2020 m. lapkričio 24 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Kronika - partizanų atminimo įamžinimas

Balninkų valsčiaus partizanų atminimo įamžinimas


2006-ieji Balninkams buvo derlingi kultūrinio pakilimo metai. Liepos mėn. laisvės kovoms įamžinti buvo įsteigtas ir pradėjo veikti partizanų muziejus, metų pabaigoje ant Balninkų pagrindinės mokyklos sienos pritvirtinta atminimo lenta šios mokyklos mokytojams ir mokiniams, žuvusiems už Lietuvos laisvę, pagerbti. Balninkiečiai atkūrė ir savo miestelio herbą. Visiems šiems įvykiams oficialiai pažymėti ir pagerbti 2006 m. gruodžio 15 d. į Balninkų miestelį rinkosi balninkiečiai ir gausūs svečių būriai iš įvairių respublikos vietovių.


Balninkai yra Molėtų rajone prie Anykščių–Želvos kelio, tarp Alaušų ir Piršeno ežerų, 20 km į šiaurės vakarus nuo Molėtų ir 25 km į šiaurės rytus nuo Ukmergės. Pirmą kartą Balninkų vardas (Balnikė) paminėtas 1338 m. lapkričio 1 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ir Livonijos ordino magistro prekybos sutartyje. Apie Balninkų miestelio įkūrimą byloja išlikęs padavimas. Seniai seniai, pirmųjų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių laikais, dabartinėje Balninkų vietovėje žmonės siūdavę lietuvių kariuomenei balnus. Balnių amatas ir garsas apie šioje vietovėje pagamintus balnus įamžinti Balninkų miestelio varde. Paskutiniojo gyventojų surašymo duomenimis, Balninkų miestelyje gyveno (su laikinai išvykusiais) 514 gyventojų. Palyginus su 1923 m. surašymo duomenimis (tada gyveno 614), gyventojų skaičius sumažėjo, nes vokiečių okupacijos metais naciai sušaudė Balninkų žydų tautybės piliečius (1897 m. duomenimis, jų buvo 255). Šiuo metu Balninkuose veikia seniūnija, Balninkų bendruomenės centras, pagrindinė mokykla, kelios parduotuvės, paveikslų galerija, stiklo dirbinių bei partizanų muziejai, ambulatorija, vaistinė ir 1908–1911 m. pastatyta nauja mūrinė dvibokštė Šv. Stanislovo bažnyčia.


Partizanų pagerbimo iškilmės prasidėjo bažnyčioje šv. Mišiomis už žuvusius partizanus; jas aukojo Balninkų parapijos klebonas Rimantas Laniauskas. Ta pačia proga po šv. Mišių buvo pašventintas atkurtas Balninkų herbas: aštuoniakampė sidabrinė žvaigždė raudoname fone. Pagerbiant partizanus prie herbo iš vienos pusės stovėjo išsirikiavę šauliai su vėliavomis, iš kitos – Ukmergės kultūros namų moterų choras „Tremtinys“ (vadovė Julija Juodienė). Choras giedojo šv. Mišių metu, o po jų surengė trumpą koncertą.


Pasibaigus pagerbimo ceremonijai bažnyčioje visi susirinkusieji per šventorių pasuko pakalne pro kario savanorio Jurgio Strazdo ir brolių Šmigelskų pastatytą metalinį kryžių, žymintį nužmogėjusių okupantų nužudytų partizanų palaikų išniekinimo vietą, į partizanų muziejų. Prie durų perkirpus juostelę, svečiai suėjo į vidų. Juos iš karto pasitiko nebylūs partizanų, žvelgiančių iš nuotraukų, žvilgsniai, kiekvienam primenantys atkaklias to meto laisvės kovas. Vieta partizanų muziejui Balninkuose pasirinkta neatsitiktinai: čia buvo 1944–1945 m. Balninkų apylinkėse veikusios Balninkiečių laisvės rinktinės pasipriešinimo centras, be to, netoli Balninkų yra vieno pagrindinių muziejaus įkūrėjų tėviškė. Šiuo metu muziejuje eksponuojama daugiau kaip šimtas 205x295 cm formato ir kelios didesnės nuotraukos. Jose įamžinti Balninkiečių laisvės rinktinės, vėliau performuotos į Didžiosios Kovos apygardos (DKA) B rinktinę, partizanai bei Lietuvos laisvės kovos (LLKS) sąjūdžio vadovai, taip pat vėliausiai šiame krašte žuvęs ir ilgiausiai išsilaikęs ginkluotas partizanas. Eksponatus partizanų muziejui padovanojo Molėtų krašto muziejus. Muziejaus atidarymo proga šio straipsnelio autorius parašė ir išleido 78 puslapių apimties katalogo tipo leidinėlį „Partizanų muziejus Balninkuose“ ir apie 100 jo egzempliorių padovanojo svečiams. Per muziejaus atidarymą kalbėjo atkurtos DKA vadas dim. kpt. Augustinas Švenčionis ir viena šio muziejaus įkūrėjų – Kauno kolegijos dėstytoja Javita Emilija Strazdienė. Jie pabrėžė ekspozicijos svarbą išsaugant ateinančioms kartoms jų tautiečių, paaukojusių gyvybę už Tėvynės laisvę, atminimą.


Susipažinę su muziejaus eksponatais balninkiečiai ir svečiai nuėjo į Balninkų pagrindinės mokyklos kiemą. Ant mokyklos sienos buvo pritvirtinta atminimo lenta Balninkų mokyklos mokytojams ir mokiniams, žuvusiems už Lietuvos laisvę, pagerbti. Ceremonija pradėta Lietuvos valstybiniu himnu. Jį giedojo Ukmergės kultūros namų moterų choras „Tremtinys“, Šaulių sąjungos Kauno šaulių rinktinės vyrų choras „Trimitas“ (vadovas karys savanoris Jurgis Strazdas) ir visi susirinkusieji. Atminimo lentą atidengė ir trumpą kalbą pasakė jos įrengimo iniciatorius, buvęs balninkietis, Kauno technologijos universiteto doc. Kazys Strazdas. Juodo granito 1,7x0,8x0,05 m dydžio atminimo lentoje įamžinti 29 Balninkų mokyklos mokytojai ir mokiniai, žuvę už Lietuvos laisvę. Tarp jų – partizaninio judėjimo vadovas, buvęs Balninkų mokyklos vedėjas, Balninkiečių laisvės rinktinės įkūrėjas ir vadas, LLKS tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Visuomeninės dalies viršininkas Juozas Šibaila-Merainis, Diedukas ir net ginklo nespėjęs paimti į rankas, tik agitavęs boikotuoti 1941 m. „Liaudies seimo“ rinkimus, nuteistas mirties bausme ir žiauriai Rainių miškelyje nukankintas Balandžių kaimo gyventojas Karolis Kisevičius. Atminimo lentoje taip pat įamžinti dalinių, būrių vadai, štabų nariai ir eiliniai laisvės kovotojai. Kalbėtojas pabrėžė atminimo lentos reikšmę auklėjant visuomenę ir ypač moksleivius brandaus pilietiškumo ir patriotizmo dvasia. Baigdamas kalbą Lietuvos Respublikos LDK Gedimino ordino kavalierių draugijos vardu jis padėkojo atminimo lentos rėmėjams: LR krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondui, taip pat atminimo lentos projekto autoriui skulptoriui Jonui Jagėlai.


Po kalbos atminimo lenta, pagerbiant žuvusių partizanų atminimą, buvo pašventinta. Iškilmėse dalyvavo atkurtosios LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas plk. Jonas Čeponis, LR krašto apsaugos ministerijos ir LGGRTC Aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondo atstovai bei atminimo lentos projekto autorius. Po iškilmių svečiai gyvai dalijosi įspūdžiais apie renginį bei prisiminimais, klausėsi Šaulių sąjungos Kauno šaulių rinktinės vyrų choro „Trimitas“ atliekamų dainų.


Vėliau vyko Balninkų bendruomenės centro suorganizuotas seminaras „Tėvynės meilės egzaminas amžinas, kiekvienai kartai kita užduotis“. Po pagrindinio pranešimo prasidėjo aktyvios diskusijos, nes ši tema jautriai palietė įvairių kartų atstovus. Jas užbaigė išsami Molėtų rajono mero Valentino Stundžio kalba.


Kazys Strazdas


Genocidas ir rezistencija, 2007, Nr. 1(21)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”