2020 m. spalio 24 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Sergejus Tichomirovas

Sergejaus Kovaliovo veikla disidentiniame judėjime ir ryšiai su Lietuva

Santrauka

 

Sergejus Kovaliovas, 1968 m. įsitraukęs į disidentinį judėjimą, po metų tapo pirmos Sovietų Sąjungoje žmogaus teisių judėjimo organizacijos „Iniciatyvinė grupė“ vienu aktyviausių narių. Jis tiesiogiai prisidėjo prie keliolikos „Iniciatyvinės grupės“ kreipimųsi sudarymo ir perdavimo į Vakarus. Veikla „Iniciatyvinėje grupėje“ buvo svarbus S. Kovaliovo disidentinės veiklos epizodas.

1974 m. gegužės mėnesį S. Kovaliovas kartu su Tatjana Velikanova ir Tatjana Chodorovič atgaivino „Kronikos“ leidimą ir platinimą. Šį leidinį valdžia traktavo, kaip „antisovietinį“ bei „antivalstybinį“. „Kronikos“ atgaivinimas buvo labai svarbus S. Kovaliovo ir jo bendražygių nuopelnas, nes šis leidinys disidentų buvo laikomas svarbiausiu kovos už žmogaus teises instrumentu. Vėl atsirado galimybė supažindinti Sovietų Sąjungos gyventojus ir Vakarus apie žmogaus teisių pažeidimus. Atgaivinta „Kronika“ sėkmingai funkcionavo ir po S. Kovaliovo suėmimo iki pat 1982 m. pabaigos.


S. Kovaliovas kartu su Andrejumi Sacharovu tapo pirmosios Sovietų Sąjungoje politinių kalinių dienos minėjimo 1974 m. spalio 30 d. iniciatoriais. Jų iniciatyva užsienio korespondentams buvo surengta spaudos konferencija apie žmogaus teisių padėtį ir politinių kalinių problemą SSRS. Politinių kalinių dienos minėjimas, nors ir neoficialus, tapo tradiciniu tarp sovietinių politinių kalinių. Tą dieną jie galėjo priminti visam pasauliui apie savo egzistavimą. Dabartinėje Rusijoje tradiciškai spalio 30 d. laikoma politinių kalinių diena.

Lietuvių ir Rusijos disidentų santykiuose S. Kovaliovui tenka labai svarbi vieta. Visų pirma, jam padedant „LKB kronika“ ir kita lietuviška medžiaga patekdavo į Vakarus. Jo iniciatyva „Kronikoje“ pradėta spausdinti medžiagą iš „LKB kronikos“ apie Lietuvos tikinčiųjų teisių pažeidimus. Tokiu būdu padedant S. Kovaliovui „LKB kronikos“ medžiaga tapo prieinama ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir Vakarų bei Sovietų Sąjungos skaitytojams. S. Kovaliovas buvo geriausiai iš Rusijos disidentų susipažinęs su lietuvių disidentais. Jis buvo pagrindinė grandis tarp lietuvių ir kitų Rusijos disidentų.


S. Kovaliovo teismas prikaustė daugelio žmonių dėmesį tiek Vilniuje, tiek Vakaruose. Pirma, tomis dienomis Vilniuje buvo A. Sacharovas, nors jam tada turėjo būti įteikta Nobelio taikos premija. Antra, lietuvių dėmesį patraukė tas faktas, kad teisiamųjų suole už paramą „LKB kronikai“ sėdėjo rusas. S. Kovaliovas ir atvykusieji jį palaikyti įrodė, kad Sovietų Sąjungoje yra rusų, kuriems suprantamos ir artimos daugelis lietuvių problemų.


S. Kovaliovo suėmimas, tardymas ir teismas suartino lietuvių ir rusų disidentus. Senieji ryšiai tarp katalikiškojo judėjimo atstovų ir Maskvos disidentų dar labiau sustiprėjo.




Sergei Kovaliov’s Activities in the Dissident Movement and his Ties with Lithuania

Summary

 

Sergei Kovaliov, who joined the dissident movement in 1968, a year later became one of the most active members of the Initiative Group, the first organisation of the movement for human rights in the Soviet Union. He participated directly in writing and sending to the West several addresses by the Initiative Group. His activities in the organisation were an important page in his life.


In May 1974, Kovaliov, together with Tatyana Velikanova and Tatyana Chodorovitch, revived the publication and dissemination of the Chronicle. This publication was treated by the Soviet authorities as “anti-Soviet” and “anti-State”. The contribution of Kovaliov and his associates to the revival of the Chronicle was very important, as it was considered the main instrument in the hands of the dissidents in their struggle for human rights. It gave an opportunity to inform people in the Soviet Union and the West about cases of violations of human rights. The revived Chronicle continued to be published after Kovaliov’s arrest, until the end of 1982.


Together with Andrei Sakharov, Kovaliov initiated the commemoration of Political Prisoners’ Day in the Soviet Union, on 30 October 1974. On their initiative a press conference was held for foreign correspondents about the state of human rights and the issue of political prisoners in the Soviet Union. Later, Soviet political prisoners commemorated this day, although unofficially. On that day they could remind the world about their existence. Traditionally, in present-day Russia, 30 October is considered Political Prisoners’ Day.

Kovaliov played a very important role in the relations between Lithuanian and Russian dissidents. Firstly, The Chronicle of the Catholic Church in Lithuania and other publications from Lithuania found their way to the West with his help. On his initiative, material about cases of abuses of human rights from the Lithuanian Chronicle was printed in the Russian Chronicle. In this way, articles from The Chronicle of the Catholic Church in Lithuania became available, with Kovaliov’s help, to readers in the West and the Soviet Union. Kovaliov was the strongest link in the chain between the Lithuanian and other Russian dissidents, as he was well acquainted with the former.


Kovaliov’s trial attracted many people’s attention, both in Vilnius and the West. Firstly, Sakharov was in Vilnius at that time, although he was to receive the Nobel Peace Prize. Secondly, the attention of many Lithuanians was attracted by the fact that a Russian was on trial for his support for The Chronicle of the Catholic Church in Lithuania. Kovaliov and his supporters who came to Vilnius proved that there were Russians in the Soviet Union who could understand the problems of the Lithuanians.


Kovaliov’s arrest, interrogation and trial brought closer Lithuanian and Russian dissidents, and old ties between members of the Catholic movement and Moscow dissidents became stronger.



Genocidas ir rezistencija, 2007, Nr. 1(21)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”