoje (nuo 1930 m.) ir pogrindyje Sovietų Sąjungoje (nuo 1938 m.).


Jau pirmaisiais veiklos metais LDS suformulavo ir įtvirtino savo politines, ideologines ir taktinės veiklos nuostatas, jas patvirtino organizacijos suvažiavimai, įvykę 1930–1934 m. Gausiausi LDS skyriai iki Antrojo pasaulinio karo veikė Jugoslavijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje.


LDS ideologiniu pagrindu tapo solidarizmo ideologija, visuomenės solidarumo ir žmogaus moralinės atsakomybės idėjos. Tokios ideologinės nuostatos buvo organizacijos ideologine ir filosofine baze, atsvara marksistinei klasių kovos teorijai ir ideologiniu pagrindu nacionalinio darbo (nuo 1957 m. – liaudies darbo) santvarkos koncepcijai formuoti. XX a. ketvirtąjį–penktąjį dešimtmečiais nacionalinio darbo solidarizmo koncepcijos atstovai atmetė politinių partijų būtinumą visuomenėje, o siekiamos sukurti valstybės politinį ir visuomeninį gyvenimą grindė aktyvia profesinių ir buitinių susivienijimų veikla. Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio liaudies darbo solidarizmo koncepcijos atstovai pripažino, kad daugiapartinė politinė sistema yra neišvengiama, sukurtame valstybinės santvarkos modelyje numatė dvi įstatymų leidimo institucijas – dviejų rūmų parlamentą ir iš darbo žmonių sąjungų atstovų sudarytą Darbo tarybą; šių institucijų veikla turėjo būtų tarpusavyje derinama.


Dar ikikariniu laikotarpiu pagrindinėmis LDS veiklos kryptimis tapo organizacijos programinių, taktinės veiklos ir statutinių dokumentų rengimas, periodinių leidinių, knygų ir atsišaukimų leidyba, narių savišvieta, antikomunistinių, nacionalinės revoliucijos, solidarizmo idėjų skleidimas rusų išeivijoje, idėjų ir leidinių platinimas Sovietų Sąjungoje visomis įmanomomis priemonėmis, žygeivių rengimas ir siuntimas į Sovietų Sąjungą, radijo stoties steigimas ir radijo laidų rengimas. Praktiškai visomis šiomis pagrindinėmis kryptimis LDS veikė ir XX a. penktojo dešimtmečio pabaigoje–aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Ikikariniu laikotarpiu buvo leidžiama ir siunčiama į Sovietų Sąjungą literatūra (atsišaukimai, brošiūros, laikraštis „Za Rossiju“, specialūs įdedami lapai), rengiamos ir leidžiamos knygos, ruošiami ir į Sovietų Sąjungą siunčiami žygeiviai. Didžiausią dėmesį LDS vadovai ir ideologai skyrė organizacijos narių ir stojančiųjų į organizaciją politiniam, politologiniam, ekonominiam ir sociologiniam mokymui ir švietimui.


XX a. antrojoje pusėje iki pat pertvarkos laikotarpio LDS atvirosios ir nelegalios konspiracinės struktūros, veiklos metodai ir akcijos, pogrindinių reguliarių grupelių („socialinių molekulių“) Sovietų Sąjungoje ir sovietiniuose kariniuose daliniuose, dislokuotuose užsienyje, steigimas, ryšių su pogrindinio ir disidentinio judėjimo dalyviais užmezgimas ir tęsimas buvo grindžiami vieno LDS vadovų ir ideologo V. Poremskio sukurta molekuline arba revoliucijos totalitarinio režimo sąlygomis teorija.


Nuo 1948–1949 m., o ypač po 1954–1956 m., Sovietų Sąjungoje (Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Moldavijoje ir kitur) į Rusijos solidaristų arba jų bendraminčių gretas įsitraukdavo pogrindinio judėjimo dalyviai, dažniausiai jauni žmonės. Kartais steigdavosi nedidelės nelegalios LDS kuopelės, kurias sudarydavo tik 2–3 nariai. XX a. šeštąjį–aštuntąjį dešimtmečiais LDS simbolį (senovinį trišakio ženklą) ir organizacijos pavadinimo santrumpą organizacijos nariai ir bičiuliai paslapčia piešdavo ir užrašydavo ant pastatų Rusijos, Ukrainos, Latvijos ir Lietuvos miestuose. Pogrindinei LDS veiklai Sovietų Sąjungoje vadovavo, užmegzdavo ir tęsdavo ryšius sumaniai konspiruotas LDS Štabas, nuo šeštojo dešimtmečio pradžios iki 1991 m. veikęs Vakarų Vokietijos teritorijoje.


Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio pradžios LDS ir jos leidykla „Posev“ vykdė plačią leidybinę veiklą, organizacijos Centras rengė ir transliavo antisovietines radijo laidas, aprėpusias beveik visą Sovietų Sąjungos teritoriją. Išleisti atsišaukimai, brošiūros ir knygos, žurnalai „Posev“, „Grani“ ir kiti buvo siunčiami ir gabenami į Sovietų Sąjungą oro balionais, paštu, per turistus, jūrininkus ir kitais keliais. Leidykla „Posev“ tris dešimtmečius (1960–1990 m.) buvo „tamizdato“ (t. y., literatūros kūrinių, parašytų Sovietų Sąjungoje, nelegaliai perduotų į Vakarus ir ten paskelbtų atskirais spaudiniais arba periodikoje) iniciatore ir leidėja, rankraščių iš Rytų Europos persiuntimo į Vakarų šalis organizatore, savotišku „tamizdato“ centru. Knygų ir žurnalų mikropublikacijos, vadinamieji imitaciniai leidiniai (laikraščiai, knygos, atsišaukimai) tapo pagrindinėmis LDS leidinių formomis; jos įvairiais keliais pasiekdavo Sovietų Sąjungos gyventojus.


Lietuvoje – Vilniuje ir Kaune – neregistruotos LDS grupės veikė nuo 1930 m., t. y. nuo organizacijos įsikūrimo. LDS Vilniaus grupei 1930–1940 m. priklausė apie 20 narių. LDS Vilniaus grupė daugiausia telkėsi Vilniaus universitete, veikė prisidengusios registruotomis rusų jaunimo organizacijomis – Rusų jaunimo sąjunga ir Rusų studentų sąjunga. LDS Kauno grupė veikė 1930–1932 m. ir 1934–1940 m. 1938–1940 m. LDS Kauno grupės veiklos centru buvo „Alato“ knygynas Kaune. Į Lietuvą, kaip ir į kaimynines šalis, buvo siunčiamas LDS laikraštis „Za Rossiju“, kita organizacijos literatūra, kuri buvo platinama Vilniuje, Kaune ir Ukmergėje. 1942 m. pradžioje LDS Centro pasiųsti atstovai Andrejus Risovas ir Pavelas Zelenskis atkūrė Vilniaus ir Kauno grupes, kurios veikė iki 1944 m.


Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio pradžios LDS atsišaukimai, brošiūros ir periodiniai leidiniai į Lietuvą patekdavo iš praskrendančių oro balionų, paskui buvo platinami juos radusių žmonių, iš užsienio buvo atgabenami jūrininkų į Klaipėdą, atsiunčiami paštu iš Vakarų šalių arba buvo perduodami pažįstamų iš Rusijos ir Baltarusijos. LDS lapeliai, spausdinti laiškai skaitytojams, brošiūros ir žurnalai buvo aptinkami paslėpti įvairų įrenginių, siunčiamų pagal užsakymus iš Vakarų Europos šalių, pakuotėje. Kai kurie Lietuvos gyventojai rastus ar gautus LDS atsišaukimus, žurnalo „Posev“ straipsnius vertė į lietuvių kalbą ir platino.


Paslaptinga Rusijos solidaristų Liaudies darbo sąjunga buvo aktyviausia rusų išeivijos ir pogrindinė Sovietų Sąjungos organizacija, vykdžiusi plačią ideologinę, leidybinę ir švietėjišką veiklą iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo, organizavusi, rėmusi ir vykdžiusi pogrindinę antisovietinę ir disidentinę veiklą Sovietų Sąjungoje. Iki pastarojo meto Rusijoje veikia oficialiai registruota LDS organizacija ir leidykla „Posev“, o Ukrainoje plečia savo veiklą oficialiai registruotos buvusių Ukrainos ir Rusijos solidaristų organizacijos, plinta nacionalinio solidarizmo ideologija.



Genocidas ir rezistencija, 2007, Nr. 1(21)